Gydytojas urologas Marius Astrauskas. Zenono Šilinsko nuotr.

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje nuo rugpjūčio dirba naujas gydytojas urologas Marius Astrauskas (30 m.). Iš Kauno atvažiuojantis medikas ne tik konsultuoja pacientus, bet ir ligoninės stacionare jiems atlieka įvairias operacijas. Savo pasirinkimu dirbti regione jaunasis gydytojas neabejojo nuo pat pradžių, teigė čia atradęs plačių galimybių realizuoti save ir išnaudoti įgytus profesinius įgūdžius. Jis sutiko pasidalyti savo lūkesčiais dirbant regiono ligoninėje ir apie pirmąjį darbo Dzūkijos sostinėje įspūdį.

Kodėl pats, būdamas didmiesčio gyventoju, neseniai urologo licenciją vienoje didžiausių šalies gydymo įstaigų įgijusiu gydytoju, nusprendėte darbo ieškoti būtent regione?

Esu kaunietis nuo pat šaknų. Studijavau Kauno medicinos universitete, rezidentūrą baigiau Kauno klinikose, įgijau urologo licenciją. Baiginėdamas rezidentūrą ieškojau sau darbo. Norėjau dirbti Kauno regione, tačiau kartais reikia rinktis vertybes. Mano vertybė yra šeima. Turiu dvi mažas, dvimetę ir keturmetę, dukras. Įvertindamas darbo krūvius, nusprendžiau pasirinkti regioną, nes norisi laiko skirti ir savo šeimai. Žinoma, norisi patenkinti ir savo profesinę karjerą, o Alytuje tam yra visos galimybės.

Šiuo metu yra daug baigusių jaunų gydytojų, taigi, konkurencija Kaune irgi nemaža. Man labai gerą įspūdį paliko praktika internatūros metu Jonavos ligoninėje. Ten – puiki atmosfera, žmonių teigiamas nusiteikimas, bendravimas, nuoširdumas. Pagalvojau, kad mažesnė, kamerinė aplinka leidžia dirbti smagiau ir optimaliai. Tad dėl šių priežasčių ir apsisprendžiau ieškoti darbo regionuose.

Kokį pirmą įspūdį paliko Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė kaip potenciali Jūsų darbovietė?

Alytaus ligoninė turi aukštą urologijos licencijos lygį. Tai leidžia stacionare atlikti labai platų operacijų spektrą. Man patinka, kad galiu dirbti ne tik ambulatorijoje, bet ir stacionare. Dabar turiu pusę etato ir ten, ir ten. Čia yra geras aprūpinimas instrumentais, nauja technologine įranga. Priemonių čia tikrai netrūksta. Kolektyvas labai draugiškas, malonus.

O kokie Jums pasirodė Dzūkijos žmonės? Ar regionuose pacientai kuo nors skiriasi nuo didmiesčių?

Dzūkijos krašte turiu giminaičių, pas kuriuos retkarčiais atvažiuojame pailsėti. Visuomet esame sutinkami svetingai, žmonės čia  nuoširdūs, visuomet išlydėdavo su lauktuvėmis – grybais, uogomis ir kitais Dzūkijos gamtos turtais.

Aš niekuomet neskirstau žmonių į jokias kategorijas, pagal regionams priskiriamus žmonių būdo bruožus. Tik susidariau įspūdį, kad didmiesčių žmonės labiau skuba, o čia gyvenimas teka lėčiau, tiesiog jie turi daugiau kantrumo, supratingumo. Bent jau kol kas nesusidūriau su kitokiais žmonėmis. Kai lėtesnis tempas, tai ir darbas vyksta kokybiškiau.

Jau tapo įprasta, kad gydytojai dirba net keliose darbo vietose. Ar tokių planų neturite?

Ne, papildomo darbo kol kas neieškau, nes čia jau dirbu visu etatu. Matysiu, jeigu ims stigti pinigų, tada ieškosiu galimybių. Apie užsienį irgi nesvarstau,  šeima, nuolatinis būstas, draugų ratas – kol kas per didelė prabanga viską palikti.

Neįsivaizduoju, kaip po budėjimo, nepailsėjus dar galima kažkur važiuoti dirbti, dar konsultuoti pacientus ar, neduokdie, operuoti.

