LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Susirgę onkologine liga, daugelis ieško patarimų, kaip gyventi, ką valgyti, tikėdamiesi greičiau pasveikti, sušvelninti simptomus. Gydytojai pataria neeksperimentuoti, pasikliauti tik specialistų rekomendacijomis ir valgyti visavertį maistą.
Racionas – kuo turtingesnis
Pasak gydytojos dietologės Justinos Linauskaitės-Kekės, sergantiems žmonėms reikalingos tos pačios maisto medžiagos, kaip ir sveikiems: angliavandeniai, baltymai, riebalai, mikroelementai, vitaminai.
„Onkologiniams pacientams yra būtinas didesnis kalorijų ir baltymų kiekis, rekomenduojama suvartoti ir daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių. Baltymingus produktus– pieno produktus, kiaušinius, liesą mėsą, žuvį, ankštines daržoves, riešutus–reikėtų valgyti trijų pagrindinių dienos valgymų metu.Racioną patartina praturtinti maistu, kuriame gausu omega-3 riebiųjų rūgščių: lašiša, upėtakiu, silke, skumbre, linų sėmenimis, graikiškais riešutais. Taip pat turėtų netrūkti vaisių, uogų, daržovių, riešutų, sėklų. Per dieną patartina suvartoti 200–500 g daržovių, 200–300 g vaisių ir uogų, 30 g riešutų, 2 valgomuosius šaukštus sėklų“, – vardija gydytoja ir priduria, kad maistas turi būti kuo įvairesnis ir spalvingesnis.
Sulčių dietų nauda – tik mitas
Gydytojos teigimu, paprastai vos sužinoję vėžio diagnozę žmonės atsisako cukraus, nes jis neva maitina onkologines ląsteles. Paprastųjų angliavandenių ir pridėtinio cukraus, esančio tortuose, sausainiuose, saldainiuose, – sako ji, – iš tiesų verta atsisakyti, tačiau pasitaiko ir kraštutinių atvejų, kai nustojama vartoti sudėtinius angliavandenius (viso grūdo produktus, vaisius, uogas ir daržoves), taip organizmui nesuteikiant didžiosios dalies mitybos raciono skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų.Gydytoja dietologė teigia, kad toks atsisakymas netikslingas, nes kūno ląstelėms ir smegenims gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis, tad net ir negaudamas angliavandenių, organizmas gliukozę gamins iš riebalų ar baltymų.
Kitas gajus mitas – iškrovos dienos ar sulčių dietos, neva pašalinančios toksinus. „Tokiems pacientams visada primenu, kad organizmo toksinus valo kepenys ir inkstai, o badavimas ar tik sulčių vartojimas neužtikrina visų maistinių medžiagų poreikio, dėl to gali vystytis mitybos nepakankamumas ir su juo susijusios komplikacijos. Neretai tenka išgirsti klausimų ir apie rūgštines ar šarmines dietas, mat pacientai įsitikinę, kad rūgštinį pH turintis maistas skatina onkologinių ląstelių augimą ir dauginimąsi. Iš tiesų žmogaus kūno pH yra griežtai kontroliuojamas sudėtingų vidinių sistemų. Maistas gali daryti įtaką tik šlapimo pH, o vėžinėse ląstelėse yra pakitusi medžiagų apykaita, dėl to vyrauja rūgštinė aplinka, nepriklausanti nuo vartojamo maisto“, – aiškina gydytoja J.Linauskaitė-Kekė.
Netinkamas metas mesti svorį
Onkologiniai ligoniai dažnai susiduria su pykinimu ar alkio jausmo praradimu, dėl ko suvalgoma mažiau maisto ir ima kristi svoris. Esant pykinimui gydytoja pataria valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pirmą maistą suvalgyti dar gulint lovoje, tarp valgių nedaryti ilgų pertraukų.
„Jei pykinimą sukelia pernelyg karštas maistas, patartina rinktis vėsesnius maisto produktus. Kartais net pats valgio ruošimas provokuoja pykinimą, tad patartina, kad esant galimybėms maistą ruoštų kitas žmogus.Nuslopinti pykinimą gali padėti imbieras ir rūgštus maistas, tad gaminant galima naudoti citrinų sultis, balzaminį actą“, – pataria gydytoja dietologė.
Esant apetito stokai, taip pat patartina valgyti dažniau ir mažesnėmis porcijomis, vengti riebaus, aštraus maisto, be to, kiek įmanoma daugiau judėti, nes fizinis aktyvumas gerina apetitą. Jį sužadina ir valgymas su kitais žmonėmis, spalvingas, akiai patrauklus, prieskoniais pagardintas maistas. Svarbu nuolat po ranka turėti užkandžiavimui skirto maisto, valgyti visada, kaitik pajuntamas alkis, ir valgio neatidėlioti.
Vis dėlto, jei susigrąžinti apetito nepavyksta, J.Linauskaitė-Kekė rekomenduoja kreiptis į gydytoją dietologą. Jis gali rekomenduoti medicininius gėrimus, kurių sudėtyje esantys baltymai, omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminai ir mikroelementai teigiamai veikia apetitą ir bendrą organizmo būklę.
