R. Dovydėno pieš.

Vasaros saulė visus vilioja galimybe gražiai įdegti, tačiau specialistai ragina nuo 11 iki 16 valandos būti pavėsyje – iš mados neišeinantis įdegusios odos kultas gali padaryti neatitaisomą žalą. Kaip degintis, kad oda liktų ir graži, ir sveika?

Ką reikia žinoti apie saulės spindulius

Saulės spinduliai – tai elektromagnetinės bangos, kurių spektras skirstomas pagal bangos ilgį. Tai matomoji šviesa, infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai (UV). Pastarieji dar skirstomi į A spektro UVA spindulius, kurių bangos ilgis 320–400 nm, B spektro UVB spindulius, kurių bangos ilgis 280–320 nm, ir UVC spektro spindulius, kurių ilgis 100–280 nm.

Remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija, pavojingiausi yra UVC spinduliai, bet žemės jie nepasiekia.

UVA spinduliai prasiskverbia giliai į odą, suteikia greitą įdegį, tačiau skatina odos senėjimą ir pigmentaciją, gali sukelti odos vėžį ir pažeisti akių tinklainę.

UVB veikia viršutinį odos sluoksnį, jie atsakingi už vitamino D gamybą, tačiau yra pavojingi sveikatai: gali sukelti vėžinius odos susirgimus, odos nudegimus.

UV spinduliai skatina odos pigmentaciją, ypač vyresniame amžiuje, nėštumo ar menopauzės periodu, taip pat stabdo kolageno gamybą ir spartina odos senėjimą, gali sukelti ūmius nudegimus, alergiją saulei, odos vėžį.

Padės apsauginės priemonės

Kad apsisaugotume nuo žalingo saulės UV spindulių poveikio, specialistai rekomenduoja naudoti priemones su SPF (apsaugos nuo saulės faktoriumi) – kremus, gelius, emulsijas ir pan.

Jas reikėtų naudoti ne tik paplūdimyje, bet ir debesuotą dieną, būnant mieste ar net namuose, kai pro langus veržiasi saulės spinduliai.

„Apsauginės priemonės nuo saulės neapsaugos vieninteliu būdu – jei netinkamai jas naudosite, pvz., tepsite labai ploną sluoksnį; rinksitės priemones su mažu SPF skaičiumi, o saulėje leisite visą dieną; jeigu pamiršite pasitepti po maudynių“, – kremo nuo saulės naudojimo klaidas vardija vaistininkė Kristina Lelevičienė.

Apsauga reikalinga visiems

Ji turi ką atsakyti ir manantiems, kad tamsesnis gymis apsaugo nuo saulės. Pasak specialistės, išskiriami 4 odos fototipai. Pirmasis yra pats jautriausias UV spinduliuotei. Šio odos tipo savininkai dažniausiai yra labai šviesios, net blyškios, kartais strazdanotos odos, turi žydras arba žalias akis, šviesius ar rusvus plaukus. Paprastai jų oda itin greitai nudega saulėje, įgaudama raudoną spalvą. Pirmo fototipo žmonėms saulės apskritai reikėtų vengti, ypač apie vidurdienį, kai ji pati aktyviausia. Būnant lauke tiek veidui, tiek kūnui šiems žmonės reikėtų naudoti priemones su SPF 50.

„Tarp lietuvių yra nemažai pirmojo fototipo žmonių, tačiau pats dažniausias – antrasis. Šį tipą atpažinsim iš žydrų, žalių ar pilkų akių, šviesiai ar tamsiai rudų plaukų, gana šviesios odos. Nors oda nėra tokia jautri saulei kaip pirmojo fototipo, ją taip pat reikėtų kasdien saugoti, kūnui naudojant priemones bent su SPF 30, o veidui – su SPF 50. Trečiojo ir ketvirtojo fototipo žmonių oda ir plaukai yra tamsesnio atspalvio, oda nudega retai, dažniausiai įdega iškart rudai. Tačiau specialistai ir šių tipų žmonėms rekomenduoja naudoti apsaugą nuo saulės bent su SPF 30“, – paaiškina vaistininkė ir prideda, kad apsaugos priemonės netrukdo odai įdegti, bet apsaugo nuo nudegimų.

