Kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau nei 2500 naujų prostatos vėžio atvejų, o sergančiųjų šia liga amžius mūsų šalyje jaunėja – ja vis dažniau suserga jaunesni nei 55 metų vyrai. Tačiau nusiminti ir nuleisti rankas išgirdus tokią diagnozę negalima ir nereikia – šiuolaikinės priemonės leidžia valdyti net agresyvią ligą.

Svarbiausia – laiku nustatyti ligą

Priešinės liaukos arba prostatos vėžys dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų jis auga lėtai, todėl gyvenimo kokybė nepakinta, o aktyvaus gydymo gali ir neprireikti, bet kartais jis išplinta į kitas kūno dalis, o išplitęs vėžys nustatomas ir vos 40-ies sulaukusiems vyrams. Kasmet ši liga diagnozuojama maždaug 2 tūkst. vyrų. Tačiau ne tik gydytojai, bet ir patys žmonės gali padėti sau ir sumažinti jos keliamą grėsmę, pabrėžia medikai.

Anot Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentės Sonatos Varvuolytės, dalyvavusios Nacionaliniame vėžio institute rugsėjį vykusiuose kovai su prostatos vėžiu skirtuose renginiuose, ankstyva diagnostika padidina galimybę sėkmingai gydyti ligą – ji neišplinta, o žmogus gali džiaugtis gyvenimu. Tačiau ankstyvos priešinės liaukos vėžio diagnostika susijusi su tam tikrais iššūkiais. „Bandome surasti asmenims, kuriems liga tik prasidėjo, kurie dar nejaučia simptomų. Šiuo metu geriausia ir patikimiausia priemonė yra prostatos specifinio antigeno koncentracijos tyrimas“, – sakė ji, ragindama vyrus reguliariai tikrintis sveikatą ir dalyvauti valstybės apmokamoje prostatos vėžio diagnostikos programoje.

Nebojoti kreiptis į medikus ir reguliariai tikrintis sveikatą, nes tinkamas gydymas gali gerokai sušvelninti ligos eigą bei sulėtinti jos plitimą, ragina ir Nacionalinio vėžio instituto specialistai. Anot instituto direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, gydytojai onkologai jau moka ne tik anksti nustatyti prostatos vėžį, bet ir atskirti, kuriuos pacientus būtina skubiai gydyti, o kuriuos – tik stebėti. Be to, priduria Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys, „Lietuvos žmonėms prieinamas toks pat gydymas, koks taikomas Vakarų šalyse – operacijos, minimalūs invaziniai gydymo būdai, radioterapija, chemoterapija, pažangūs taikinių terapijos metodai, todėl didėja galimybės sunaikinti tik vėžio židinius, nešalinant visos priešinės liaukos, o naujos gydymo technologijos leidžia valdyti net išplitusį agresyvų vėžį“.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas P.Rakštys, Klaipėdos moterų klubo ,,Myliu save ir... taškas“ vadovė dr. Rosita Vaičiulė, prof. F.Jankevičius ir dr. A. Ulys ragina vyrus nedelsti, o moteris – palaikyti sergančius šeimos narius. Edmundo Paukštės nuotr.

Pasitikrinti gali kiekvienas

Nors ankstyvojoje stadijoje prostatos vėžys dažniausiai nesukelia jokių nepatogumų, atsiradus tam tikriems simptomams gydytojai ragina nedelsti. „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centro gydytojas urologas Paulius Bosas pabrėžia, kad ši liga tuo ir pavojinga, kad ankstyvose stadijose prostatos vėžys nesukelia jokių išskirtinių simptomų ir tik vėlesnėse stadijose atsiranda šlapinimosi sutrikimų. „Padažnėjus šlapinimuisi, kai tenka keltis nakties metu, kartais net kelis kartus, vertėtų pasitikrinti pas gydytoją. Be to, šiai ligai būdingas ir skausmas kauluose, tinsta kojos“, – aiškina gydytojas.

Jis pabrėžia, kad nustačius ligą ankstyvosiose stadijose, daugumą vyrų galima pagydyti ir net su išplitusiu vėžiu įmanoma kovoti, tačiau kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. „Dažnai simptomų nejaučiantys vyrai galvoja, kad prostatos vėžiu serga kiti, tik ne jie. Tačiau jie turi suprasti, kad tik nuo jų priklausys, ar galėsime laiku suvaldyti ligą“, – sako gydytojas, ragindamas vyrus reguliariai tikrintis sveikatą.

