R.Savickas: „6 mln. žmonių kasmet miršta nuo insulto, – po žmogų kas 6 sekundes. Kasmet insultą patiria 10–12 tūkst. Lietuvos žmonių.“

Prieširdžių virpėjimas nustatomas vis didesniam skaičiui mūsų šalies žmonių ir vis jaunesniems, tačiau efektyvūs medikamentai, galintys padėti išvengti sunkiausios šios ligos komplikacijos – insulto, dėl perdėtai griežtos skyrimo tvarkos daugumai ligonių sunkiai prieinami.

Negailestinga statistika

„6 mln. žmonių kasmet miršta nuo insulto, – po žmogų kas 6 sekundes. Kasmet insultą patiria 10–12 tūkst. Lietuvos žmonių“, – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuroreabilitacijos skyriaus vadovas prof. dr. Raimondas Savickas.

Raimodas Savickas Daivos Liubamirskaitės nuotr.

Prieširdžių virpėjimas – tai neritmiškas prieširdžių susitraukimas, kai prieširdžiai virpa tankiau nei įprastai. Tuomet kraujas prieširdžiuose teka lėtai, sūkuriuoja ir iš jų nepašalinamas taip, kaip turėtų, todėl ima formuotis krešuliai. Trombai su krauju gali nukeliauti į bet kurią organizmo vietą, kur patenka arterinis kraujas, – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Dėl to ligoniui gali tekti amputuoti galūnes. Jei užkemša inkstų kraujagysles, gali prireikti hemodializės.

„Blogiausia, – ir taip atsitinka 80 proc. atvejų, – kai krešulys pasiekia smegenis ir ten užkemša kraujagyslę. Kraujotakos netekusi smegenų dalis žūsta per kelias minutes“, – aiškina Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. dr. Audrius Aidietis.

Jo teigimu, prieširdžių virpėjimas – dažniausias širdies ritmo sutrikimas, o insulto riziką jis padidina 5–6 kartus. Blogiausia tai, kad maždaug ketvirtadalis žmonių, kuriuos ištinka išeminis insultas, numiršta per mėnesį, dar 25 proc. – per metus. Iš likusių gyvųjų apie 60 proc. lieka neįgalūs ir yra priklausomi nuo aplinkinių.

Galima gydyti

Labai svarbu tokiems pacientams skirti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų. Pas mus ligoniai dažniausiai gydomi prieš beveik 70 metų sukurtu varfarinu, tačiau ne visiems žmonėms juo pavyksta sureguliuoti kraujo krešėjimą. Mat šis vaistas reaguoja su kitais medikamentais ir netgi maistu. Šeimos gydytojas Vitalijus Morozovas teigia, kad, pavyzdžiui, vasarą ligoniams tenka skirti didesnę vaisto dozę, nes jie valgo daugiau daržovių ir gauna daugiau vitamino K. O varfarinas kaip tik turi mažinti vitamino K kiekį kraujyje.

Ligoniai, vartojantys šių vaistų, turi mažiausiai kartą per mėnesį pasitikrinti kraują, kad gydytojai galėtų nustatyti tinkamą vaisto dozę, – jei vaistas veiks nepakankamai, jiems kils rizika patirti insultą, jei veiks per stipriai, gali nukraujuoti.

Šių problemų nėra, jeigu ligonis vartoja modernius vaistus – geriamuosius naujos kartos antikoaguliantus. Gydytojas skiria tinkamą dozę, ir pacientas ją suvartojęs gali būti ramus, kad kraujo krešėjimas bus toks, koks turi būti. Šie vaistai į rinką buvo pateikti 2010-aisiais. Dabar šalyje yra 4 skirtingų kompanijų šios grupės vaistų.

Per daug apribojimų

Geriamieji naujos kartos antikoaguliantai yra brangesni už varfariną. Vis dėlto visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Bulgariją, šie inovatyvūs vaistai kompensuojami, nes yra ne tik efektyvūs, bet ir taupo sveikatos sistemos lėšas – ligoniams nebereikia atlikti daugybės tyrimų, važinėti į polikliniką, o gydytojams stebėti, kokius kitus vaistus ligonis vartoja, bet svarbiausia, kad yra mažesnis pavojus, jog pacientas patirs insultą ir taps neįgalus.

„Dabar naujos kartos antikoaguliantus gydytojai gali skirti tik pacientams, kuriems varfarinas nepadėjo 3–6 mėnesius. Jie kas keturias savaites turi stropiai atlikti kraujo krešumo tyrimą. Jei pacientas praleidžia vieną tyrimą, viską reikia pradėti nuo pradžių“, – sako prof. A.Aidietis. Jo teigimu, neretai pacientams paprasčiau už savus pinigus nusipirkti vaistų negu sulaukti, kad juos kompensuotų.

Pacientus, kuriuos vargina lėtinis prieširdžių virpėjimas, gydo šeimos gydytojai, tačiau naujųjų antikoaguliantų jie skirti negali – turi siųsti pacientą pas kardiologą, o pacientai, kuriems reikia kardiologo konsultacijos, pas jį pakliūti negali.

Šalies medicinos specialistai, kurių pacientams reikia naujų vaistų, ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir prašė, kad naujieji antikoaguliantai būtų iš karto kompensuojami pacientams, kuriems yra didesnė rizika patirti insultą.

Pastarąjį kartą Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija tokį prašymą svarstė rugsėjo 5 d. ir nutarė nekeisti skyrimo sąlygų, nes tam nesą finansinių galimybių.

Prof. R.Savickas teigia, kad dėl insulto daug žmonių lieka neįgalūs – išsivysto paralyžius, kalbos, regos sutrikimų, jie tampa priklausomi nuo aplinkinių. Tyrimų duomenimis, vos penktadalis darbingo amžiaus asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, grįžta į darbą – kiti lieka našta visuomenei.

To būtų galima išvengti, jei žmonės, kuriems pasireiškia prieširdžių virpėjimas, būtų laiku ir tinkamai gydomi.