Sakoma, kad ir šuo kariamas pripranta, taip ir čia. Priprasčiau ir aš, bet labai džiaugiuosi, kad dabar viską spėju, viską galiu susitvarkyti laiku.

Kaip vertinate gydytojų atlyginimų situaciją Lietuvoje?

Žinoma, kad norėtųsi didesnio atlyginimo, kas jo nenorėtų. Darbas turėtų būti organizuojamas konstruktyviai, kad gydytojas turėtų galimybę pakankamai laiko skirti pacientui, įsigilinti į jo rūpesčius, neskubėti. Manau, kad gydytojų darbo krūviai yra per dideli. Jie turėtų būti apibrėžti vienu etatu, už kurį turėtų būti mokamas apibrėžtas adekvatus atlyginimas.

O gal ilgainiui apsispręsite su visa šeima kraustytis gyventi į Alytų?

Kol kas tokios galimybės nesvarstau dėl šeiminių aplinkybių. Mano žmona irgi yra medikė, odontologė. Dirbti ji važinėja į Elektrėnus, tad rytais abu patraukiame į priešingas puses. Tačiau niekada negali žinoti, kaip gyvenime viskas gali pasikeisti.

Manęs daug kas klausia, ar nepabos važinėti, tačiau, jeigu man čia patiks, tai galiu važinėti, juolab kad kelionės laikas ir atstumas man nėra problema. Didmiesčiuose mažesnius atstumus žmonės įveikia per tokį pat laiko tarpą, kurį užtrunku važiuodamas į darbą Alytuje.

Daugybei jaunų karjerą pradedančių gydytojų regionų ligoninės būna tik tarpinė stotelė siekiant karjeros aukštumų. Ar apie tai pagalvojate ir Jūs?

Urologas yra tarsi šeimos gydytojas, jis turi gerai pažinti savo pacientą, kad galėtų jam padėti. O tai pacientams leidžia prisirišti prie konkretaus gydytojo, juo pasitikėti ir savo sveikatos problemų sprendimą patikėti būtent jam. Jeigu man pavyks to pasiekti, suburti savo pacientų ratą, mane pamils žmonės, kolektyvas, tai tikrai norėčiau čia pasilikti dirbti ir toliau.

Esu pasiruošęs skirti laiko savo pacientams, įsiklausyti į jų problemas, su jais pabendrauti ir juos geriau pažinti. Man ir pačiam dar reikia laiko apsiprasti su aplinka ir žmonėmis. Tikiuosi, kad padėsime vieni kitiems.

Ar tenka susidurti su pacientų nepasitikėjimu jaunu gydytoju dėl jo nedidelės patirties?

Manau, kad jaunais gydytojais kai kurie pacientai nepasitiki be reikalo. Iš tiesų per penkerius metus trunkančią rezidentūrą įgauname pakankamai patirties. Po to gali drąsiai savarankiškai atlikti įvairias operacijas. Aš asmeniškai jau turiu penkerius metus operacinės patirties, esu daręs daugelį urologinių operacijų.

Dėl to, kad šiandien galiu pasitikėti savimi ir kviesti pacientus operaciniam gydymui, esu dėkingas savo mokytojams – Kauno klinikų Urologijos skyriaus gydytojams.

Vis dar tenka sutikti žmonių, kurie galvoja, kad urologas yra vyrų gydytojas. Kaip dažnai su šiuo mitu tenka susidurti Jums?

Dar neteko su tuo susidurti. Ir tai netiesa. Mūsų pacientai dažniausiai vyresnio amžiaus vyrai ir moterys. Jų proporciją galima padalyti pusiau. Prostatos moterys neturi, tačiau likusių organų – šlapimo pūslės, inkstų ir kitų – ligos gali užklupti tiek vyrus, tiek moteris. Ta pačia akmenlige, onkologinėmis ligomis serga ir vyrai, ir moterys.

Tik pastebiu, kad į apžiūrą pas urologą vyrą atėjusios kai kurios moterys jaučiasi nedrąsiai, šiek tiek kuklinasi. Pacientai turėtų suprasti, kad tai tik gydytojo darbas.

Viena ne itin maloniausių akimirkų vyrams – kai į urologą reikia kreiptis dėl juos ištikusių erekcijos sutrikimų gydymo. Ar tiesa, kad vyrai vis dar vengia tai daryti?

