Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pavojingesnė už vėžį

Jei reikėtų išvardyti sunkiausias ir labiausiai alinančias ligas, širdies nepakankamumą tektų paminėti pirmiausia. Lietuvoje tik trečdaliui pacientų šeimos gydytojai laiku įstengia nustatyti šios mirtimi alsuojančios ligos diagnozę. Širdies nepakankamumo šiuo metu neįmanoma išgydyti, tačiau dažniausiai jo galima išvengti gerinant gyvenimo kokybę.

Vargino nuovargis

Kai į devintąją dešimtį įžengusiai Veronikai Jackevičienei ištino kojos, ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Moteris skundėsi nuovargiu, kojų skausmu – negalėjo nueiti nė 10 metrų. Ji pati paprašė atlikti širdies nepakankamumo žymenų tyrimą. Ištyrus kraują paaiškėjo, kad natriuretinių peptidų koncentracija net 4 kartus viršija normą. Atliekant minėtą tyrimą, galima diagnozuoti tiek ūminį, tiek lėtinį širdies nepakankamumą. Be to, šis tyrimas padeda kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą, tikslinti ligos vystymosi prognozę.

Elektrėniškei Vladislavai, atšventusiai 78-ąjį gimtadienį, taip pat buvo nustatytas širdies nepakankamumas. Ji prisipažino, kad jaunystėje persirgo reumatu. Pastaraisiais metais moters savijauta itin pablogėjo: nuolat kankino dusulys, silpnumas, vargino labai greitas pulsas, vos krepšį iš parduotuvės pavilkdavo. Anot Vladislavos, šeimos gydytoja ją vis ramindavo, kad tai tėra tam tikros nerimo apraiškos, tačiau „Valstiečių laikraštyje“ perskaičiusi apie širdies nepakankamumą ir specialius kraujo tyrimus dėl šios ligos nutarė išsitirti.

Išgirsta diagnozė padėjo moteriai valdyti ligą, ji gavo išsamios informacijos apie savo negalavimą. Norėdama gerai jaustis, Vladislava privalo daug ilsėtis, gyventi ramiai ir, žinoma, vengti didelio fizinio krūvio. „Viską, ką darau, turiu daryti labai atsargiai, minimaliai, – pasakojo moteris. – Tik savo mitybos taip griežtai nekontroliuoju, mat visą gyvenimą neturėjau antsvorio, stengiausi valgyti sveikai, tad dietos laikytis nereikia. Ligą tik tada įmanoma suvaldyti, kai žinai, kuo sergi. Taip pat nepaprastai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl mitybos, fizinės veiklos, poilsio režimo, reguliariai vartoti vaistus. Sergant širdies nepakankamumu gyventi nėra lengva, bet tikrai įmanoma.“

Nenukabinti nosies

Uteniškio Alekso manymu, sergant nepagydoma liga daug lemia psichologinis nusiteikimas. Juk jei žmogus optimistiškai priima realybę, jo savijauta būna kur kas geresnė nei nervinantis ar keikiant likimą už atsiųstas bėdas.

Sergantieji širdies nepakankamumu priversti pakeisti savo gyvenimą būdą: atkreipti dėmesį į mitybą, sureguliuoti fizinį aktyvumą ir poilsio režimą, atsisakyti kenksmingų įpročių. „Aš niekada nebuvau sveikuolis, tačiau nevalgiau bet ko, mėgau sportuoti, buvau normalaus kūno sudėjimo, tad man nereikėjo pradėti laikytis jokių ypatingų dietų, – teigė vyras. – Aišku, fizinę veiklą teko apriboti. Tačiau sudėtingiausia buvo įprasti kasdien laiku vartoti vaistus, jų, beje, buvo ne vienas.“

Daugiau nei 13 metų su širdies nepakankamumu gyvenantis Aleksas kitiems panašaus likimo broliams ir seserims patartų išgirdus diagnozę nenukabinti nosies. „Būna atvejų, kai liga nepasiduoda valdoma, bet iš esmės įmanoma ją pažaboti. Reikia tik labai tikėti ir norėti tai padaryti“, – tvirtino vyras.

Nustatoma vėlai

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkės doc. Jelenos Čelutkienės, širdies nepakankamumas ateina palengva. Žmogui darosi vis sunkiau judėti, pakelti didesnius krūvius, lipti į penktą aukštą, vėliau tampa sunku eiti palengva, galiausiai žmogus net sėdėdamas ima dūsta. „Dažnai žmonės mano, kad uždusti lipant į kalną normalu, nes jie nesimankština ar yra vyresnio amžiaus, todėl liga nenustatoma laiku, – pasakojo ji. – Sergant širdies nepakankamumu gali pradėti tinti čiurnos, blauzdos, vėliau – ir šlaunys. Vadinasi, širdis nebesugeba iš kitų organų išsiurbti kraujo, ir juose ima kauptis skysčiai.“

Jelena Čelutkienė

Europoje širdies nepakankamumu serga apie 15 mln., Lietuvoje – daugiau nei 130 tūkst. gyventojų. Šiai ligai gydyti per metus reikia apie 42 mln. eurų. Dažniausiai nusilpsta vyresnio amžiaus žmonių širdys. Tačiau širdies nepakankamumas jau užklumpa nemažai jaunesnių žmonių, kurie dėl ligos tampa nedarbingi.

Tai, kad serga širdies nepakankamumu, daugelis pacientų sužino tik paūmėjus ligai, kai netikėtai atsiduria medikų rankose. Specialistų pastebėjimu, vėlai nustatytos ligos gydymas – lyg uždelsto vėžio prognozė.

