LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Jausena sunkiai nusakoma: skausmingas net oro įtraukimas, atrodo, per plaučius tarsi kas švitriniu popieriumi brauktų, net gardžiausias kąsnelis nebekelia apetito, o kopimas laiptais prilygsta tarsi kopimui į Everesto viršukalnę. Nors jau esi pasveikęs, tačiau kamuoja nuovargis, nemiga, atminties, uoslės sutrikimai, neapleidžia vidinis nerimas. Akistatos su koronavirusu neišvengusios pašnekovės „Bangai“ sako iki šiol tebejaučiančios ligos šešėlį.
Tarsi švitriniu popieriumi
Gruodžio pradžioje vieną pirmadienį prastai pasijutusi Inga sakė iš karto supratusi, kad susirgo kovidu, nors karščiuojančiai trečiadienį darytas koronaviruso testas buvo neigiamas. „Savijauta blogėjo, nebenorėjau bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Atrodė, gulėčiau apsiklojusi galvą, ir nieko daugiau nereikia“, – taip Inga apibūdino savo būseną pirmomis ligos dienomis. Situacijai prastėjant šeštadienį koronaviruso testas buvo pakartotas. Šį kartą jis buvo teigiamas, medikai paskyrė kitokį gydymą.
Moteris prisimena, kaip jai karščiuojant net iki 39 laipsnių šalo rankos ir kojos: „Kūno nepurtė drebulys, bet negalėjau po antklode sušilti kojų net avėdama dvejas vilnones kojines. O kai temperatūra, vartojant paskirtus vaistus, pagaliau nukrito, apie savaitę laikėsi 35,5–35,6 laipsnių. Gyvenime nėra buvę žemesnės už 36 laipsnius temperatūros.“ Nei skonio, nei uoslės sutrikimo Inga nepatyrė, nekamavo ir sloga, tačiau sutriko žarnyno veikla ir virškinimas. Nors sirgdama gėrė probiotikus, valgė natūralius jogurtus, kamavo vidurių užkietėjimas. „Virškinimo sistema išsibalansavo. Valgyti nesinorėjo – ir pavalgius, ir nevalgius buvo prastai“, – kankinusią savijautą apibendrino gargždiškė.
Inga sakė, jog yra smarkiai sirgusi gripu, tačiau COVID-19 nuo gripo labai skiriasi. „Kad tai suprastum, ko gero, reikia pačiam pajausti. Vargino stiprus dusulys, kosulys, negalėjau normaliai kalbėti. Kai kas paskambindavo pasiteirauti apie savijautą, oro įtraukimas kalbant būdavo skausmingas. Atrodydavo, lyg kas švitriniu popieriumi pratraukia per visus plaučius ir skausmas eidavo per visą krūtinę, – pasakojo tris savaites sirgdama lovoje praleidusi Inga. – Man nereikėjo intensyvios pagalbos ligoninėje, konsultuojama gydytojų, gydžiausi namuose, bet tikrai galiu įsivaizduoti, ką išgyveno tie pacientai, kuriems galbūt net reanimacijos reikėjo.“
Sugrįžimas – per lėtas
Po Kalėdų Inga buvo laikoma sveika, bet grįžti į darbą buvo labai sunku. „Savijauta sunkiai nusakoma: pavargdavau net po namus vaikščiodama, o laiptai į antrąjį aukštą, kuriais anksčiau užlėkdavau ir nepajusdavau, tapo kliūtimi – užlipus reikėdavo pailsėti. Tačiau trūko ne tik fizinių jėgų“, – prisipažino moteris. Susirgusią COVID-19 Ingą labiausiai išgąsdino tai, kad pakito teksto suvokimas. Perskaičiusi sakinį suprasdavusi, kad reikia dar kartą perskaityti, jog suvoktų, kas parašyta. Praėjus nuo ligos pradžios beveik trims mėnesiams, skaitymas ir teksto suvokimas tebesąs sulėtėjęs, o iš atminties kai kas išsitrynę. „Rytais vargina nemiga. Iki šiol jaučiu jėgų trūkumą, bet nebe tokį, kaip anksčiau, kai iš nuovargio visą kūną krėsdavo vidinis drebulys. Atrodydavo, kad dreba kiekviena ląstelė, kiekviena kraujagyslė. Labai keista ir varginanti savijauta“, – sakė Inga, stiprinanti organizmą vitaminais C ir D, antioksidantais, vaisiais ir įvairiomis daržovėmis. Nors liga atsitraukė, tačiau moterį kankina dvejonės, kad sugrįžimas į įprastą gyvenimą vyksta per lėtai. „Iki šiol jaučiuosi tarsi lengvai serganti“, – dabartinę savo būseną apibūdino gargždiškė. Serologinis tyrimas patvirtino, kad Inga persirgo COVID-19, tačiau antikūnai dar tebesigamina. http://gargzdai.lt/300x250_2.html
Ir vaistais, ir vaistažolėmis
Teigiamą koronaviruso testo atsakymą praėjusių metų gruodžio 17 d. sužinojusiai Emilijai tai buvo pirmas sunkus momentas, kai susidūrė su klastingąja liga. Nors moteris mano, jog sirgo nelabai sunkia forma, vis dėlto neslėpė, kad nebuvo lengva. „Nuovargis jau nebekamuoja, bet buvo laikas, kai ne vaikščiojau, o šliaužiojau. Po trijų savaičių nuo ligos pradžios vis dar labai skaudėjo galvą. Vaistus vartoju tik tada, kai nėra kitos išeities, ugdau valią ir negeriu jų be reikalo. Tačiau sergant nugaros ir galvos skausmai buvo didžiuliai ir be juos malšinančių vaistų negalėjau gyventi. Kosulys peraugo į bronchitą, tad turėjau gerti ir antibiotikus“, – dėstė po ligos organizmą papildais, vitaminais, vaistiniais augalais stiprinanti Emilija. Pati vaistažoles auginanti moteris jų prisirenka tiek, kad dovanoja draugams, pažįstamiems, giminaičiams ir dabar mielai pasidalintų, jei kam prireiktų. Liaudies medicinos pagrindus Emilijai įskiepijo mama, tad moteris stengiasi vadovautis liaudiškais patarimais bet kurios ligos atveju. Ji ragina ir kitus prisirinkti vaistinių žolelių, kurių arbatos padės vaduotis ne tik iš koronaviruso, bet ir kitų ligų gniaužtų.
