Nerimas gali išvarginti, trukdyti veikti, paralyžiuoti valią

Ruduo atneša ne tik rūpesčius, naujus planus ir darbus, bet ir liūdesį, kartais nerimą. Gerai, jei nerimą suvaldome – jis padeda mums įveikti iškylančias kliūtis, mobilizuoja vidines jėgas iššūkiams įveikti. Tačiau kartais nerimas išauga tiek, kad vieną gražią dieną nebesuprantame, nuo ko jis prasidėjo. Ar pažįstamos šios būsenos?..

Įtampos ir grėsmės pojūtis

Gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun paaiškina, kad nerimas – nemalonus pojūtis, kurio gyvenime neišvengs absoliuti dauguma žmonių. Tai daugeliui pažįstamas, nors ir sunkiai apibūdinamas, įtampos ir grėsmės pojūtis dėl to, kas gali nutikti.

„Šis pojūtis – normali žmogiškosios būties dalis. Nerimu žmogus reaguoja į realybę, kurioje niekada negalime būti visiškai tikri dėl ateities, kurioje nuolatos gresia pokyčiai, nesėkmės ir netektys. Net yra patarlė: žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Ateities neapibrėžtumas, gresiančios problemos ir nemalonumai, o kai kada net ir teigiami, bet dideli pokyčiai, kelia susirūpinimą ir įtampą“, – sako psichiatrė.

Turi ir teigiamą poveikį

Nors nerimo pojūtis nemalonus, jis gali turėti ir teigiamą poveikį – atkreipia dėmesį į tai, kas mums svarbu, gali motyvuoti, paskatinti veikti ir aktyviai keisti aplinkybes, kuriose atsidūrėme, – paaiškina N.Goštautaitė-Midttun ir pateikia pavyzdį: nerimaujančiam dėl baigiamojo egzamino moksleiviui gali būti lengviau likti prie knygų, kai draugai išeina linksmintis, taip užsitikrinant geresnį pažymį.

Anot jos, yra normalu jausti trumpalaikį nerimą, kuris praeina aplinkybėms pasikeitus palankesne linkme – pavyzdžiui, įstojus į universitetą, išlaikius egzaminą, pasiekus norimą rezultatą.

„Nerimaudamas dažniau pagalvoji apie svarbius dalykus, nes tuo metu mūsų dėmesys nukreiptas į ateitį. Dėl praeities nerimo nėra. Jei nerimaujame – kartu pamąstome ir apie būsimus įvykius, tarsi adaptuojamės, pratiname save prie būsimos situacijos. Šiuo atveju nerimas – tik signalas, kad reikia pasiruošti, apgalvoti, kad rytoj bus kitaip nei visada“, – pritaria psichologė Viktorija Gončarova.

Gali būti ligos simptomas

Kita vertus, nerimas gali išvarginti, trukdyti veikti, paralyžiuoti valią.

„Koks yra medžio, stovinčio ežero pakrantėje, atspindys vandenyje? Ar bangavimas iškreipia medžio atvaizdą? Iškreipia. O kai ežeras lygus, medžio atspindys kitoks, realistiškas. Taip ir su perdėtu, nepagrįstu nerimu – jis iškreipia realybę“, – palygina psichologė Viktorija Gončarova. Pasak jos, išsikreipus realybei jos nebepastebime, tik jaučiame susirūpinimą. Kai užklumpa nauja situacija, kada reikia ką nors daryti kitaip, priimti sprendimą, to padaryti nebegalime, nes potencija jau išeikvota.

Gydytoja psichiatrė N.Goštautaitė-Midttun pataria: jeigu pasikeitus aplinkybėms arba išsisprendus rūpestį keliančiai problemai nerimas nepraeina, reikėtų apgalvoti, ar nerimas negali būti fizinės arba psichikos ligos simptomas.

Pradžioje reikėtų susimąstyti apie fizines ligas: nerimas gali būti skydliaukės ligų požymis; atsirasti esant širdies ritmo sutrikimams, padidėjusiam kraujospūdžiui, astmai; gali būti neurologinių ir kitų ligų simptomas; atsirasti dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio.

Nerimas dažnai pasireiškia vartojant arba nustojus vartoti alkoholį, tabaką ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas – tai itin dažnas priklausomybės ligų palydovas.

Nerimas gali būti sunkių psichikos ligų arba jų paūmėjimo simptomas, labai dažnai jis pasitaiko kaip depresijos sindromo dalis, taip pat gali rodyti esant vieną iš daugelio nerimo sutrikimų.

Reikia gydytojo konsultacijos

„Jeigu nerimas trukdo – reikia pasitarti su gydytoju, tikintis nustatyti simptomų priežastį ir pritaikyti gydymą. Nebūtina iškart pradėti nuo psichiatro – ir šeimos gydytojai, ir savivaldybių psichikos sveikatos centrų specialistai tikrai galės suteikti pagalbą“, – sako gydytoja psichiatrė. Šiuo metu psichiatrai ir psichologai konsultuoja tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Labai svarbu nustatyti, ar nerimas kyla dėl konkrečios fizinės arba psichikos ligos, nes tik gydant pagrindinę ligą pavyks veiksmingai numalšinti nerimą. Jeigu ligos nėra – veiksminga gali būti ir psichologo konsultacija, saviugdos užsiėmimai, psichoedukacija, relaksacijos technikos, socialinio gyvenimo stiprinimas, savigalbos literatūra, o kartais tiesiog ilgesnis poilsis arba aplinkos pakeitimas.

