Roberto Patronaičio nuotr.

Buvimas gamtoje mums naudingas. Tai gali pagerinti mūsų fizinę bei psichologinę sveikatą.

Tačiau ar yra tam tikras buvimo laikas, kurio mes turime siekti norėdami gauti visą to naudą? Ir kokio tipo poveikis tai turėtų būti?

„Scientific reports“ paskelbtas beveik 20000 žmonių tyrimas atsako į visus klausimus. Pirmą kartą mokslininkai nustatė ribą, ties kuria laikas gamtoje imamas sieti su gera savijauta tai – bent 120 minučių per savaitę.

Jų nuostabai, šias dvi valandas gali sudaryti keli trumpi pabuvimai lauke arba vienas ilgas sekmadieninis pasivaikščiojimas. Ir nors sėdėjimas ant suolelio žaliuojančiame parke nebūtinai duoda tokį stiprų postūmį, kaip kopimas į kalną (arba net žiūrėjimas į kalną), tačiau pastebėta akivaizdi nauda tarp sėdinčiųjų ant suolelio parke ir tų, kurie ant jo sėdėjo nepakankamai.

Tyrimas yra reikšmingas tiek dėl didelės, nacionaliniu mastu reprezentatyvios imties (dalyvavo 19806 žmonės iš visos Anglijos), tiek dėl to, kad jis pirmasis analizuoja savaitinį poveikį, o ne vieno apsilankymo pasekmes.

Autoriai jį mato, kaip pirmąjį žingsnį link visuomeninės sveikatos žinutės apie gamtą, kurią gydytojai galėtų rekomenduoti pacientams, kaip tai šiuo metu daroma nurodant sportuoti 150 minučių per savaitę ar per dieną suvalgyti penkias vaisių ir daržovių porcijas.

Ar gydytojai paskirs laiką gamtoje?

Anot mokslininkų, kol kas nesame tokiame etape. Reikalinga atlikti daugiau tyrimų. Tačiau mokslininkai vis dažniau pakalba su gydytojais apie socialinius receptus.

Tyrėjai nurodo, kad tai nebūtinai turi būti dviejų valandų nepertraukiamas laiko tarpas. Tai gali būti keli 30 minučių laikotarpiai, jei tik sugebate juos sutalpinti savo savaitėje. Na, o jei esate labai užsiėmę ir laiko gamtai galite rasti tik savaitgalį, tuomet du valandiniai ar vienas dviejų valandų pabuvimas gali būti lygiai toks pat efektyvus.

Beje, nustatyta, kad buvimas gamtoje teigiamai veikia ne tik tuos, kurie turi įvairių susirgimų, bet ir tuos, kurie nesiskundžia jokiais negalavimais. Buvimas gamtoje naudingas visiems be išimties.

Perkėlus žmones į gamtos aplinkas, tai sumažina širdies susitraukimų dažnį, mažina kraujospūdį, mažina streso kortizolio kiekį bei gerina psichologinę savijautą.

Kas gamtoje sukelia tokį poveikį?

Vienas iš to veiksnių yra tas, kad tai skatina daugiau mankštintis. Greg Bratman iš Vašingtono universiteto atliko mąstymo ir žmonių su lengva depresija tyrimus. Jis atrado neigiamos mąstysenos sumažėjimą, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia gamtinėje aplinkoje. Tokie procesai taikytini visiems, nepriklausomai ar jie turi klinikinę diagnozę ar ne.

Manoma, kad tai stipriai susiję su erdvės mūsų mąstymui suteikimu. Kuo ramesnė aplinka, tuo geriau.

Ar miestų parkai tokie pat geri kaip jūros ar kalnai?

Aplinkos tipas yra svarbus. Yra gerų įrodymų, kad jūrinė ir kalnų aplinka yra pati geriausia. Tačiau esmė tame, kad dauguma žmonių keliauja į miestų parkus. Pažvelgus į duomenis, tai vis dar yra gerai. Vis dar taikytina 120 minučių riba. Parkas yra geriau nei pasivaikščiojimas palei intensyvaus eismo gatvę.

Ar būnant gamtoje būtina mankštintis, kad pajustime didžiausią naudą?

Mankšta gamtoje yra labai vertinga, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad poveikis viršija vien mankštas.

Kadangi atliktas tyrimas turėjo didelę imtį, buvo apžvelgti nesimankštinantys arba tai darantys minimaliai bei analizuota ar laikas gamtoje, kuris daugiausia leidžiamas sėdint ant suoliukų ir rengiant piknikus, yra toks pat geras. Pasirodo, taip ir yra.

Visi žinome, kad sportas yra gerai, ypač gamtoje, tačiau naudingas poveikis fiksuojamas net ir tada, kai laikas gamtoje leidžiamas tiesiog besiilsint.

Ir atminkite, nėra blogo oro, yra tik blogas nusiteikimas ar netinkama apranga. Tad dažniau laiką leiskite gamtoje!

 

www.gismeteo.lt