Funkcine dispepsija dažniau skundžiasi žmonės, patiriantys daug emocinės įtampos.

 Nusiskundimai virškinamojo trakto veikla – vieni dažniausių sutrikimų, dėl kurių į gydytojus kreipiasi vis daugiau pacientų. Maždaug trečdaliu atvejų atlikus tyrimus nesurandama nukrypimų nuo normos. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Gastroenterologijos centro gydytojo gastroenterologo Tomo Jucaičio, tuomet jau kalbama apie funkcinės dispepsijos ligą.

Nemalonūs pojūčiai pilve

Dispepsijos vardu apibendrintai vadinami užtrukę nemalonūs simptomai viršutinėje pilvo dalyje. Funkcinė dispepsija pasižymi opaligei ar kitoms virškinimo trakto ligoms būdingais simptomais ir yra konstatuojama tuomet, kai nemalonūs pojūčiai viršutinėje pilvo dalyje (ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas pavalgius, viršutinės pilvo dalies skausmas ar deginimas) užsitęsia ilgiau nei 3–6 mėnesius, o atliekant tyrimus nekonstatuojama kita simptomų priežastis.

Maždaug dviem trečdaliams pacientų diagnozuojamos organinės ligos: skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, navikai, tulžies pūslės, kasos ar žarnyno ligos. Likusiems pacientams nustatoma funkcinė dispepsija.

„Norintiems geriau atpažinti ligą – funkcinę dispepsiją, pateikiu pavyzdį: pacientas ilgai tiriasi, ieškodamas priežasčių ir pabaigoje išgirsta diagnozę: „Nieko nėra“. O sugrįžus namo jam ir toliau pasireiškia pilvo skausmas, ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas, blogo virškinimo pojūtis. Ir sako: „Kaip tai nieko nėra, jei aš jaučiu?“ Funkcinė dispepsija yra tiesiog pojūtis, kuris, deja, gali būti varginantis. Dažnai simptomų visiškai išgydyti nepavyksta, bet juos kontroliuoti galima“, – sako gydytojas.

Mitybos įtaka neįrodyta

Funkcinės dispepsijos priežastys šiandien nėra tiksliai žinomos. Pagal simptomų pobūdį funkcinė dispepsija skirstoma į tipus, tai padeda geriau gydyti kiekvieną atvejį.

„Moksliškai nėra įrodyta, kad funkcinę dispepsiją, kaip ir opaligę, gali sukelti kokios nors rūšies maistas ar netinkama mityba. Svarbia opaligės ir dispepsijos priežastimi laikoma Helicobacterpylori infekcija. Nors Lietuvoje ji randama 70 proc. žmonių, dispepsija skundžiasi tik dalis pacientų. Taigi tai nėra vienintelis faktorius. Svarbią reikšmę simptomams atsirasti turi individualus žmogaus paveldimumas, kiti aplinkos veiksniai“, – teigia gydytojas.

Ryšys su stresu ir nerimu

Funkcine dispepsija dažniau skundžiasi žmonės, patiriantys daug emocinės įtampos, sergantys depresija ar nerimo sutrikimais. Kitaip sakant, stresinėse situacijose pastebimi pokyčiai tarp to, kaip smegenys reaguoja į skrandį. Manoma, kad sutrinka galvos ir skrandžio „tarpusavio bendravimas“.

„Stresinėmis aplinkybėmis ar sergant gretutine psichikos liga manoma, kad galvos smegenys pradeda „kitaip suprasti“ skrandį, kartu generuodamos neteisingas reakcijas. Dėl to sustiprėja ar suretėja peristaltika, juntamas pilnumo jausmas. Kitais atvejais sumažėja skausmo slenkstis ir žmogus pradeda jausti skausmą“, – komentuoja T.Jucaitis.

Gydymo būdai

Įvertinęs simptomų pobūdį, paciento amžių, Helicobacterpylori infekciją, atlikęs reikiamus tyrimus gydytojas diagnozuos ligą ir paskirs gydymą. Funkcinei dispepsijai gydyti, pasak specialisto, neretai skiriami tie patys vaistai, kuriais gydomos opaligės, skrandžio erozijos ar rėmens graužimo ligos.

„Turime algoritmus, kuriais remiantis skiriame gydymą. Pavyzdžiui, jeigu išnaikinus Helicobacterpylori bakteriją, kuri gali būti simptomų priežastimi, žmogus ir toliau jaučia skausmus, bet opaligė ar kita organinė patologija nenustatoma, tai – funkcinė dispepsija. Pagal turimus duomenis priskyrę dispepsiją vienai iš rūšių, skiriame atitinkamą gydymą“, – pasakoja gastroenterologas.

Konstatavus funkcinę dispepsiją, pasak gydytojo, pacientui tenka priimti dvi naujienas – vieną gerą, kitą blogą. Geroji, kad funkcinė dispepsija nesutrumpina gyvenimo, tik pablogina kokybę. Blogoji – kad funkcinės dispepsijos visam laikui išgydyti dažniausiai nepavyksta.