Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė ValijaŠap

Jau nuo šio rudens žmonės, susidūrę su koronaviruso (COVID-19) situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais, gali gauti nemokamą psichologų konsultaciją. Tokią teikti pradėjo šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Tam šiais metais skirta 1 mln. eurų, nuo kitų metų kasmet bus skiriama po 1,8 mln. eurų. Už šios programos įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

Nemokamos – penkios

Gyventojai – tiek vaikai, tiek suaugusieji – savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose gali nemokamai gauti iki penkių individualių anoniminių psichologo konsultacijų. Biuruose ne tik organizuojamos individualios konsultacijos, bet ir vyksta grupiniai užsiėmimai apie streso ir konfliktų valdymą, emocijų atpažinimą psichologinės konsultacijos asmenų grupėms. Numatyta, kad visas išlaidas apmoka valstybė – žmogui konsultacijos nekainuoja.

Asmens pageidavimu, paslaugos gali būti teikiamos anonimiškai. Teikiant paslaugas vaikui iki 16 metų, būtinas rašytinis vieno iš jo tėvų ar atstovo pagal įstatymą sutikimas.

„Penkių nemokamų konsultacijų idėja tokia: manoma, kad žmogui, neturinčiam užsitęsusių ilgalaikių sunkumų ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų, atėjusiam pasitarti dėl kasdienio gyvenimo problemų, klausimų dėl savęs ar artimųjų, penkių konsultacijų gali pakakti. Tai tiesiog padėtų jam apsisaugoti nuo galimo žalingo streso poveikio, sustiprinti sveikatą dėl atsirandančių įvairių gyvenimo iššūkių, tarp jų ir tų, kurias sukėlė pandemija. O jei žmogus turi ilgalaikio konsultavimo poreikį, jis nemokamas paslaugas gali gauti psichikos sveikatos centre. Manyčiau, kad psichikos sveikatos centruose suteikiamas nemokamų psichologo konsultacijų skaičius per metus yra optimalus“, – sako Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Valija Šap.

Paslaugos visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti nuo šių metų rugsėjo, kitur – nuo spalio mėnesio.

V.Šap pažymi, jog psichologų paslaugos visuomenės sveikatos biuruose orientuotos į psichikos sveikatos stiprinimą ir prevenciją, o ne sutrikimų gydymą.

Turint psichikos ir elgesio sutrikimų, kai žmogus nuolat dėl to bendrauja su gydytojais specialistais, jis toliau tęsia bendravimą ir gydymą įprasta tvarka, t. y. tokiu atveju gyventojui rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisirašęs

Dalyvauja aktyviai

Norint gauti nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Paklausta, ar žmonės aktyviai naudojasi naująja paslauga, V.Šap patikina: „Žmonės kreipiasi tikrai aktyviai. Jau yra savivaldybių, kuriose šiems metams užpildytos visos grupės. Pati apsilankiau kai kuriuose rajonuose – žmonių susirinko gausiai. Darbas vyksta intensyviai. Psichologai sako, jog žmonėms reikia ir individualių konsultacijų, ir grupėse teikiamos pagalbos. Ir psichologai turi ką veikti.“

Iššūkiai įvairūs

Paklausta, su kokiais psichologiniais iššūkiais susidūrė Lietuvos gyventojai pandemijos metu ir ar jie galijuos įveikti savarankiškai, V.Šap sako, jog iššūkiai kiekvienam skirtingi: vieniems pandemija paaštrino jau turėtus psichikos sunkumus, kitiems juos išprovokavo.

„Nepažįstama situacija visada kelia nesaugumo jausmą, tai normalu. Juolab, kad koronavirusas kelia grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Karantino sąlygos pakeitė šeimų gyvenimus –tenka derinti nuotolinį darbą, vaikų mokymąsi namuose, o tam reikia nemažai erdvės. O juk yra žmonių, kurie su šeimomis gyvena mažuose bendrabučiuose ar butuose. Kaip visiems rasti vietos, organizuoti darbą ir mokymąsi? Tad kyla daug klausimų“, – pasakoja V.Šap.

Kad karantino metu daugelis gyventojų patiria nerimą, pyktį ar neviltį, siejamą su sveikatos būkle, asmenine finansine situacija, neapibrėžtumu, žiniasklaidai teigė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Natūralu, kad susiklosčius esamai situacijai žmonės jaučia didesnį nerimo, streso lygį dėl nežinomybės, pokyčių kasdieniame gyvenime, darbuose, santykiuose. Labai svarbu, kad žmonės gautų reikiamą pagalbą, net jei neserga konkrečia psichikos liga, laiku išspręstų aktualias psichologines problemas ir taip užkirstų kelią galimam sveikatos sutrikimui“, – sakė A.Veryga.

Svarbu neužsidaryti

V.Šap pažymi, jog kai kurie žmonės pokyčius priima lengviau, kiti – sunkiau.

„Jei pajunti, kad darosi sunku, kad stresas – jau kasdienis palydovas, kad nebegali valdytis, vakare užmigti, nes mintys apie sunkumus neleidžia miegoti, keičiasi savijauta, noras bendrauti, tuomet reikia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus pasitarti. Visuomenės sveikatos biuruose vyksta ir grupių užsiėmimai, kuriuose mokomasi atpažinti, valdyti stresą, įvardinti emocijas. Svarbu neužsidaryti, kalbėtis, ieškoti, stebėti šalia esančius, jei jiems sunku – nukreipti pas specialistus. Bendromis pastangomis reikės išgyventi šį laiką“, – rekomenduoja Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė.

