Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prieš kelionę – į skiepų kabinetą

Kai didieji rudens darbai ūkiuose pabaigiami, galima pagalvoti ir apie atokvėpį. Tačiau jei norite, kad kelionė neapkarstų ir grįžus iš tolimų kraštų netektų varstyti gydytojų kabinetų durų, būtina pasiskiepyti nuo kai kurių ligų. Juo labiau kad yra šalių, kurios nepasiskiepijusių turistų neįsileidžia. Į kokias valstybes keliaujant ir nuo ko reikia skiepytis, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Aušra Lileikytė.

Pasikonsultuokite

Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, epideminio parotito, geltonojo drugio, tačiau vertinant galimą riziką į kelionę vykstančio asmens sveikatai, svarbu yra viskas – kelionės maršrutas ir tikslas, trukmė, sezonas, gyvenimo sąlygos ir maisto bei vandens kokybė, kelionės pobūdis, keliautojo sveikatos būklė. Todėl, pasak A.Lileikytės, planuodami kelionę iš anksto užsukite pas savo šeimos gydytoją ir pasikonsultuokite, kokie skiepai ir kitos infekcinių ligų profilaktikos priemonės jums reikalingos.

Atsižvelgiant į tai, ar reikalingos revakcinacijos nuo difterijos, stabligės, poliomielito ir kitų ligų, bei įvertinus užkrečiamų ligų riziką planuojamoje kelionėje, nuo ko asmuo skiepytas anksčiau ir kitus veiksnius, kiekvienam besiruošiančiajam keliauti sudaroma individuali skiepijimo schema. Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Reikalingas pažymėjimas

Vykstant į kai kurias šalis skiepytis nuo geltonosios karštligės (geltonojo drugio) yra privaloma, o į kai kurias – tik rekomenduojama, todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kiekvienais metais atnaujina rekomendacijas keliautojams.

Kai kurios šalys reikalauja iš visų keliautojų, atvykstančių iš infekuotų geltonuoju drugiu teritorijų ar per tokias teritorijas vykusių tranzitu, turėti Tarptautinį skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimą (geltonojo drugio skiepijimo sertifikatą), kurį išduoda vakcinacijas atlikusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga. A.Lileikytė pabrėžė, kad svarbu žinoti, jog ne visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos skiepija nuo geltonojo drugio, todėl prieš vykdami skiepytis pasiteiraukite, ar jūsų pasirinkta įstaiga teikia tokią paslaugą. Skiepai nuo geltonojo drugio suformuoja apsaugą visam gyvenimui, tačiau vakcinacija turi būti atlikta likus ne mažiau kaip 10 dienų iki įvažiavimo į planuojamą aplankyti šalį.

Nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito privalo skiepytis piligrimai, vykstantys į Meką (Saudo Arabiją). Kai kuriose šalyse reikalaujama, kad pasiskiepiję būtų visi, apsilankę vietovėse, kur paplitusios šios ligos.

Aušra Lileikytė

Pavojų tyko visur

Viena iš užkrečiamųjų ligų, kuriomis dažniausiai gali užsikrėsti keliautojai, – hepatitas A. Jis paplitęs visame pasaulyje, ypač ten, kur yra prastos sanitarinės sąlygos. Didžiausias pavojus užsikrėsti šia liga tyko Egipte, Tunise, Maroke, Pietų Amerikoje, Indijoje, Tailande.

Vidurių šiltine gali užsikrėsti keliautojai, vykstantys į endemines šios ligos teritorijas (vietoves, kuriose liga paplitusi) – Pietų Aziją, kai kurias Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalis, Indoneziją ir Peru. Tose vietovėse net skiepytiems asmenims reikia vengti galbūt užteršto maisto ir vandens. Tačiau viešbučiuose ir kitose įstaigose, kur geros sanitarinės sąlygos ir laikomasi mitybos higienos reikalavimų, rizika užsikrėsti vidurių šiltine nedidelė.

Geltonojo drugio infekcija paplitusi šiaurinėje Centrinės ir Pietų Amerikos dalyje, Vakarų, Rytų ir Centrinėje Afrikoje, o pastaruoju metu plečiasi geltonojo drugio endeminės zonos Brazilijoje. Užsikrėsti šia liga galima endeminėse teritorijose, ypač lankantis neurbanizuotose, drėgnose ir šiltose savanose, miškingose teritorijose (džiunglėse) arba miestuose ligos protrūkio metu. Riziką įmanoma šiek tiek sumažinti naudojant saugos priemones nuo moskitų įkandimo, tačiau pagrindinė apsaugos priemonė nuo geltonojo drugio yra skiepai.