Širdies nepakankamumui pradžią dažniausiai duoda klastingosios aterosklerozės komplikacijos. Po ūmaus miokardo infarkto prasideda ūmus arba lėtinis širdies nepakankamumas.

Tokia diagnozė yra blogesnė nei žarnyno, krūties ar prostatos vėžys. Nes tik apie 50 proc. pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik 25 proc.

Sunkiausia būklė yra tų pacientų, kurie pateko į ligoninę dėl širdies nepakankamumo. Statistika rodo, kad beveik 40 proc. jų miršta per vienerius metus. „Tai itin didelis skaičius. Labai mažai yra ligų, kuriomis sergant hospitalinis mirštamumas siektų 10–17 procentų. Jei pacientams skiriamas tinkamas gydymas, jie išmoksta tinkamai savimi rūpintis, išgyvenamumo rodikliai gerėja, todėl pacientus būtina šviesti, – sak4 prof. J.Čelutkienė. – Jau daugiau nei dveji metai yra žinoma apie medikamentą, kuris sukėlė tikrą proveržį gydant širdies nepakankamumą, deja, kol kas jis nėra prieinamas Lietuvoje, nors daugelio šalių pacientai jį jau vartoja, o mes galime tik su pavydu stebėti jų gydymo rezultatus.“

Tyrimai

Sunkiai ligai lėtai progresuojant, dažnai nejaučiama jokių sveikatos pablogėjimo požymių. Širdies nepakankamumo požymiai – dusulys, fizinio krūvio netoleravimas, nuovargis, greitas pulsas, kojų tinimas – būdingi ir kitoms ligoms. Šie negalavimai neretai priskiriami senėjimo procesui.

Daugelyje Vakarų šalių širdies nepakankamumui diagnozuoti dažniausiai atliekami BNP ar NT-pro BNP tyrimai. Gydytojos J.Čelutkienės teigimu, tai – efektyviausia diagnostika . „Jei kraujyje randama natriuretinių peptidų, vadinasi, pacientas serga širdies nepakankamumu. Šios aktyvios medžiagos išsiskiria tik tada, kai širdies raumuo patiria perkrovą ir silpsta, todėl tai pakankamai specifinis, tikslus ir greitas tyrimas. Paėmus kraujo jau po 10–20 minučių galima tiksliai nustatyti tikėtiną diagnozę“, – aiškino J.Čelutkienė.

Labai svarbios ir elektrokardiograma bei krūtinės ląstos rentgenograma, kuri parodo, ar širdis padidėjusi, ar plaučiuose yra skysčių. Daugiausia informacijos gydytojams suteikia ultragarsinis širdies tyrimas.

Širdies nepakankamumas – tai liga, reikalaujanti ir paties paciento sąmoningumo. Ligonis privalo pakeisti gyvenimo būdą, tinkamai maitintis, sureguliuoti skysčių ir druskos vartojimą, nes suvartotos druskos kiekis lemia, kiek skysčių susilaikys organizme. Be to, jis turi žinoti, kaip veikia vaistai, išmokti sekti savo gyvybinius rodiklius – kasdien matuoti kraujospūdį, pulsą, svorį ir rodmenis užrašyti dienyne. Su juo pacientas turi ateiti pas gydytoją, kad būtų galima matyti, ar širdis atsigauna, ar jam taikomas tinkamas gydymas.Ligonis turi išmokti atpažinti ligos paūmėjimą, prireikus pakeisti šlapimą varančiųjų vaistų kiekį.

Specializuotos paslaugos

Praėjusius metus Lietuvoje galima vadinti proveržio, gydant širdies nepakankamumą, metais, nes buvo atidaryti pirmieji kabinetai, kuriuose dirbanti kardiologo ir slaugytojo komanda teikia specializuotas paslaugas šia liga sergantiems pacientams.

Per 2016-uosius šalyje įsteigti 7 specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, juose buvo konsultuoti 157 pacientai. Planuojama, kad ateityje Lietuvoje veiks 29 tokie kabinetai.Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas surengė dviejų mėnesių trukmės kursus slaugytojams ir dviejų savaičių – gydytojams kardiologams. Juos baigė 20 gydytojų ir 27 slaugytojai, planuojama, kad šiemet bus apmokyta dar 10 gydytojų ir slaugytojų.

Pasak Tatjanos Pirmaitienės, Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentės, kovojant su šia liga didelis vaidmuo tenka gyvenimo būdui, t. y. mitybai ir fiziniam aktyvumui, todėl pacientams būtina suteikti reikiamų žinių.

„Žinant, kaip taisyklingai maitintis, koks fizinis aktyvumas yra tinkamas, daug lengviau valdyti ligą, apsisaugoti nuo komplikacijų ir nepatekti į ligoninę. Specializuotuose kabinetuose pacientai to ir mokomi. Pavyzdžiui, kai sužinojau, kad sergu širdies nepakankamumu, labai trūko informacijos. Atrodė, kad kuo daugiau žinosiu, tuo greičiau pasveiksiu“,– ligos pradžią prisiminė T.Pirmaitienė ir pridūrė, jog pacientus ypač skaudina tai, kad jiems nėra prieinami inovatyvūs vaistai, kuriuos vartojant pailgėja gyvenimo trukmė, pagerėja gyvenimo kokybė, pagerėja fizinio krūvio tolerancija.

 

 

Rekomenduojami video