Asociatyvi nuotr.

Prostata – liauka, panaši į kaštoną ir graikinį riešutą. Prasti reikalai, jeigu ten įsimeta infekcija, – teigia gydytojai urologai. Prostatitas – pats dažniausias vyro lyties organų uždegimas. Deja, paūmėti jis gali ir vasarą, jei žmogus sėdi ant šalto pagrindo, neužsigrūdinęs maudosi šaltame vandenyje, valgo aštrų maistą, vartoja alkoholį, ilgai važiuoja dviračiu.

Priežastys – tiek įgimtos, tiek įgytos

Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kuriuo nors gyvenimo periodu vargina 35–50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Gydytojas urologas Vitalijus Varyginas teigia, jog lytinių susirgimų priežastys – labai įvairios, tad susidūrus su negalavimais būtina kreiptis į urologą.

Pasak urologo V.Varygino, vyrų lytinių organų ligas, tokias kaip prostatos, šlaplės ar sėklidžių uždegimas, lemia anatominiai ir funkciniai ypatumai – silpnos antibakterinės šlapimo takų gleivinės ir šlapimo savybės.

Vitalijus Varyginas

Vitalijus Varyginas

„Viena priežasčių gali būti apatinių šlapimo organų disfunkcija (nevisiškas pasišlapinimas, neurogeninė šlapimo pūslės disfunkcija), įgimtos anomalijos, lytiniu keliu plintančios ligos. Taip pat prieš tai vartoti antibiotikai, pakeičiantys normalią florą. Ligą gali lemti nusilpęs imunitetas, peršalimas, retas šlapinimasis, nepakankamas skysčių vartojimas“, – prostatitą sukeliančius veiksnius vardija specialistas.

Silpniausia grandis

Pagrindinė prostatos funkcija yra gaminti spermatozoidus atskiedžiantį sekretą bei jį sudarantį spermos pagrindą. Šis organas yra maždaug kaštono dydžio liauka, esanti tiesiai po šlapimo pūsle. Prostatos centrinėje dalyje yra vyro šlaplė, kurios vidutinis ilgis – apie 2 cm. Tie 2 centimetrai ir yra silpniausia šlapimo sistemos grandis, galinti atimti vyrų gyvenimo džiaugsmą.

„Periferinė prostatos dalis sudaryta iš šimtų sunkiai išsituštinančių plonyčių kanalėlių, kuriuose saugomas sėklos sekretas. Tai puiki terpė vešėti įvairiausio plauko infekcijos sukėlėjams. Persirgus šlapimo takų infekcija, lytiškai plintančia infekcija ar kitomis ligomis, į prostatą patenka vienas ar kitas ligos sukėlėjas. Taip ilgainiui gali išsivystyti šlapimo refliuksai, kada šlapimas patenka į prostatos kanalėlius. Net ir sterilus šlapimas sukelia prostatos audinių randėjimą, akmenų formavimąsi, kanalėlių obstrukciją – užsikimšimą. Jei šiuose kanalėliuose įstringa infekcija, gali prasidėti prostatito ar lėtinio dubens skausmo simptomai“, – ligos pradžią detalizuoja urologas V.Varyginas.

Kreipiasi dėl maudimo ir diskomforto

Gydytojai urologai sako, jog vyrai jų akiratin dėl prostatito dažniausiai pakliūva, kai kreipiasi dėl skausmo ar maudimo pilvo apačioje, tarpvietėje, sėklidėse.

Atsiradus diskomfortui pilvo apatinėje dalyje, tarpvietėje, V.Varyginas rekomenduoja išgerti priešuždegiminių vaistų nuo skausmo, kurie dažniausiai nuramina limfmazgius ir simptomai pranyksta. Jeigu šie simptomai kartojasi, stiprėja, būtina kreiptis į urologus.

„Deja, labai dažnai ši liga lieka nediagnozuota, arba net tinkamai gydoma vyrus kamuoja metų metus. Didžiausia problema ta, kad iki galo nėra aiškios lėtinio prostatito priežastys. Dėl to ir gydymas tampa didžiausiu urologų iššūkiu. Panašius simptomus gali imituoti lytiškai plintančios ligos, akmenys, gerybinė prostatos hiperplazija, stuburo bėdos, depresija ir daugybė kitų ligų“, – prostatito diagnozavimo iššūkius akcentuoja V.Varyginas.

Apsišarvuoti kantrybe

Urologas V.Varyginas teigia, jog dažniausiai nėra žinomas lėtinio dubens skausmo sindromo sukėlėjas, tad gydymas tampa panašus į medžioklę užsimerkus. Dėl to būtina paciento kantrybė bei užsispyrimas įveikti šią ligą.

„Labai dažnai pacientas jau po savaitės gydymo, nesulaukęs pagerėjimo, bėga ieškoti pagalbos pas kitą urologą, tačiau Europos urologų asociacija yra pateikusi lėtinio prostatito gydymo rekomendacijas, kuriomis privalo remtis kiekvienas urologas. Net ir neišauginus dubens skausmus lemiančio mikrobo, rekomenduojamas ilgalaikis gydymas antibiotikais. Pirmo pasirinkimo antibiotikai yra fluorochinolonai. Juos reikėtų vartoti bent mėnesį. Jei šis gydymas nepadeda, skiriami antros arba trečios eilės antibiotikai“, – įprastą gydymą išskiria specialistas, rekomenduojantis antibiotikų efektą stiprinti prostatos kanalėlius atpalaiduojančiais preparatais – alfa adrenoblokatoriais.