Poliomielito virusas išnaikintas daugelyje pasaulio valstybių, tačiau vis dar yra šalių, kuriose užregistruojama susirgimo šia liga atvejų. Laukinio poliomielito virusu galima užsikrėsti Pakistane, Afganistane, Nigerijoje.

Difterija ir stablige Lietuvoje susergama gana retai, užregistruojami pavieniai jų atvejai, tačiau šios ligos vis dar egzistuoja Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Europos regione kaip didelės difterijos rizikos teritorijos vertinamos Rytų Europos šalys, o stablige užsikrėsti galima visame pasaulyje, jei susižeidus žaizda užteršiama stabligės sporomis. Sergamumą ir šios infekcijos paplitimą lemia socialinės, ekonominės, klimato ir geografinės sąlygos. Liga dažnesnė žemės ūkio regionuose, kur prižiūrimi gyvuliai, o gyventojų imunitetui nuo jos suformuoti skiriama per mažai dėmesio.

Maliarija yra plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse, o mūsų šalyje keli žmonės kasmet suserga įvežtine maliarija. Dauguma asmenų užsikrečia nesisaugodami uodų (moskitų) įkandimo ir netinkamai vartodami vaistus, privalomus gerti kiekvienam žmogui, vykstančiam į šalis, kuriose maliarija paplitusi. Medikamentus maliarijos chemoprofilaktikai prieš kelionę paskiria gydytojas.  

Europoje – tymų protrūkis

Kai kurios ligos gali tykoti ne tik tolimose egzotiškose, bet ir šalyse kaimynėse. Pastaruoju metu keliaujantiesiems po Europos šalis didėja grėsmė užsikrėsti tymais, nes besitęsiantys jų protrūkiai apima vis daugiau šio žemyno šalių. Pavojus užsikrėsti šia liga ypač padidėja, jei nesate nuo jos skiepyti. Tokiu atveju ruošdamiesi į kelionę kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasikiepykite. Tai padaryti reikia ir tiems, kurie skiepyti nuo šios ligos tik vieną kartą, nes ilgalaikis imunitetas susiformuoja tik tada, kai tymų vakcina asmuo būna paskiepytas bent du kartus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, tad kartu pasiskiepysite ir nuo kitų dviejų ligų.

PSO rekomenduoja prieš vykstant į užsienio šalis paskiepyti vaikus dviem tymų vakcinos dozėmis. Mūsų šalyje vaikai nuo tymų šiuo metu vakcinuojami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių – 15 mėnesių ir sulaukę 6–7 metų. Šie skiepai nėra privalomi, tačiau jei tėvai raštu neatsisakė skiepyti atžalų ir dėl kotraindikacijų, pavyzdžiui, ligos, nepraleido vakcinacijos, tikėtina, kad septynmečiai ir šiek tiek vyresni vaikai jau bus paskiepyti dviem dozėmis. O paaugliams ir suaugusiesiems, kurie abejoja dėl savo imuniteto, rekomenduojama pasiskiepyti bent viena vakcinos doze.

Jei grįžę iš kelionės po endemines teritorijas po kelių dienų ar savaičių pradėsite karščiuoti, jausite sąnarių, raumenų ir galvos skausmus, imsite kraujuoti ar atsiras kitų negalavimų, nedelsdami kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o gydytoją informuokite apie buvusią kelionę.

Taip pat nepamirškite, kad net Lietuvoje keliaujantiems ar stovyklaujantiems gamtoje asmenims, ypač erkių aktyvumo sezono metu (kovo–lapkričio mėn.), rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Patarimai keliautojams

  • Iki kelionės likus 4–6 savaitėms rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins, kokie skiepai reikalingi, ar reikalingos revakcinacijos (poliomielito, tymų, difterijos, stabligės ir kt.), bei kitus užkrečiamųjų ligų rizikos veiksnius planuojamoje kelionėje.

  • Ruošiantis į kelionę patartina pasirūpinti repelentais, atbaidančiais uodus ir erkes.
  • Kelionėje būtina laikytis asmens higienos taisyklių: dažnai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20 sekundžių) su muilu ir vandeniu, ypač pasinaudojus tualetu. Taip pat tai daryti rekomenduojama prieš valgant bei ruošiant maistą, po kontakto su gyvūnais ar jų ekskrementais, pakeitus sauskelnes ar po važiavimo viešuoju transportu.
  • Gerti tik virintą arba specialioje taroje fasuotą saugų vandenį.
  • Gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną.
  • Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių, valgyti tik rūpestingai termiškai paruoštą maistą, o maisto produktus saugoti nuo musių.
  • Daržoves ir vaisius prieš valgant švariai nuplauti, nulupti ar nuskusti žievelę.
  • Vengti žalių jūros gėrybių.

Rekomenduojami video