Taip, tai vis dar problema. Seksologija yra labai siaura sritis, su kuria mums darbe tenka susidurti. Tokių pacientų ratas nėra didelis. Gydytojui šiuo atveju reikia labai gerų bendravimo įgūdžių, jam svarbu apie pacientą sužinoti viską, kad pacientas su gydytoju būtų atviras.

Kartais pacientai paprašo pokalbio akis į akį, kad negirdėtų slaugytoja. Pas urologą – kaip pas kunigą: kiek pasakysi atvirai ir nuoširdžiai, tuo gydytojas daugiau galės padėti. Labai svarbu išdiferencijuoti, ar tai organinės, ar psichologinės kilmės sutrikimas. Nuo to priklauso ir gydymas.

O erekcinių sutrikimų priežastis gali būti ir stresas, nuovargis, psichologinė įtampa. Labai svarbu, kad šio sutrikimo šalinimo procese antroji pusė būtų supratinga.

Eskaluojama, kad tokio pobūdžio problema ištinka vis jaunesnius vyrus. Kodėl?

Viešose skaitmeninėse erdvėse yra didelis prieinamumas prie lytinį potraukį skatinančių vaizdinių medžiagų. Virtualus lytinis aktas skatina pervertinti savo ir partnerio galimybes. Paskui realybėje seka nusivylimas, o iš to gali išsivystyti ir tam tikri padariniai.

Šlapimo nelaikymas yra dar viena tų problemų, kurią pacientai geriau linkę nutylėti ir laikyti  gėdingu dalyku. Ar yra ko gėdytis?

Tikrai ne. Kuo anksčiau kreipsis, tuo bus galima efektyviau padėti. Vizito metu nustatomas šlapimo nelaikymo tipas ir skiriamas medikamentinis, o neretai prireikia ir operacinio gydymo.

Ką manote apie dažniausią vyrų onkologinį susirgimą – prostatos vėžį?

Viskas priklauso nuo pačių vyrų. Ligai aptikti užtenka paprasto kraujo tyrimo – PSA rodiklio. Dėl jo turėtų kreiptis patys vyrai. Tai ir šeimos gydytojų atsakomybė paskatinti pacientus pasitikrinti. Džiugu, kad Alytaus ligoninėje yra visos galimybės prevencinėms programinėms patikroms dėl prostatos vėžio. Tai leidžia sumažinti neišgydomų ir užleistų ligų skaičių.

Prostatos vėžys šiais laikais iš onkologijos srities – palanki diagnozė dėl gydymo galimybių ir jų pasirinkimo. Be to, išgyvenamumo rodikliai dideli net esant labai pažengusioms ligų stadijoms. Ir gyvenimo kokybė gali būti labai aukšto lygio.

Ar jau turėjote progą iš arčiau susipažinti su Alytumi?

Anksčiau tik pravažiuodavau pro Alytų, dabar su juo tenka susipažinti artimiau. Tačiau dar nespėjau po jį apsižvalgyti, nes po darbo vis stengiuosi iš karto važiuoti namo, pas vaikus. Tačiau jau atradau aplinkkelių, kuriais važiuoju į darbą. Matau, kaip vystosi miestas, jame labai daug statoma naujų namų. Visa miesto infrastruktūra pakankamai patogi.

Kai kurie sako, kad išvažiuoju dirbti į kaimą, tačiau anaiptol čia ne kaimas. Man patinka, kad gyvenu Kauno pakraštyje, link Alytaus pusės, todėl važiuojant į darbą netenka važiuoti per patį Kauną. Į darbą atvažiuoju greičiau nei per valandą. Važiuodamas į Alytų pasiklausau radijo, žinių, ir jau žiūrėk Alytus.

Darbas svečiame mieste, šeima, vaikai. Ar lieka laiko sau, savo pomėgiams?

Taip, laisvalaikiu žaidžiu krepšinį, tenisą, patinka keliauti su šeima, būti gamtoje, pasivažinėti dviračiais. Tačiau didžiąją dalį laisvalaikio leidžiu su savo šeima, nes man tai smagiausia.

 

Laura BALIUKONIENĖ

www.alytausnaujienos.lt