„Dabar pasaulio dermatologai apskritai rekomenduoja bet kokio fototipo odą turintiems žmonėms rinktis priemones su ne mažesniu SPF kaip 30. Veidui, kuris bemaž nuolat yra veikiamas ultravioletinės spinduliuotės, rekomenduočiau visada rinktis priemones su SPF 50. Moterims, kurios veido visai nesaugo nuo UV spindulių, gerų naujienų neturiu. Ilgainiui ant odos gali ryškėti pigmentinės dėmės, gali anksčiau prasidėti odos senėjimo procesas, didėja rizika susirgti melanoma ar kitomis odos vėžio formomis“, – rizikas vardija vaistininkė K.Lelevičienė.

Klastingiausia liga

Nesaugus mėgavimasis saule gali sukelti melanomą – vieną klastingiausių odos vėžio formų, šiandien diagnozuojamą vis jaunesnio amžiaus žmonėms. Laiku nepastebėjus ar atsainiai pasižiūrėjus į šios ligos simptomus, ji gali išplisti ir paveikti kitus organus, o tai reikštų labai sudėtingą ir, deja, ne visada sėkmingą gydymo procesą.

Medikai prognozuoja, jog per ateinantį dešimtmetį melanoma sergančių žmonių skaičius padvigubės.

Melanoma gali išaugti iš pakitusio apgamo arba atsirasti bet kurioje lygioje ir sveikoje odos vietoje. Dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė teigia, jog dažniausiai ji išsivysto iš jau esamo apgamo. Įtarti odos vėžį galima, jei apgamas pradėjo keisti spalvą, padidėjo, pakito jo kontūras, jis pradėjo kraujuoti. Taip pat kreiptis į medikus reikėtų, jeigu ant odos pastebėjote juodą taškelį ar iškilusį kūno spalvos darinį – tai taip pat gali būti melanomos pradžia.

prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

„Lietuviai, kurie iš prigimties turi nemažai apgamų, yra didesnės rizikos zonoje. Nes patys apgamai, jei stebimi ir gerai prižiūrimi, didelės bėdos neturėtų sukelti. Tačiau nesaikingai mėgaujantis saulės spinduliais arba vaikystėje bent kelis kartus smarkiai nudegus saulėje, pasekmės gali pasijausti net ir po dešimties metų, nes saulės daroma žala yra kaupiamoji“, – sako prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Pagrindinis patarimas – saugoti odą nuo saulės

Melanoma – labai klastinga ir sunkiai pastebima vėžio forma. Todėl net jei ir neturite daug apgamų ir nematote jokių pakitimų, prevenciškai kiekvienas turi stebėti savo sveikatą, reguliariai pasitikrinti apgamus ir saugotis dirgiklių, kurie gali paskatinti šios ligos progresavimą, pirmiausiai – saulės.

„Saulės vonios, soliariumai, nepakankamas žinių kiekis apie apsaugą nuo saulės, pervargimas ir stresas – visi šie faktoriai turi didelę įtaką mūsų odos sveikatai, todėl labai svarbu nuolat stebėti save, savo kūną, odą ir jos būklę. Seniau melanoma paūmėdavo žmonėms nuo 50 metų, tačiau šiandien ši tendencija keičiasi. Vis dažniau ją nustatome ir jauniems, 30–35 metų žmonėms. Dažniausiai paaiškėja, kad jie visi mėgdavo degintis saulėje. O pastebėti, kad sergi odos vėžiu, ne visada yra paprasta: nėra skausmo, gali nekilti kitų problemų, todėl žmonės ir tikrinasi taip retai. Būna žmonių, kurie ateina tikrintis, ir pasirodo, kad penkerius metus jie gyveno su vėžiu. Gera žinia ta, kad laiku diagnozavus beveik visi melanomos atvejai išgydomi“, – sako prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Atsiminkite

Specialistai rekomenduoja būnant saulėje visada naudoti kremą ar kitą nuo saulės saugančią priemonę – veidui su SPF 50, kūnui su ne mažesniu SPF kaip 30. Labai šviesios odos žmonėms ir kūnui reikėtų rinktis priemones su SPF 50.

Būdami paplūdimyje kremu nuo saulės tepkitės kas 2 val. Ir nepagailėkite priemonės – plonas sluoksnis tinkamai neapsaugos!

Visada grįžus po deginimosi saulėje reikia nusiprausti po dušu ir patepti odą drėkinamuoju kremu ar losjonu.

Įsidėmėtina, kad net ir labai veiksmingi gaminiai, skirti apsaugai nuo UVB ir UVA spindulių, negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo ultravioletinių spindulių keliamo pavojaus.

 

Birutė Litvinaitė