„Vaistinėse yra įvairių probiotikų ir kitų preparatų žarnyno mikroflorai. Pastebėjau, kad probiotikų yra kai kurių maisto produktų sudėtyje, o kartais ir gydytojai rekomanduoja juos vartoti. Ar tikrai jie gali pagerinti sveikatą, ar tai vis dėlto mada ir vėjais paleisti pinigai?“ – klausia Vilija M. iš Varėnos r.

Atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Liucija Urbonienė.

Jau senovės persų gydytojų gydytojas Avicena atkreipė dėmesį į maisto svarbą sveikatai, rekomendavo maitintis viso grūdo košėmis, duona bei vaisiais, turinčiais skaidulinių medžiagų, o šių laikų medicinos ir biologijos mokslų atradimai atskleidė, kad žarnyne esančios mikrofloros įtaka visoms organizmo gyvybinėms funkcijoms yra labai didelė.

Žmogaus organizme esančios bakterijos būtinos tinkamam virškinimo trakto darbui. Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg įvairių rūšių bakterijų. Jos palaiko mitybinį organizmo procesą nuo žarnyno iki visų vidaus organų. Mokslininkai nustatė, kad mikroorganizmai, panaudodami balastines ir skaidulines medžiagas, gamina papildomas maisto medžiagas. Jie taip pat daro prielaidą, kad žarnyno mikrofloros bei skaidulinių medžiagų stygius gali sutrikdyti elektrolitų balansą, trofinių organizmo procesų stabilumą, lemti didesnę įvairių toksinių (putrescinas, kadaverinas) ir vėžį sukeliančių medžiagų gamybą.

Tačiau tam tikrais atvejais, pvz., vartojant antibiotikus, patyrus stresą, ar dėl to, kad mūsų maiste per mažai skaidulinių medžiagų (mažiau kaip 35 g per dieną), gali sutrikti pusiausvyra tarp naudingų (pvz., Lactobacillus ir Bifidobacterium) ir žalingų sveikatai bakterijų. Mūsų žarnyne gerųjų ir blogųjų bakterijų santykis turi būti 80 proc. ir 20 proc. Jei jis pakinta, susergama disbakterioze. Kai taip atsitinka, žmogaus organizmas tampa mažiau atsparus įvairioms žarnyno grupės infekcinėms ligoms, kurias sukelia tokios bakterijos kaip Salmonella, E. coli ar Listeria, o ilgalaikis bakterijų disbalansas žarnyne gali prisidėti prie storosios žarnos vėžio, opinio kolito, autoimuninių, alerginių, lėtinių kvėpavimo ligų vystymosi.

Atkurti pusiausvyrą tarp naudingų ir žalingų bakterijų bei pagerinti sveikatą galime vartodami probiotikus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, šalina toksinus, stabdo puvimo procesus, dalyvauja vitamino K, folio rūgšties sintezėje, stimuliuoja žarnyno peristaltiką, palaiko sveiką žarnyno gleivinę, stiprina imunitetą, padeda išvengti atopinio dermatito bei gerina vitaminų pasisavinimą.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, probiotikai – gyvi mikroorganizmai (Bifidobacterium, Lactobacillusacidophilus, E.coli, Streptoccocusthermophilus, Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus ir kt.), kurie, vartojami tinkamu kiekiu, naudingi vartotojo sveikatai. Idealūs probiotikai turi būti atsparūs rūgštims ir tulžiai bei sugebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės ir būti saugūs. Tai tie patys mikroorganizmai, kurie įprastai gyvena žarnyne, tik „supakuoti“ į kapsulę. Dažniausiai vartojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad probiotikus galima vartoti daugeliu atvejų, tačiau jie naudingi ne visiems ir ne visada. Probiotikų nepatariama vartoti sergant įvairiomis lėtinėmis bei infekcinėmis žarnyno ligomis. Pirmiausia būtina išgydyti pagrindinę ligą, o tuomet, pasikonsultavus su šeimos gydytoju, imtis kitų priemonių ar probiotikų. Probiotikai bus neveiksmingi, jeigu pažeista žarnyno gleivinė, nes jie negalės prie jos prisitvirtinti ir iškloti visą jos paviršių bei apsaugoti nuo kenksmingų bakterijų. Beje, mokslininkai pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria tyrimams, susijusiems su kiekvienos atskiros probiotikų rūšies poveikiu žmogaus organizmui.

Savo organizmą gerosiomis bakterijomis greičiausiai galime papildyti su mums įprastu kasdieniu maistu, nes kapsulėse esatys probiotikai yra anabiozės būsenos ir jų poveikis yra daug lėtesnis. Probiotikų gausu kefyre, jogurte, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje. Kadangi labai svarbios yra ir skaidulinės medžiagos, savo žarnynui padėsite, valgydami daugiau vaisių, daržovių, juodos ruginės duonos bei tokio maisto, kuriame yra skaidulinių medžiagų. Skaidulines medžiagas savo mitybai naudoja žarnyne esančios gerosios bakterijos.

Mūsų valgomą maistą skrandžio sultys ir žarnyno endomikrofloros fermentai gana lengvai suskaido ir jis gerai pasisavinimas. Rekomenduojama valgyti daugiau sudėtingųjų (arba lėtųjų) angliavandenių – viso grūdo duonos, makaronų iš kietųjų kviečių rūšių. Jie skyla žarnyne ilgai (per 1–4 val.), o patekę į kraują palaipsniui aprūpina organizmą energija ir nevirsta riebalais. Tačiau reikėtų riboti paprastųjų (greitųjų) angliavandenių – saldainių, vaisvandenių, baltos duonos, vynuogių – vartojimą. Jie turi daug cukraus, kuris labai greitai (per 0,5 val.) paverčiamas gliukoze, kuri suteikia mums energijos, tačiau labai lengvai tampa ir riebalais, o tai jau didina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kitų ligų atsiradimo riziką.