Dalyvaujantiems prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje atliekamas profilaktinis kraujo tyrimas, kuris padeda laiku įtarti prostatos vėžį. Biopsijos tyrimas atliekamas tada, kai norima patvirtinti prostatos vėžio diagnozę. Nors daugelis vyrų šio tyrimo vengia galvodami, kad jis labai skausmingas, gydytojai tikina, kad tyrimas atliekamas naudojant nuskausminamuosius vaistus, todėl diskomfortas, kurį jaučia pacientas, minimalus.

„Net jei biopsijos metu bus nustatytas prostatos vėžys, ne visuomet prireikia ilgo gydymo, nes pradinėje stadijoje liga gana ilgai vystosi neplisdama. Tad kuo greičiau pasinaudosite nemokamu tyrimu ir darysite tai reguliariai, tuo anksčiau bus galima aptikti ligą ir lengviau ją nugalėti. Priešingu atveju vėžiui pradėjus plisti, jis gali progresuoti labai greitai ir tapti nepagydomas“, –  pabrėžia urologas P. Bosas.

Prevencinė prostatos vėžio diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma jau dešimtmetį. Nuo šių metų joje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, kadangi šeiminis polinkis yra vienas iš šios rūšies vėžio rizikos veiksnių. Taip pat jos riziką didina ir amžius. Išskyrus tam tikrus atvejus, nemokami tyrimai pasirinktoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa, atliekami kartą per dvejis metus.

Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną prie Nacionalinio vėžio instituto pernai įveistame sode pasodintos dar dvi obelys – gyvybės simbolis. Edmundo Paukštės nuotr.

Sutrikimų patiria ne visi

Kartais liga ar kitas negalavimas pakoreguoja intymų gyvenimą, o erekcijos sutrikimai yra viena didžiausių baimių, su kuriomis susiduria vyrai, priversti praverti urologo kabineto duris.

Tačiau gydytojai teigia, kad nors daugelis besigydančiųjų susiduria su šia problema, ne visi sergantieji prostatos vėžiu patiria tokio pobūdžio sutrikimų. Anot jų, tie pacientai, kurie serga žemos rizikos vėžiu, dažniausiai yra tik stebimi, ir intymaus pobūdžio problemų dažniausiai nepatiria. Kita vertus, onkologijoje nėra vaisto ir gydymo, kuris neturėtų vienokių ar kitokių šalutinių poveikių, o kai kada jie paliečia jautriausias ir intymiausias gyvenimo sritis. Vis dėlto baigus gydymą tik nedidelei daliai pacientų medikams nepavyksta padėti, o daugelio galimybės susigrąžinti vyriškumą yra didelės.

Diskutuos Europos Parlamente

Kovojant su onkologinėmis ligomis pasaulyje pasiekta didelė pažanga, tačiau vėžys vis dar išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų ne visoje Europos Sąjungoje. Apie tai, kaip kovoti su prostatos vėžiu, kad ji keltų kuo mažiau bėdų sergantiems ir jų artimiesiems, rugsėjo 27-ąją Europos Parlamente Briuselyje diskutuos Europos šalių gydytojai, mokslininkai, politikai bei visuomeninių organizacijų, kurios rūpinasi prostatos vėžiu sergančiais asmenimis, atstovai.

Jie ketina aptarti būdus, kaip sumažinti prostatos vėžio riziką bei pagerinti jau susirgusių gydymą bei priežiūrą. Taip pat bus svarstomas Europos vėžio pacientų koalicijos „Europa Uomo“ ir Europos urologų asociacijos parengtas susitarimas, kuriame ES valstybės raginamos siekti, kad vyrai būtų kuo geriau informuoti apie prostatos vėžį, jo gydymui būtų skiriama daugiau lėšų, o skirtingų šalių medikai turėtų vienodas galimybes naudotis naujausiomis technologinėmis priemonėmis, leidžiančiomis geriau gydyti pacientus, diagnozuoti ir tirti ligą.

Faktai

• Priešinės liaukos (prostatos) vėžys Lietuvoje yra dažniausia vyrų onkologinė liga, kuria serga daugiau kaip 17 tūks.t žmonių.
• 2016 m. nuo prostatos vėžio mirė 561 Lietuvos vyras.
• Europoje prostatos vėžys nustatytas daugiau kaip 2 mln. vyrų. ES nuo jo kasmet miršta daugiau kaip 92 tūkst. vyrų.