Asociatyvi nuotr.

Plaučių uždegimas – viena pavojingiausių ir klastingiausių ligų. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog šios ligos atveju svarbiausia – neuždelsti ir laiku kreiptis į gydytojus.

Sunku atskirti nuo bronchito

Plaučių uždegimas yra infekcijos sukeltas plaučių audinio uždegimas, kurio metu plaučių alveolėse kaupiasi skystis, blogai pasisavinamas deguonis. Kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų pneumoniją dažniausiai sukelia virusai, vyresniems vaikams ir suaugusiems – bakterijos. Tipinį plaučių uždegimą dažniausiai sukelia dviejų rūšių bakterijos: Streptococcuspneumoniae ir Haemophilusinfluenzae.

„Staigi pradžia, aukšta, daugiau nei 38 laipsnius siekianti kūno temperatūra, dažnas kosulys su skrepliavimu, skausmas šonuose, oro trūkumas ar dusulys, silpnumas – dažniausi šios ligos simptomai, dėl kurių beveik niekam nekyla abejonių. Kur kas sudėtingiau atpažinti netipinį plaučių uždegimą, kurį dažniausiai sukelia bakterijos Mycoplasmapneumoniae. Jam būdinga lėta pradžia, nedidelis karščiavimas, kurio gali ir nebūti, sausas kosulys, silpnumas, prakaitavimas. Dažnai manoma, kad ligą „pravaikščiosime“, ir net nenutuokiame, jog iš tiesų sergame plaučių uždegimu, ir yra tikimybė nuo šios ligos numirti“, – sako vaistininkė Kristina Šnirūnienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumonija yra trečia dažniausia mirties priežastis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šia liga kasmet suserga 1 iš 100 gyventojų.

Todėl net ir pajutus menkiausius plaučių uždegimo požymius, o ypač kai karščiavimas užsitęsia ilgiau nei tris dienas, jaučiamas didelis silpnumas, bendra savijauta negerėja, pasak vaistininkės, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris, paklausęs plaučius, atlikęs kraujo tyrimą ir plaučių rentgeną, galės nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti gydymą.

Rizikos grupės

Vaistininkės teigimu, plaučių uždegimu neretai susergama iš karto pabaigus sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat pneumonija yra gana dažna gripo komplikacija.

Kris­ti­na Šnir­pū­nie­nė

Kris­ti­na Šnir­pū­nie­nė

„Gripo virusas neretai susilpnina žmogaus imunitetą, sudaro palankias sąlygas pavojingoms bakterijoms patekti į organizmą ir įsitvirtinti. Ypač budriems reiktų būti tiems, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma, lėtiniu obstrukciniu bronchitu, nes ligos paveikti kvėpavimo takai nebeatlieka savo apsauginės funkcinės. Taip pat į rizikos grupę patenka sergantieji diabetu, širdies nepakankamumu, imuninės sistemos ligomis, nes šios ligos susilpnina imunitetą. Dėl pažeistų plaučių ir kvėpavimo takų saugotis turėtų ir rūkantieji bei priklausomybe nuo alkoholio sergantys žmonės, kurių imuninė sistema silpsta dėl nuolatinės organizmo intoksikacijos. Senyvo amžiaus žmonės ir tie, kuriems taikomas gulimas režimas, taip pat priskiriami rizikos grupei“, – aiškina K.Šnirūnienė.

Šiems žmonėms rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, vengti susibūrimo vietų, esant padidėjusiam visuomenės sergamumui užkrečiamomis kvėpavimo takų ligomis, laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda bent menkiausi plaučių uždegimo simptomai.

Tiems, kas serga plaučių uždegimu nebe pirmą kartą, turi lėtinių ligų, taip pat bakterinėmis infekcijomis dažnai sergantiems vaikams iki 5 metų rekomenduojama pasiskiepyti pneumokokinės infekcijos vakcina, kuri saugos nuo dažniausiai pasitaikančių plaučių uždegimo sukėlėjų.

Čiobreliai ar pušų pumpurai

„Ši liga įprastai gydoma antibiotikais, karščiavimą mažinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais, bronchus plečiančiais, kai kada – papildomais priešuždegiminiais vaistais. Žarnyno apsaugai papildomai patariu gerti gerųjų bakterijų, atsikosėjimą skatinančių arbatų, pavyzdžiui, čiobrelių, pušų pumpurų, islandinės kerpenos. Mažiems vaikams ir gulimo režimo ligoniams išsikosėti padeda nugaros vibromasažas, o pasitarus su gydytoju – ir fiziologinio druskos tirpalo inhaliacijos“, – aiškina vaistininkė.

Tinkamai gydant plaučių uždegimą, karščiavimas praeina po 2–4 parų, tačiau kosulys gali užsitęsti ir 7–10 dienų. Išsigydžius plaučių uždegimą, reiktų nepamiršti stiprinti imuninę sistemą, saugotis pakartotinų peršalimo ligų, taip pat užsirašyti kvėpavimo takų sanatoriniam gydymui bei plaučių sustiprinimui.

Antibiotikų vartojimas

Gydantis nuo plaučių uždegimo nemažai bėdų pridaro antibiotikų vartojimas, todėl prieš perkant vaistus, skirtus pneumonijai gydyti, reiktų informuoti vaistininką ir apie kitus vartojamus vaistus.

„Labai svarbu išsiaiškinti, ar vieni vaistai netrukdo tinkamai veikti kitiems. Kartais vaistų tarpusavio sąveika netgi gali būti pavojinga sveikatai. Pavyzdžiui, antibiotikas azitromicinas nedera su priešgrybeliniu vaistu flukonazoliu, nes gali sukelti širdies ritmo pokyčius. Šio antibiotiko negalima vartoti ir kartu su rūgštingumą reguliuojančiais vaistais, nes pastarieji silpnina jo veikimą. Antibiotikas cefuroksimas mažina kontraceptikų veiksmingumą. Antibiotiko klaritromicino veikimą silpnina jonažolių arbata, o jis pats didina statinų koncentraciją kraujyje bei jų šalutinį poveikį“, – teigia K.Šnirūnienė.