Nors skausmas savaime nėra liga, Vakarų pasaulyje XX amžiaus pradžioje susidomėta lėtinio skausmo problema, o 6-ajame šio amžiaus dešimtmetyje susiformavo skausmo medicina, kaip atskira medicinos sritis, pasaulyje atsirado pirmosios specializuotos skausmo klinikos.

1994 m. rugpjūčio 1 d. Santaros klinikose įkurta pirmoji Lietuvoje skausmo klinika. Nuo tada skausmo klinikoje gydomų pacientų skaičius kasmet augo. „Skausmo gydymo metodai pasaulyje nuolat tobulėja, o naujovės tampa prieinamos ir Lietuvoje. Pacientams skausmo malšinimo intervencijos atliekamos saugiai, gydytojui tiksliai taikant rentgeno kontrolę ar naudojant echoskopo aparatus. Skausmas gydomas ir naujais minimaliai invazyviais metodais, pavyzdžiui, nervų šaldymu itin žema temperatūra (vadinama kriodestrukcija) ar stuburo kanalo sąaugų atidalijimu specialiais naviguojamais kateteriais“, – sako Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovė prof. Jūratė Šipylaitė.

Dauguma besikreipiančiųjų skundžiasi lėtiniais arba ūmiais, tačiau užsitęsusiais skausmais, kurių nepavyksta kontroliuoti vartojant vaistus, taikant reabilitacines procedūras. Dažniausiai kreipiamasi dėl nugaros – kaklo, krūtinės, o ypač dažnai – juosmeninės dalies skausmo.

Kartais kreipiasi pacientai, skausmus kenčiantys daugybę metų. Jų priežastis dažniausiai būna įvairios lėtinės degeneracinės ligos, pvz., stuburo kanalo arba tarpslankstelinių angų susiaurėjimas bei tarpslankstelinių sąnarių artrozė, sukelianti nuolatinį ar dažnai pasikartojantį nugaros ir galūnės skausmą. Tokiais atvejais neretai pavyksta tik iš dalies sumažinti skausmą netgi taikant intervencines skausmo malšinimo procedūras.

Jeigu skausmo numalšinti nepavyksta įprastinėmis priemonėmis, taikomos invazinės procedūros. Jų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus, suleidžiant vaistų, veikiant nervus cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis, šalčiu.

Pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Vidutiniškai eilėje tenka palaukti 4–5 mėnesius. Yra ir vadinamieji „žalieji koridoriai“, skirti pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis bei trišakio nervo ar liežuvinio ryklės nervo neuralgija.