Paties termino karantinas ir jo kaip koncepcijos suvokimas, siejamas su Juodosios mirties protrūkiu 1347 m. Kai maro užkratas tarytum amžinas mirties patalas nuklojo visą Europą, žmonės neturėjo žalio supratimo nei kas tai per daiktas, nei iš kur jis atsirado.

Tačiau svarstant kaip užkirsti kelią pandemijai kilo minčių – galbūt liga užkrečiama?  Nors ir nemažai buvo tokių kurie visa gerkle plėšė, jog tai – visagalio Dievo pirštas ar blogų astrologinių spėjimų pasekmė, visgi, laimei, atsirado ir racionaliai mąstančių piliečių, kurie ėmė ieškoti sąsajų tarp sergančiųjų. Taip gimė suvokimas, kad juos reikia izoliuoti nuo sveikų žmonių, o kad tragedija nepasikartotų ir vėl, buvo imtasi realių veiksmų.

1377 m. Venecijos kontrolėje buvęs Ragusos uostamiestis (šių dienų Dubrovnikas), paskelbė trentina. Šis terminas kilęs iš italų kalbos ir reiškia skaičių 30. Trentina buvo taikyta laivams, grįžusiems iš maro nualintų teritorijų. Laivai su įgula privalėjo 30 dienų likti atvirame vandenyje iki prisišvartavimo doke. Jei kas nors pažeisdavo trentina norėdamas aplankyti įgulą, taipogi turėjo laikytis 30 dienų saviizoliacijos.

Tačiau laikotarpis buvo pratęstas iki 40 dienų, o nuo itališko žodžio – quaranta (skaičius 40), pradėtas vartoti karantino terminas. Didžioji taryba Ragusoje pirmoji patvirtino karantino įstatymą, kuris epidemijos metu ribojo žmonių ir prekių judėjimą, siekiant sutramdyti užkrato plitimą. 80-ties metų laikotarpyje panašias priemones įteisino Marselis, Piza bei kiti miestai.

  Kodėl izoliacinis periodas buvo pratęstas būtent iki 40 dienų, nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai turi keletą spėjimų. Šis skaičius svarbus religijos bei kultūros istorijoje, o taip pat minimas ir Biblijoje. Juk Jėzus dykumoje pasninkavo 40 dienų, o Mozė ant Sinajaus kalno išsėdėjo 40 parų. Tačiau kiti mokslininkai į viską žiūri paprasčiau ir mano, kad 30 dienų buvo tiesiog per mažai.

Tiesa, kaip pabrėžia Niujorko universiteto istorikas Karl Appuhn, karantinas galiojo ne visiems. Turtingiems žmonėms izoliacija buvo pasirinkimas. Kas turėjo užtektinai pinigų, galėjo nusipirkti “bilietą” iš karantino ir sugrįžti tik praslinkus epidemijai. Taigi labiausiai kentėjo vadinami varguoliai. Tie žmonės neturėjo galimybės pasirinkti.

Portalas tv3.lt primena, kad kovo 16 d. dėl COVID-19 Lietuvoje įvestas karantinas buvo pratęstas iki balandžio 13 d. Nors susirgimų kreivė kasdien auga, jau spėta prabilti apie galimas jo švelninimo priemones. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje sutiko, kad karantinas gali ilgainiui kelti tam tikrų psichologinių problemų, tad būtų galima svarstyti apie tam tikrų karantino sąlygų sušvelninimą.

„Tačiau tai turi būti susiję su labai objektyviais infekcijos suvaldymo kriterijais, situacija turi neblogėti, šalys turi būti tai nusistačiusios. Mes tą taip pat vertiname ir galvojame, kokiomis aplinkybėmis galėtume šiek tiek atlaisvinti izoliacijos ir karantino sąlygas, kad žmonės nesusidurtų su kažkokiomis sudėtingomis psichologinėmis pasekmėmis. Kaip jau minėjau, tai, kad iš 100 atvejų nustatomas mažesnis užsikrėtusiųjų skaičius, yra geras ženklas, tai reiškia, kad situacija kol kas nesieskaluoja“, – penktadienį kalbėjo jis.

Vis dėlto tai, kad karantinas veikiausiai bus pratęstas, Vyriausybėje pirmadienį sakė Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.

Jo teigimu, dar per anksti galvoti apie karantino švelninimą. Sprendimą dėl to šią savaitę priims ministrų kabinetas.

Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.

ARBA Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju.

Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):

1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.

2) Sveikatos priežiūros specialistai.

3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą.

Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.

  SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas. Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.

Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas.

Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas. Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).

Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).