Ką geriausia savo organizmo labui galėtume padaryti pasibaigus šventėms? „Nueiti į pirtį“, – neabejoja profesionalus pirtininkas Giedrius Gervys. Tiesa, jis perspėja, kad jei per šventes sočiai puotauta, vartoti alkoholiniai gėrimai, iki pirties turi praeiti mažiausiai para, kitaip organizmui bus per didelis krūvis. O paskui jau – ir sveika, ir malonu.

Pirtis – it eleksyras

„Dėl pirties esu pametusi galvą“, – juokauja „Valstiečių laikraščio“ skaitytoja 55 metų Iveta P. iš Klaipėdos. Ji pasakoja, kad pirtyje lankosi mažiausiai kartą per mėnesį, nes tik pirtis pašalina visą per darbo savaitę susikaupusią įtampą, atpalaiduoja, pakrauna jėgų ir energijos, suteikia optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo, leidžia pasijusti jaunatviškai.

„Kartais nedidelę pirtelę užsisakau sau vienai. Tada pasikaitinu tyloje, pamedituoju, pasidarau šveičiamąsias grožio procedūras, po karščio pamaloninu save gaiviu tvenkinio vandeniu. Jei einu su draugais, pirtis įgyja kiek kitokią prasmę, bet nė kiek ne blogesnę – tuomet širdį sušildo nuoširdūs pokalbiai, išsipasakojimai, bičiuliški patarimai, pajuokavimai. Žinoma, ypatingo kūno komforto nėra net ko minėti – tai turbūt visiems pažįstamas pojūtis. Jį jaučiu kaskart pabuvusi pirtyje. Jaučiuosi, graži, atjaunėjusi, švari ir lengva!“, – pasakoja Iveta.

Nauda ir malonumas

Profesionalių pirtininkų asociacijos, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos narys G.Gervys mano, jog pirties lankymas turi tapti ritualu, atliekamu ne rečiau nei kartą per savaitę. Mat pastovumas duoda papildomą gerą efektą.

G. Gervys

Ką praranda tie, kurie į pirtį nevaikšto? „Jie praranda puikų poilsį, nes pirtis, gyvenant šių laikų informaciniam triukšme ir nuolat patiriant stresą, labai gerai išvalo ne tik kūną, bet ir protą. Antra, pirtis – puiki peršalimo bei širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika. Yra atlikta keletas tyrimų, kurie įrodė, jog reguliarus pirties lankymas 27 proc. sumažina tikimybę mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O vienas tyrimas įrodė, kad vaikai, kurie nuolat lanko sauną, peršalimo ligomis serga 25 proc. mažiau nei tie, kurie nelanko“, – pasakoja G.Gervys.

Pirtininkas pažymi, kad nuo karščio išsiplėtus kraujagyslėms, gerai išvaloma ir pamaitinama oda. Tiesa, su prakaitu netenkama ir elektrolitų, bet jei gersite vandens, bėdos nebus.

Be organizmui teikiamos naudos, pirtis turi ir gerą psichologinį bei socialinius ryšius stiprinantį poveikį: juk kaip malonu po pirties pabendrauti prie arbatos puodelio!

Kaip paskatinti prakaitavimą?

„Kuo pirtyje drėgniau, tuo žmogus greičiau kaista“, – sako G.Gervys. Dažniausiai, anot jo, pirtyje būna 30–40 proc. drėgmės ir 70–80 laipsnių C temperatūra. Geriausia, kai pirtyje yra 50 – 60 laipsnių temperatūra ir apie 60 proc. drėgmės. Kuo pirtis sausesnė (pvz., saunoje yra apie 15 proc. drėgmės), tuo temperatūra būna aukštesnė, net gali siekti 90–100 laipsnių C. Tačiau neverta eiti į daugiau nei 90 laipsnių įkaitintą pirtį, nes tai jau ne pirtis, o orkaitė. Pirtyje turi jaustis maloniai ir gerai.

Kartais pirčių mėgėjai stebisi, kad vieni jų kaitindamiesi gausiai prakaituoja, o kiti ne tik kad neprakaituoja, bet net jų oda neparausta. Kodėl?

„Fiziologiškai moterys mažiau linkusios prakaituoti nei vyrai. Tie, kurie pirtyje lankosi dažniau, prakaituoja greičiau“, – savo pastebėjimais dalijasi G.Gervys ir duoda patarimą:  jei norite gerai išprakaituoti, bet sunkiai ištveriate pirtyje, pasidėkite šalia savęs kibiriuką šalto vandens. Mirkykite į tą vandenį beržinę vantą ir per ją kvėpuokite. Beržinė vanta plečia bronchus, tad lengviau bus kvėpuoti, bus galima ilgiau ir lengviau išsėdėti ir geriau išprakaituoti. O geriausia pirtyje yra gulėti.

Kita prakaitavimą skatinanti priemonė – karštų arbatų gėrimas prieš pirtį ir pirtyje.

„Karštas vanduo savaime skatina prakaitavimą, o jei į ją įdėsite liepžiedžių ar aviečių – prakaituosite dar labiau“, – sako Profesionalių pirtininkų asociacijos narys.

