Nacionalinis vėžio institutas (NVI) paskutinę gegužės, melanomos žinomumo mėnesio, savaitę 22–26 dienomis kviečia gyventojus dalyvauti „Patikros dėl melanomos savaitėje“ ir profilaktiškai pasitikrinti dėl melanomos ir odos vėžio. Kaip rašoma pranešime spaudai, akcija vyks NVI Konsultacijų poliklinikoje, Vilniuje, Santariškių g. 1.

Melanoma Lietuvoje kasmet suserga apie 300 žmonių. Moterys serga dažniau, nei vyrai.

Kaip ir kitos onkologinės ligos, melanoma yra sisteminė, t.y. viso organizmo liga. Manoma, kad melanomos išsivystymas susijęs su imuninės sistemos sutrikimais.

„Įprasta manyti, kad melanoma išsivysto iš jau esamų, įgimtų apgamų, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė. – Melanoma gali atsirasti tiek sveikoje odoje kaip nauja, greitai auganti dėmė ar mazgas, tiek vystytis iš seno, bet kintančio apgamo. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad melanoma – tai ne tik odoje atsirandantis ir plintantis piktybinis procesas. Melanoma gali atsirasti ir vystytis tose kūno vietose, kurios beveik nemato saulės, net vidaus organuose: nosies ertmėje, ryklėje skrandyje, žarnyne.“

Nors saulė melanomos atsiradimui ne visada turi įtakos, ultravioletinių saulės spindulių poveikis yra viena iš priežasčių, didinančių riziką susirgti melanoma. Pagrindinė melanomos priežastis – apie 80 proc. – yra stiprus ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai, ypač ankstyvoje jaunystėje.

Tarp rizikos veiksnių taip pat minimas ir prastas žmogaus imunitetas. „Gyvename šalyje, kur saulės pertekliumi tikrai negalėtume pasigirti,  – sako gydytoja onkologė. – Saulė reikalinga gamintis organizme vitaminui D. Jo daug kam trūksta, organizme jis atlieka labai reikšmingą vaidmenį, be kita ko, ir reguliuodamas pačią imuninę sistemą. Slėpdamiesi nuo saulės, negausime imuninei sistemai reikalingo vitamino D, o nuo imuninės sistemos būklės melanomos atsiradimas taip pat priklauso.“

Kalbant apie odoje besivystančią melanomą, labai svarbu, kad pats žmogus būtų budrus. „Vykstant piktybiniam procesui, apgamas pradeda keistis: netaisyklingai didėja, gali pradėti netolygiai tamsėti. Apgamas tampa kitoks nei visi kiti – tai vadinamasis „bjauriojo ančiuko simptomas“, – sako gydytoja onkologė.

Anot specialistės, reikėtų atsiminti ABCDE kriterijus, pagal kuriuos reikėtų įvertinti savo apgamus:

A (angl. asymmetric) – apgamas tampa asimetriškas;

B (angl. borders) – apgamo kontūrai tampa netaisyklingi;

C (angl. colours) – apgamo spalva keičiasi;

D (angl. diameter) – apgamas didėja ir jo diametras tampa didesnis nei 6 mm;

E (angl. evolution) – apgamas greitai didėja.

Šiuos pokyčius gali pastebėti kiekvienas žmogus, gali pamatyti šeimos nariai ar artimieji. „Kad labai svarbus žmonių onkologinis budrumas, parodė ir Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai – daugiausia odos vėžio ir melanomos atvejų aptiko pats žmogus arba jo sutuoktinis, nes mato save ar savo artimąjį nusirengusį, – sako gydytoja onkologė. – Svarbu žinoti, kad melanomai ypač būdingas netaisyklingumas ir spartus augimas. Pastebėjus bet kokį neįprastą darinį odoje, kuris neišnyksta per 1–2 mėnesius, būtina apsilankyti pas gydytoją.“

Esama įrodymų, kad žmonės, kurių imuninė sistema nuslopinta dirbtiniais būdais, pavyzdžiui, po organų transplantacijos, dažniau, palyginti su bendruoju populiacijos vidurkiu, suserga melanoma, be to, ir jų liga būna agresyvesnė.

Pasak gydytojos onkologės J. Gibavičienės, anksti diagnozavus ligą, kol navikas yra iki 1 mm gylio, melanoma sėkmingai išgydoma pašalinus ją chirurginiu būdu. Čia būtina pabrėžti, jog ją reikia pašalinti iš karto „teisingai“: atlikti eksciziją 1,5–2 cm nuo naviko kraštų. Esant reikalui, dėl galimo odos defekto gali būti vienmomentiškai, t.y. melanomos šalinimo operacijos metu, atliekama odos plastika.

„Dar vienas svarbus dalykas – diagnozavus melanomą būtina ištirti paciento limfmazgius dėl galimų metastazių, – sako gydytoja onkologė J. Gibavičienė. – Kartais gali būti atliekama sarginio limfmazgio biopsija. Geriausia ligos prognozė, kai melanoma diagnozuojama esanti dar odos paviršiuje, dar neišplitusi už odos ląstelės ribų.“

Išplitusiai ligai gydyti skiriamas priešnavikinis medikamentinis gydymas  – chemoterapija, taikinių terapija, imunoterapija, gali būti taikomas papildomas gydymas radioterapija ir kiti metastazavusios melanomos gydymo metodai. Nacionalinio vėžio instituto daugiadalykė specialistų komanda kiekvieno paciento gydymą aptaria individualiai.