Onkologinės ligos diagnozė – skaudi žinia ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiams. Ši klastinga liga neatsiranda per vieną dieną, o jos gydymo rezultatai priklauso nuo to, kaip anksti yra ji diagnozuojama. Deja, dažniausiai simptomai pasireiškia tada, kai vėžys būna jau gerokai pažengęs.

Statistika negailestinga

Lietuvoje onkologinėmis ligomis šiuo metu serga apie 80 tūkst. žmonių, o vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik 50 pacientų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje, kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų ligos atvejų, o beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

„Tarp vyrų onkologinių ligų Lietuvoje šiuo metu pirmauja priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Daugiausia pacientų pasiglemžia piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka skrandžio ir storosios žarnos vėžys – didėjantis sergamumas šiuo vėžiu medikams kelia didelį susirūpinimą“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas.

Ligą galima suvaldyti

Gydytojo teigimu, didelę įtaką vėžiui atsirasti turi fizinis nejudrumas. „Šiandien žmonės per mažai dėmesio skiria sveikam gyvenimo būdui, o fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. – diabeto atvejų, 30 proc. – širdies ir kraujagyslių ligų planetoje“, – sako A.Česas.

Anot jo, nors vėžio išgydyti 100 proc. negalima, bet šiuolaikinių technologijų dėka jį galima valdyti ir kokybiškai gydyti. A.Česas pabrėžia, kad onkologinės ligos gydymo rezultatai priklauso nuo to, kaip anksti ji yra diagnozuojama, nes ši liga per vieną dieną neatsiranda.

Gydytojo teigimu, užkirsti kelią onkologinėms ligoms vystytis padeda genetiniai tyrimai. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinės ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriuje tiriami genai, lemiantys genetinį polinkį sirgti krūties, kiaušidžių piktybinėmis ligomis, dauginės endokrininės neoplazijos sindromu, Lynch sindromu (storžarnės, endometro ir kt. piktybinėmis ligomis), Li-Fraumeni sindromu, šeimine adenopilipoze ir kt. Genetiniai tyrimai atliekami sergančiajam bei artimiausiems jo giminaičiams. Jeigu nustatomi pokyčiai, taikomos konkrečios prevencinės priemonės.

„Jeigu jaunas žmogus susirgo inkstų vėžiu, jam iš karto yra skiriama genetiko konsultacija, atliekami tyrimai, aiškinamasi, ar jis neturi paveldėjimo sindromo, nes po kurio laiko gali atsirasti kita onkologinė liga. Toks ligonis patenka visos daugiadalykinės gydytojų onkologų komandos globon – jo būklė nuolat stebima ir neleidžiama plėtotis ligai“, – pasakoja A.Česas.

Nėra paveldima

Yra nemažai manančiųjų, kad vėžys paveldimas, tačiau paveldima ne pati onkologinė liga, o polinkis ja sirgti, pabrėžia medikas. „Šios vėžio formos sudaro iki 10 proc. visų piktybinių ligų, todėl genetikų tikslas – nustatyti, ar yra genetinių pokyčių sergančio asmens DNR, jie didina riziką sirgti vėžiu ne tik jam, bet ir jo vaikams, broliams, seserims“, – sako A.Česas.

Medikas priduria, kad išgelbėti daugeliui pacientų gali padėti keli svarbūs dalykai – ne tik ankstyva vėžio diagnostika, bet ir pacientų švietimas ir skatinimas aktyviau dalyvauti gydymo procese bei gyvenimo būdas, nes vėžio atsiradimą anksčiau ar vėliau paskatina alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, netinkama mityba.

Parengta pagal Klaipėdos universitetinės ligoninės inf.