Vietoj vantų – spygliuočių šakelės

Einame į pirtį, bet neturime vantos? Nenusiminkime – paieškokime miške augančio kadagio, eglės ar pušies ir nusiskinkime jų šakelių. O jei šalia pirties auginate kenį, tai bus puiki kvapni ir gana minkšta vanta.

G.Gervys perspėja, kad šviežios spygliuočių šakelės vanotis tinka, tik reikia mokėti jas paruošti. Štai kadagio spygliai yra labai aštrūs, tad pirmiausia juos reikia nuplikyti karštu vandeniu, kiek palaikyti ir gerai išmušti į plautus. Tokia vanta praras aštrumą ir ją galima naudoti delnams, padams, nugarai vanoti.

„Eglės šakeles sunku nuplikyti, bet jos pirčiai suteiks gerą kvapą, tačiau po pirties ant odos gali atsirasti mažyčių taškiukų – spyglių padarytų žaizdelių, nors vanojantis tikrai nejusite diskomforto“, – sako pirtininkas ir priduria, jog mažiausiai iš spygliuočių badosi pušis. Jis perspėja nepamiršti, jog spygliuočių,  ypač eglės ir pušies, šakelės leidžia sakus, tad geriau vantos kotą apvynioti audeklo skiaute.

Tačiau geriausia vanojimo priemonė, anot pirties žinovo, dėl savo struktūros yra beržinė vanta: beržo šakelės išjudina raumenyną, dervos ir eteriniai aliejai gydo mažas žaizdeles, lapuose esantys saponinai it muilas valo ir padaro odą „girgždančią“.

Be organizmui teikiamos naudos, pirtis turi ir gerą psichologinį bei socialinius ryšius stiprinantį poveikį

Pliektis ar tik priliesti?

O gal vantos pirtyje išvis nereikalingos? G.Gervys atsako, kad be vantų naudingas poveikis būtų mažesnis, be to, pirtis būtų nuobodi.

Vieni pirtyje vantas naudoja tam, kad save ar draugą išvanotų kuo stipriau pliekdami, kiti jomis tik švelniai masažuoja, įkaitintą vantą priliesdami prie kūno. Kuris būdas geresnis?

Bet kokį vanojimą pirtininkas sako rekomenduojąs pradėti nuo lengvo, malonaus šildymosi vantomis, palaipsniui didinant intensyvumą bei karštį.

„Šlaunų, blauzdų raumenis, sėdmenis galima pavanoti, taip išjudinant raumenyną, tačiau nugaros, krūtinės stipriai pliekti nereikia – galima plaučius atmušti. Vanojantis reikia žinoti, kuriuo tikslu tai darai“, – sako G.Gervys.

Paklaustas, koks yra idealus sėdėjimo pirtyje laikas, G. Gervys atsako: „Jei sėdi ir galvoji: dar truputį pabūsiu ir eisiu, – jau reikia eiti. Kurį laiką organizmas dar kaista iš inercijos.“ Ir primena, jog pirtyje palanku laikytis sūpuoklių principo: kiek sukaitome, tiek atsivėsiname.

Kam pirtis pavojinga

Jei kaitindamiesi pirtyje pajutote galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą, reikėtų nedelsiant palikti pirtį, – pataria specialistai.

Blogiausia, kad vis dar neretai į pirtį einama išgėrus alkoholinių gėrimų arba net jie geriami pirties metu. Jokiu būdu to negalima daryti. Pirtis ir alkoholis – pavojinga kombinacija. Alkoholis turi neigiamą poveikį bendrai organizmo būklei, jis labai apsunkina inkstų, širdies ir smegenų darbą. O aukšta temperatūra situaciją gali dar labiau pabloginti.

Pirtyse drąsiai gali lankytis tiek vaikai, tiek senjorai, tačiau atsargesni turėtų būti tie žmonės, kurie turi problemų dėl venų, serga širdies ir kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, epilepsija, migrena ar bronchine astma. Taip pat dėmesingesni turėtų būti ir tie, kurie nuo kokios ligos vartoja vaistus, – prieš ruošdamiesi į pirtį, jie turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, ar pirties malonumai ir vartojami vaistai dera tarpusavyje.

Mažesnė staigios mirties rizika

2015 m. Amerikos medicinos žurnalas „Jama“ paskelbė tyrimo, kuriame dalyvavo 2 315 vyrų nuo 42 iki 60 metų amžiaus,  rezultatus. Jie stebėti 19 metų, per kuriuos nustatyta 190 staigios mirties atvejų.

Vyrams, kurie lankėsi saunoje vieną kartą per savaitę, staigios mirties rizika siekė 10,1 proc., lankiusiems sauną 2-3 kartus per savaitę ji sumažėjo iki 7,8 proc., o besimėgaujantiems suomiška pirtimi 4-7 kartus per savaitę ji tesiekė 5 proc.

Vyrų mirtingumas šiose trijose grupėse buvo atitinkamai 49,1, 37,8 ir 30,8 proc. Atsižvelgiant į rizikos faktorius 2–3 ir 4–7 kartus saunoje besilankantys vyrai turėjo 22 arba 63 proc. mažesnę staigios mirties riziką, lyginant su vieną kartą per savaitę saunoje besilankiusiais asmenimis.

Birutė Litvinaitė