V.Šap džiaugiasi, kad savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose pradėję dirbti psichologai prisidės prie visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo, suteiks žinių apie psichikos sveikatą, ugdys streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo įgūdžius, suteiks emocinę paramą savitarpio pagalbos grupėse bei per psichologines konsultacijas.

Plėtra buvo būtina

Anot V.Šap, būtina sudaryti galimybes tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gauti reikalingą psichologinę pagalbą, kuri būtų teikiama pagal gyvenamą vietą ne tik psichikos sveikatos centruose, bet ir kitose įstaigose, pavyzdžiui, tose vietose, kur įprastai renkasi vietos bendruomenė.

Ilgą laiką psichologų paslaugos Lietuvoje buvo gana sunkiai prieinamos.

„Kad paslaugos neprieinamos, apie tai senokai kalba psichikos sveikatos ekspertai, skaičiuodami, kiek Lietuvoje yra žmonių, sergančių depresija, kitomis psichikos ligomis ar sutrikimais, turinčių priklausomybę nuo alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų, kiek žmonių galimai patiria krizinius išgyvenimus, traumuojančius gyvenimo įvykius, po kurių psichologinė pagalba žmogui būtų labai svarbi, kad jis lengviau susidorotų su kylančiais sunkumais. Psichologų paslaugų prieinamumo plėtra buvo būtina. Pirmas žingsnis buvo padarytas kiek anksčiau – kai Sveikatos apsaugos ministerija prieš dvejus metus perpus sumažino vienam psichologui, dirbančiam psichikos sveikatos centre, prisirašiusių gyventojų skaičių. Nuo kitų metų planuojama dar didinti psichologų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, skaičių, tai yra perpus mažinant jam priskiriamų gyventojų skaičių“, – pokyčiais džiaugiasi psichologė.

O tai, kad psichologų paslaugos plečiasi ir išeina iš sveikatos priežiūros įstaigų ribų, ją itin džiugina.

Ateities vizija

Nors psichologų psichikos sveikatos centruose daugėja ir šios paslaugos pradėtos teikti visuomenės sveikatos biuruose, Psichologų sąjungos prezidentė V.Šap pabrėžia, jog problemų dar yra.

„Pirmiausia, psichologų pagalba turi pasiekti kuo įvairesnes žmonių grupes. Antra, žmogus turėtų gauti teisę pasirinkti psichologą, nesvarbu, kur jis dirba – viešojoje įstaigoje ar privačiame kabinete. Jei jis dėl kokių nors priežasčių nenori eiti į psichikos sveikatos priežiūros centrą, turėtų gauti galimybę pasirinkti nemokamas paslaugas kitose institucijose ar pas privačiai dirbantį psichologą. Kitaip tariant, sistema turi būti sutvarkyta taip, kad kiekvienas žmogaus gautų tam tikrą „krepšelį“ psichologinių paslaugų toje vietoje, kuri jam priimtiniausia“, – sako ji.

Jos manymu, dar trūksta psichologų švietimo įstaigose, nes krūviai mokyklų psichologams yra per dideli – jie teikia paslaugas ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams ar kitiems šeimos nariams, globėjams, dirba vaikų gerovės komisijoje, padeda kitiems mokyklos specialistams.

„Manau, švietimo sistemoje būtina psichologinių paslaugų plėtra. Man neįsivaizduojama, kaip šiais laikais dar gali nebūti psichologų globos institucijose. Jų pasiekiamumas turi būti geresnis, taip pat globėjams bei šeimos netekusiems vaikams turi būti užtikrinta ilgalaikė psichologinė pagalba“, – kalba psichologė V.Šap.

Ji džiaugiasi, jog pastaraisiais metais prasidėję pažangūs pokyčiai vyksta ir tuo nežadama apsiriboti – planuojama tolesnė psichologų prieinamumo plėtra.

Kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą

Psichologė prof. Nida Žemaitienė

  • Pasistenkite sulėtinti gyvenimo tempą ir laikytis įprasto kasdienio gyvenimo režimo (kelkitės ir eikite miegoti įprastu metu, sveikai maitinkitės, mankštinkitės, palaikykite švarą, vėdinkite patalpas, rūpinkitės buitimi).
  • Kasdien raskite laiko savo pomėgiams ir kitai maloniai veiklai. Jeigu patinka, klausykitės muzikos, skaitykite, rūpinkitės augalų priežiūra, medituokite, mokykitės ir naudokite atsipalaidavimo bei kvėpavimo pratimus, pieškite, kurkite.
  • Mažiau laiko leiskite naršydami internete. Informaciją apie COVID-19 tikrinkite ne daugiau kaip du kartus per dieną, skaitydami patikimus oficialius informacijos šaltinius.
  • Bendraukite su artimaisiais ir kitais jums svarbiais žmonėmis.
  • Stenkitės išsaugoti emocinę pusiausvyrą, pozityvų požiūrį ir ramybę. Kalbėkitės apie savo jausmus su kitais, nepasiduokite panikai. Jei užplūsta stiprus nerimas, įtampa ar stresas, nuraminkite kvėpavimą, atpalaiduokite raumenis. Nepamirškite, jeigu su stipriu stresu ir nerimu nebepavyksta susitvarkyti patiems, visada galima susisiekti ir pasitarti su psichologu.

 

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

sam