P. Lileikio nuotr.

Nors pavasarį kai kurie skundžiasi prasta fizine savijauta, dažnesni yra psichologiniai sunkumai, LRT RADIJUI sako Pašilaičių šeimos medicinos centro vadovė, šeimos gydytoja Eglė Galgauskienė. Anot jos, pavasarį labiausiai nusilpę yra vaikai ir paaugliai, nes mažai laiko praleidžia lauke ir per daug – prie išmaniųjų įrenginių.

– Atėjo šilti orai, žmonės turėtų būti energingi, tačiau daugelis jų skundžiasi, kad jaučiasi nusilpę. Kodėl organizmas po žiemos nusilpsta?

– Žiemą organizmas išnaudoja visus per pavasarį ir vasarą sukauptus resursus. Jų reikia, nes žiemos metu užklumpa daugiau ligų, mityba taip pat nėra tokia turtinga, vartojama ne tiek daug vaisių ir daržovių, taigi ir vitaminų. Galiausiai, vaisiai ir daržovės, vartojami žiemos pabaigoje, nebetenka savo gerųjų savybių, taigi organizmas negauna reikiamų naudingų medžiagų.

– Ar dėl prastos savijautos žmonės kreipiasi į medikus? O gal tik kalba apie tai?

– Be abejo, ateina žmonės, kuriems nusibodusi tamsa, šaltis, rutina. Mes sakome, kad tai lengva pavasarinė depresija, aplankanti žmones ankstyvą pavasarį, kai jau labai norisi žalumos, saulės, šilumos. Organizmas į tai sureaguoja, jis prašosi pokyčių.

– Taigi pavasarį dominuoja psichologiniai nusiskundimai?

– Dažniausiai psichologiniai, fiziniai mažiau. Tačiau aišku, yra žmonių, kurių fiziniai rodikliai pasikeitę labiau. Tuomet atliekame tam tikrus tyrimus, matome pasikeitimus, trūkumus ir pan. Stengiamės pakoreguoti tai, ko trūksta. Tačiau nei saulės, nei gero oro gydytojas negali suteikti.

– Ko dažniausiai trūksta pavasarį?

– Dažniausiai trūksta kalcio, cinko, geležies, magnio preparatų. Tinkamų jų kiekį gauti su maistu sunku. Ne paslaptis, kad kai kurios žmonių grupės valgo ne visą maistą, pavyzdžiui, vegetarai, veganai. Jų mityboje, jei ji nesubalansuota, gali trūkti tam tikrų medžiagų. Net ir įprastai besimaitinantiems žmonėms, jei valgoma mažiau raudonos mėsos ar tam tikrų daržovių, gali trūkti baltymų ir kitų mikroelementų.

– Kokius žmones labiau veikia orai?

– Pavyzdžiui, kurie dirba uždarose patalpose. Tai didžiausia problema – ryte jie ateina į darbą, vėlai vakare išeina. Patalpos dažnai tamsios, apšviečiamos dirbtine šviesa. Tačiau žmogaus organizmas nori gaivaus oro, natūralios šviesos. Be to, dirbantys biuruose ir panašiose įstaigose patiria daug emocinės įtampos. Tačiau kone visų profesijų žmonės turi tam tikrų sveikatos problemų. Ir tie, kurie dirba lauke, pavyzdžiui, statybininkai. Juos taip pat veikia peršalimo ligos, taip pat judėjimo aparato ligos ir pan.

– Kurios amžiaus grupės žmonių organizmas pavasarį labiausiai nusilpęs?

– Vaikų. Būtent vaikai, paaugliai, jaunimas daug laiko praleidžia prie televizoriaus, telefonų, kitų išmaniųjų įrenginių. Lauke jie leidžia labai mažai laiko. Visiškai kitokie – vyresnio amžiaus žmonės. Nors juos kankina įvairios ligos ir žiemą bijoma išeiti į lauką (paslysti, sušalti ir pan.), vos tik išlenda saulė, tokie žmonės eina iš namų, mėgaujasi šiluma, ko nepasakysi apie vaikus.

– Kaip reikia apsirengti pavasarį einant į lauką?

– Pirmoji saulė dažniausiai apgaulinga. Būname labai jos išsiilgę, norime maksimaliai išnaudoti. Bet net jei sušyla iki 20 laipsnių, nereikia atsilapoti visų drabužių. Tai yra didžiausias peršalimo pavojus. Juk žemė vis dar šalta, nepaisant to, kad pora metrų virš jos – gerokai šilčiau.

– Ar jau reikia pasirūpinti ir priemonėmis nuo saulės?

– Saulė visuomet intensyvi. Aktyviosios saulės metu, bent iki 14 val. rekomenduojame nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei būnama, reikia naudoti apsauginius kremus nuo saulės.