Kaip skelbia NVI statistika, nors sergamumas vėžiu kasmet auga po 1 procentą, mirtingumas mažėja.

 Nemaža visuomenės dalis bijodama išgirsti vėžio diagnozę, šiandien vis dar vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Sveikatos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad onkologinės ligos nebėra nuosprendis, nes šiandien Lietuvoje jau prieinami inovatyvūs ir efektyvūs gydymo būdai, vienas iš jų yra chemoterapijos derinimas su radioterapija, hormonoterapija bei kitais gydymo metodais.

Kas yra chemoterapija?

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojo onkologo chemoterapeuto Vytauto Brasiūno, chemoterapija piktybinių navikų gydymui buvo pradėta taikyti XX amžiaus viduryje pirmiausia gydant kraujo vėžį, sarkomas, po to kitus piktybinius navikus, o šio gydymo pradininku yra laikomas Dr. Sydney Farber, kuris dirbo JAV, Bostono vaikų ligoninėje.

„Po pirmųjų sėkmingų bandymų gydyti chemoterapija, ši sritis medicinoje pradėjo sparčiai vystytis ir šiomis dienomis piktybinių navikų gydymui jau turime daug veiksmingų vaistų, be to, toliau tęsiami intensyviai klinikiniai tyrimai, ieškant naujų chemopreparatų. Diagnozavus piktybinį naviką, gydymui yra taikoma chirurgija, chemoterapija, radioterapija, gydymas hormonoterapija, biologinės terapijos, imunoterapijos. Chemoterapija yra svarbus gydymo metodas, nes daugeliu atveju vėžys jau yra diagnozuojamas kaip metastatinė liga – tokiu atveju būtent chemoterapija tampa pagrindiniu gydymo metodu. Siekiant pagerinti gydymo veiksmingumą, chemoterapija taip pat yra skiriama kartu su radioterapija, su biologine terapija, taip pat su imunoterapija“, – pasakoja V.Brasiūnas.

Sunkiau pakeisti požiūrį

Gydytojo teigimu, nors onkologinių ligų gydymo būdai per pastaruosius dešimtmečius gerokai patobulėjo, kur kas sunkiau pakeisti nusistovėjusį žmonių požiūrį. Chemoterapija šiandien yra vienas iš pagrindinių onkologinių ligų gydymo metodų, vis dar kontroversiškai vertinamų.

Konsultacijų metu pacientai ir jų artimieji dažniausiai klausia, ar tai bus sunkiai toleruojamas gydymas, kiek jis truks, kokie bus gydymo rezultatai, ar žmonės bus darbingi gydymo metu, ką daryti, kad gydymas būtų lengviau toleruojamas.

Šiuo metu yra sukurti nauji gydymo metodai, tokie kaip imunoterapija, tačiau chemoterapija ir toliau išlieka vienu pagrindinių sisteminio gydymo metodų, kuris pasižymi greitesniu veiksmingumu, taip pat priklausomai nuo ligos stadijos duoda geresnį terapinį efektą nei kiti gydymai.

„Nors chemoterapija gali sukelti šalutinį poveikį, šiuo metu yra skiriami tokį poveikį minimizuojantys arba išvis eliminuojantys vaistai. Onkologiniai susirgimai apskritai šiandien yra gydomi kompleksiškai, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis, todėl ir taikomi įvairūs gydymo metodų deriniai“, – sako V.Brasiūnas.

Kada skiriama chemoterapija?

Pasak gydytojo, pavyzdžiui, gydant prostatos vėžį chemoterapija skiriama jau išplitus ligai į limfmazgius, kaulus, vidaus organus. Pradinėse ligos stadijose ši liga gydoma chirurgija, radioterapija, hormonoterapija, o jeigu liga nėra agresyvios formos, ligonis kurį laiką gali būti ir aktyviai stebimas ir aktyviai gydomas tik ligai progresuojant. Šiuo metu praktikoje yra plačiai taikomos ir naujos kartos veiksmingos hormonoterapijos.

„Chemoterapija skiriama, kai prostatos vėžys nepasiduoda gydymui ir toliau progresuoja ar jau diagnozavus išplitusią ligą, kai kitų gydymo metodų ir hormonoterapijos jau nepakanka. Gydymui chemoterapija mes šiuo metu galime skirti taksanų grupės vaistus bei kitus specifinius chemopreparatus, jeigu ligos forma reta. Daugeliu atvejų chemoterapija, gydant prostatos vėžį, yra veiksminga. Gydymo metu ligą galima efektyviai kontroliuoti, žymiai prailginant laiką be ligos progresavimo, išgyvenamumą, sumažinant komplikacijų riziką“, – pabrėžė gydytojas.

Pasak jo, nors chemoterapija gydant prostatos vėžį paprastai yra gerai toleruojama, šalutinių poveikių gali būti.

„Kaip jau minėta, su chemoterapija yra skiriami ir kiti vaistai, kurie padeda išvengti šalutinių poveikių, sėkmingai gydyti nenutraukiant chemoterapijos. Taikant minėtus gydymo metodus, taip pat chemoterapiją, galima pasiekti optimalų rezultatų konkrečiam ligoniui. Šiuo metu tiriami nauji chemoterapiniai vaistai, kurių veiksmingumas bus nustatomas pagal ligoniams atliekamus genetinius tyrimus. Nacionaliniame vėžio institute jau keletą metų tiriami pacientų genetiniai žymenys, tikintis, kad tai ateityje padės lengviau parinkti kiekvienam pacientui konkretų, jam labiausiai tinkantį vaistą prostatos vėžiui gydyti“, – pažymėjo gydytojas onkologas chemoterapeutas V.Brasiūnas.

Lemtingi įpročiai

Kaip skelbia NVI statistika, nors sergamumas vėžiu kasmet auga po 1 procentą, mirtingumas mažėja.

Specialistų teigimu, tai, kad mažėja mirtingumas, sergant onkologinėmis ligomis, lemia vis gerėjanti ankstyvos stadijos onkologinių ligų diagnozė. Priežastys, kodėl didėja sergamumas onkologinėmis ligomis – įvairios. Vėžiu nesusergama staiga, jam išsivystyti reikia laiko ir pastaraisiais dešimtmečiais ryškėja vėžio „jaunėjimo“ tendencija.

Paradoksalu, kad šiandien, kai yra visos galimybes maitintis ir gyventi sveikiau bei daug kalbama apie sveiką gyvenseną, vėžio vystymasis labiausiai siejamas su žmogaus elgsenos įpročiais. Skaičiuojama, kad net 30 proc. onkologinių susirgimų nulemia gyvenimo būdas – fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai, kurių mastai itin dideli tarp jaunesnio amžiaus gyventojų.