Gyvybei nepavojingos, bet nemalonios būklės

Paklausta, ar nerimas gali sukelti kokią liguistą, patologinę būseną, N.Goštautaitė-Midttun sako, jog nerimas dažniau signalizuoja apie psichikos arba fizines ligas, o ne jas sukelia.

„Nerimastingumas gali sustiprėti dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių arba vykstant dideliems gyvenimo pokyčiams, bet gali ir rodyti sunkią ligą. Dėl užsitęsusio nerimo ar išorinių veiksnių sukeltos įtampos gali paūmėti sunkios fizinės ligos, pablogėti bendra sveikatos būklė ir savijauta, tačiau patys nerimo sutrikimai nėra pavojingi sveikatai ir gyvybei“, – pažymi psichiatrė.

Pavyzdžiui, panikos sutrikimas, neretai pasireiškiantis staigia ir stipria mirties baime, – tai gyvybei nepavojinga, bet labai nemaloni būklė. Bėda ir tai, kad paaiškėjus, jog įsivaizduojamą mirtiną būklę, dėl kurios buvo kreiptasi į ligoninę, sukėlė panikos priepuolis, jaučiama gėda, epizodas priskiriamas „nestabiliai psichikai“ ir yra slepiamas.

Tuo tarpu veiksmingai gydant visus nerimo sutrikimus, anot gydytojos, galima pasiekti reikšmingo sveikatos, savijautos ir gyvenimo kokybės pagerėjimo.

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Generalizuotas nerimo sutrikimas – tai psichikos sutrikimas, kurio pagrindinis požymis yra ilgalaikis, dažnas, nuo išorinių aplinkybių nepriklausantis susirūpinimo, įtampos ir blogos nuojautos pojūtis, kuris sutrikdo įprastą gyvenimą.

„Visa apimantis ir nuolatinis nerimas – tai svarbiausias šio sutrikimo požymis, bet dėl jo kenčiantys pacientai nurodo ir bendrą nervingumą, raumenų įtampą ir skausmą, prakaitavimą, galvos skausmus, širdies plakimą, silpnumą. Dažnai baiminamasi, kad pats asmuo ar kiti jam artimi žmonės susirgs, mirs, įvyks koks nors nelaimingas atsitikimas“, – paaiškina N.Goštautaitė-Midttun.

Generalizuoto nerimo sutrikimo priežastys, anot jos, ne visiems vienodos, tačiau yra žinoma, kad įtakos turi smegenų veiklos sutrikimai – padidėjęs tam tikrų smegenų sričių aktyvumas, neuromediatorių (smegenų veiklą užtikrinančių cheminių junginių) pusiausvyros stoka, paveldimumas, smurtiniai ir trauminiai gyvenimo įvykiai.

Gydytoja pripažįsta, kad daugeliui pacientų, kuriems nustatomas šis sutrikimas, tiksli sutrikimo priežastis taip ir nepaaiškėja.

„Gydyti šį sutrikimą galima vaistais, pavyzdžiui, antidepresantais, taip pat tikslingai taikant kognityvinę elgesio psichoterapiją. Geriausių rezultatų pasiekiama taikant kelis metodus ir sprendžiant nepalankias gyvenimo aplinkybes, labiausiai gyvenimą apsunkinančias problemas. Dažniausiai šio sutrikimo gydymui reikia nemažai laiko bei paties paciento įsitraukimo – noro ir gebėjimo suprasti bei keisti savo elgesį, priimti pagalbą“, – pasakoja N.Goštautaitė-Midttun.

Ji pataria: žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, gali padėti sau padidindami fizinį aktyvumą, daugiau judėdami, mesdami rūkyti ir vartoti alkoholį, atsisakydami kofeino. Naudingos ir įvairios programėlės: pirmoji lietuviška savigalbos mobilioji programėlė „Ramu“ padeda įveikti panikos priepuolį, o „Pagalba sau“ – stebėti savo emocijas ir stiprinti savigalbos įgūdžius.

Svarbu suprasti, kad net ir pagerėjusi savijauta dar gali pablogėti, tad išmoktus metodus ir gydymą gali tekti taikyti ilgą laiką.

Pataria giliai kvėpuoti

Psichologei V.Gončarovai ne kartą teko konsultuoti klientus, kurie skundėsi nerimu.

„Dažnai dėl paviršutiniško kvėpavimo jaučiame nuovargį, mums trūksta energijos. Giliai pakvėpuokime bent kelias minutes. Iš pradžių gali būti sunku – kaip kūnui, ilgai negavusiam fizinio krūvio. Bet gilesnis kvėpavimas, kai įkvepiama pro nosį, o iškvepiama pro burną, padės nusiraminti“, – rekomenduoja ji.

Nusiraminti padės ir būsimos veiklos planavimas, piešimas, rebusų sprendimas ar bet kokia kita dėmesį sutelkianti veikla, padedanti nukreipti mintis.

Pajutus nerimą specialistės pataria pakeisti pozą, ištempti ir atpalaiduoti raumenis, nuleisti pečius, nusišypsoti – atlikti veiksmus, priešingus įtampos pojūčiui. Išgyventi nerimą nebūtina vieniems. Pasitarkite su draugais, ieškokite specialistų pagalbos.

 

Genovaitė Privedienė