Dietologo konsultacija pravers ir pastebėjus, kad vis mažėja suvalgomos porcijos, ima be pastangų kristi svoris, jaučiama energijos stoka– tokie požymiai rodo, kad gali grėsti mitybos nepakankamumas.
Pasak gydytojos J.Linauskaitės-Kekės, dažnai pacientai nepastebi sumažėjusios porcijos dydžio, o kartais net džiaugiasi, kad atsikratys poros kilogramų, tačiau pati ligos pradžia ar aktyvus gydymo periodas nėra laikas mesti svorį. Turėtų būti siekiama palaikyti esamą kūno masę, kad būtų išvengta mitybos nepakankamumo ir sarkopenijos (raumeninės masės netekimo).
Jei svoris nukrito
Jei svoris nukrito, jam susigrąžinti gydytoja pataria valgyti reguliariai, dažnai ir mažesnėmis porcijomis, rinktis kaloringą ir baltymų gausų maistą. Sergant onkologinėmis ligomis, baltymų per dieną reikėtų gauti 1,5–2 g/kg, jei nėra inkstų funkcijos nepakankamumo, arba apie 1 g/kg turint inkstų funkcijos nepakankamumą. Kalorijų poreikis per dieną yra 25–30 kcal/kg.
„Pusę porcijos turėtų sudaryti daržovės, o likusius ketvirtadalius po lygiai baltymai (liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštinės daržovės) ir angliavandeniai (viso grūdo košės, makaronai, duona, taip pat bulvės). Į mitybos racioną rekomenduojama įtraukti geruosius riebalus: riešutus, riešutų sviestą, sėklas, augalinį aliejų, avokadą. Jei nepavyksta suvalgyti įprastos maisto porcijos, turėtų būti vartojami medicininiai gėrimai“, – teigia pašnekovė.
Ji sako pastebinti, kad sergant onkologine liga skystas maistas yra geriau toleruojamas, tad pacientui yra paprasčiau būtinas maisto medžiagas gauti iš šių specialios paskirties gėrimų.
Medicininiai gėrimai išeitimi tampa ir tiems, kam sunku nuryti kietą maistą,bei ruošiantis operaciniam gydymui, kai iki operacijos yra pastebima sumažėjusi suvalgomo maisto porcija ir krentantis svoris. „Norint sumažinti operacines komplikacijas, pagerinti gijimą ir išgyvenamumą,medicininius gėrimus reikia pradėti vartoti likus 7–10 dienų iki operacijos“, –dėmesį atkreipia gydytoja J.Linauskaitė-Kekė.
Mitybos nepakankamumas
Gydytojų dietologų teigimu, 80 proc. onkologinių pacientų su maistu gauna nepakankamai medžiagų. Kas ketvirtas į ligoninę patekęs žmogus jau turi mitybos nepakankamumą, slaugos ligoninėse šis skaičius yra dar didesnis – čia kas trečiam pacientui diagnozuojamas išsekimas.
Gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit teigimu, mitybos nepakankamumas vystosi tuomet, kai organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais.
„Tiek pacientas, tiek jo artimieji turėtų susirūpinti iš karto diagnozavus onkologinę ar kitą lėtinę ligą ir atkreipti dėmesį į mitybą. Stebėti, ar svoris nepradeda mažėti nieko nedarant, t. y. specialiai nesilaikant dietos, neatsisakant tam tikrų maisto produktų, nedidinant fizinio krūvio. Netekus kelių kilogramų, jau reikėtų susirūpinti – ypač tuo atveju, jei pacientas per tris mėnesius neteko 5 proc. savo kūno svorio. Pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam žmogui netekus 4 kilogramų“, – aiškina gydytoja dietologė R.Petereit.
Kitas signalas apie gresiantį mitybos nepakankamumą – perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvartojamo maisto porcijos. Apie išsekimą gali byloti ir išvaizda, pasikeitusios apimtys. Neretai pacientai krentančio svorio tiesiog nepastebi arba mano, kad sergant kažkuria liga ar gaunant tam tikrą gydymą tai yra normalus reiškinys.
„Gydytojai mitybos nepakankamumą įprastai nustato pagal kūno masės indeksą. Normalus kūno masės indeksas – 18,5–25. Jei sergančio žmogaus svoris nesiekia minimalios ribos, dėl šios problemos reiktų kuo greičiau kreiptis į gydantį gydytoją ar gydytoją dietologą. Sunerimti dėl svorio kritimo reikėtų pradėti tuomet, kai kūno masės indeksas yra apie 20. Sergančiam žmogui patarčiau dažniau svertis ir pačiam stebėti šį rodiklį. Bet kur kas tiksliau spręsti apie mitybos būklę galima ištyrus bendro baltymo ir albumino kiekį kraujyje. Bendro kraujo tyrimo, kaip dažnai mano pacientai, nepakanka“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.