Bando susigrąžinti uoslę
„Uoslė dingo penktą parą nuo ligos pradžios. Nors ir neužuodžiau, bandžiau sau padėti eteriniais aliejais: lašinau į vandenį ir kvėpavau jų garais. Iki šiol užuodžiu ne visus kvapus, o kai kuriuos silpniau nei prieš ligą, todėl ne visada galiu įvertinti maisto kokybę“, – sakė diskomfortą dėl sutrikusios uoslės iki šiol jaučianti Emilija. Uoslės praradimas ar ryškus sutrikimas – rizika apsinuodyti, jei, pasak moters, tektų įeiti į patalpą, kurioje būtų lakių kenksmingų medžiagų ar dirbti su tokiomis. Medikų teigimu, uoslės sutrikimas gali varginti ir iki pusės metų. Tad Emilija klauso gydytojų patarimų ir bando kvapus sugrąžinti iš pasąmonės: uosto kavą, kvepalus, eterinius aliejus – taip treniruoja uoslę.
„Liga banguojanti ir savijauta po jos tokia. Kai gydytoja konstatavo, kad jau galiu grįžti į darbą, prireikė kelių savaičių, kol grįžau į normalų ritmą. Pirmą savaitę buvo problemų su atmintimi. Atrodo, girdžiu, protas veikia, bet nesuprantu, kas su manimi vyksta“, – dar vieną nemalonų pojūtį paminėjo COVID-19 sirgusi Emilija.
Pravertė meditacijos mokymai
Viena gyvendama per tris ligos savaites Emilija patyrė ir psichologiškai sunkių akimirkų. „Tai buvo savęs išbandymas individualiame kalėjime, – sakė moteris, iki ligos vengusi informacijos apie virusą, kad neįsileistų į savo mintis. – Kai susirgau, per žiniasklaidą pasiekė labai daug sudėtingos ir sunkios informacijos. O tada imi bijoti blogiausio.“ Sudėtingiausiais momentais, kamuojant fiziniams skausmams ir nežinomybei, Emiliją stiprino kolegių rūpestis, už kurį moteris dėkinga, tetos iš Kauno, turinčios medicininį išsilavinimą, patarimai ir darbas su savimi. „Man padėjo dalykai, kurie anksčiau atrodė skirti kitam. Darbe anksčiau buvome mokęsi įvairių meditacijų, darėme susitikimus-seminarus su įvairiais psichologais. Mus mokė atsipalaidavimo, įvairių technikų panaudojimo geresnei emocinei jausenai ir būsenai pasiekti“, – apie problemų, kurios kilo sergant, sprendimo būdus pasakojo Emilija. Kai būsena darėsi nestabili, ji vieną naktį išbandė kvėpavimo pratimus, kurie padėjo nusiraminti.
Neaišku, kada nebedelsti
Emilija įsitikinusi, kad įveikti psichologines duobes, kurių daugelis neišvengia sirgdami COVID-19, ypač vienumoje, padėtų nuoširdus pokalbis su šeimos gydytoju: „Norėtųsi, kad medikai ligoniui suteiktų ne neigiamos informacijos apie ligą, bet kaip sudėtingose situacijose žmogus save turėtų nuteikti. Gydytojas turėtų ligonį pastiprinti, kad jis nepalūžtų, o ne sakyti: „Kai serga žmonės ta liga, taip būna.“ Kai gauni tik tokią pagalbą, ji dar labiau žlugdo.“ Vieni žmonės ir dėl menkų negalavimų ieško medikų pagalbos, kiti kenčia, kol gali iškęsti. „Sužinojusi teigiamą testo atsakymą gavau ir žinutę, kad pablogėjus sveikatai reikia kreiptis į medikus. Tačiau kada pablogėjimas dar nekelia pavojaus gyvybei, o kada dar galima palaukti? Jei pablogėjimas susijęs su sunkėjančiu kvėpavimu, su kraujospūdžiu, o dažnai taip ir yra, kada nebegalima delsti? Ar dar laukti, jei tai tęsiasi ilgiau nei tris savaites? Manau, kad reikėtų daugiau aiškumo, nes, mano nuomone, daugelis žmonių kreipiasi per vėlai“, – dėstė Emilija.
Moteris tikina po ligos jau atgavusi dvasinę pusiausvyrą ir bent iki vasaros galinti jaustis ramiau, nes atlikus tyrimą paaiškėjo, kad organizme susidarė antikūnų, kurių esą net 3 600 vienetų. „Taip mane informavo, pati negalėjau patikėti“, – prisipažino moteris linkėdama nesusirgti, o susirgus sulaukti pagalbos.
Laima ŠVEISTRYTĖ