„Jei skausmas yra stiprus – būtinas priešuždegiminių žvakučių vartojimas. Gydymo efektyvumą taip pat pagerina karštos vonios, vitaminų bei mikroelementų papildai. Kartais skausmui malšinti skiriami antidepresantai, kiti lėtinį skausmą malšinantys preparatai“, – pažymi gydytojas.

Dažnai simptomai pasireiškia ne dėl pačios prostatos, o dėl uždegiminių procesų – limfmazgių sureagavimo: „Tokiu atveju antibiotikai gali ir nepadėti, tačiau priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo dažniausiai padeda. Kartais atsiranda ir psichosomatinis komponentas, kurio metu simptomai paaštrėja dėl baimės, streso. Tokiu atveju prašoma psichiatro pagalbos – skiriami vaistai, kurie nuramina organizmą.“

Ar paveikia erekciją?

Tarp vyrų sklando nemažai mitų, kad prostatitas – tai ypač baisi liga, sukelianti nevaisingumą bei erekcijos sutrikimus. Specialistas skuba šiuos mitus paneigti: „Prostatitas tiesiogiai negali sukelti nei erekcijos sutrikimų, nei nevaisingumo problemų. Tačiau susirgus prostatitu atsiranda daug baimių ir streso, kurie ir daro įtaką erekcijos sutrikimams. Tuo tarpu nevaisingumą gali sukelti tik ūminiai ir pasikartojantys uždegimai, kurių metu spermatozoidų judrumas ryškiai sulėtėja. Antibiotikai šią problemą dažniausiai nesudėtingai išsprendžia“, – įsitikinęs V.Varyginas.

Sergantiems lėtiniu prostatitu urologas rekomenduoja kuo dažniau užsiimti seksu tam, kad pasišalintų kuo daugiau infekuotos spermos: „Lytinių santykių metu prostata susitraukia, gerėja jos medžiagų apykaita, kraujotaka. Dėl to rekomenduojama mylėtis iki 3 kartų per savaitę.“

Tyrimai nebekelia gėdos jausmo

Pasak V.Varygino, šiais laikais egzistuoja daug tyrimų, kurie leidžia diagnozuoti ir įvertinti prostatos ligas be transrektalinio patikrinimo, kuris atliekamas prostatos jautrumą tikrinant per išeinamąją angą.

„Šis tyrimas dažniausiai ir sukelia baimę atvykti pas urologus, tačiau patikrinti prostatą dabar galime ir be jo: vizito metu atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimas, prostatos echoskopija (ultragarsas) per pilvą, kas yra visai neskausminga ir nesukelia gėdos jausmo. Tai sužinoję vyrai dažnai sako, kad būtų atėję pasitikrinti anksčiau, jei būtų žinoję, kad tai visai nebaisu“, – ramina gydytojas.

Svarbiausia – nesušalti

„Svarbiausia – nesušalti“, – paklaustas, kaip vyrams išvengti prostatito, sako gydytojas urologas dr. Mindaugas Danilevičius. Šią paprastą tiesą, anot jo, vyrai dažnai pamiršta: žvejodami ar medžiodami sėdi ant šaltų daiktų – suoliuko ar metalinės dėžės, kelmo, vasarą – guminėse valtyse ir pan.

Mindaugas Danilevičius

Mindaugas Danilevičius

Prostatito rizikos veiksniai, anot jo, yra ne tik ilgas sėdėjimas ant šaltų daiktų, bet ir vidurių užkietėjimas, ilga priverstinė sėdima padėtis (tolimųjų reisų vairuotojams), nereguliarus lytinis gyvenimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, aštrus maistas ir kt.

Maudymasis šiltoje pirtyje pagirtinas, bet po to ne visai išsikaitinus šokti į ledinį vandenį nėra labai gerai, nes sukaitęs net nepajunti, kaip peršąli.

Stiprinti imunitetą

„Ir tikimybė susirgti prostatitu, ir galimybė nuo jo pasveikti priklauso nuo infekcinių ir imuninių faktorių ryšio. Norint išvengti šios ligos, reikia stiprinti imunitetą, arba bent jau jo nesilpninti: neperšalti, neperkaisti, nepervargti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, vengti lytinių santykių be prezervatyvo, ypač jei žinoma, jog partnerė vargsta dėl uždegiminių mažojo dubens ligų“, – pataria dr. M.Danilevičius.

Deja, gydytojas vis dėlto pastebi, kad kartą susirgus išvengti prostatito simptomų paūmėjimų retai kam pavyksta, nes šių patarimų beveik niekas nesilaiko.

„Susirgti prostatitu gali bet kuris vyras. Bet kokiu atveju prostatos problemos neigiamai veikia kiekvieno žmogaus psichiką, kitaip tariant – asmeninį gyvenimą, laimę, šeimą ir visuomenę, todėl reikia nepamiršti, kad ir stiprioji lytis turi silpnąją vietą, kuria reikia rūpintis nuolatos, o ne tik susirgus. Intymių problemų negalima patikėti bet kam, todėl rekomenduoju turėti savo gydytoją“, – sako M.Danilevičius.

 

Birutė Litvinaitė