Prasidėjęs pavasario sezonas pradžiugino sodo ir daržo aistruolius. Įnikę į darbus, jie neretai pamiršta, kad pernelyg uolus fizinis aktyvumas po ilgų žiemos ramybės mėnesių gali sukelti didelių sveikatos bėdų.

Negalvoja apie pasekmes

Apklausų duomenimis, apie 70 proc. lietuvių skundžiasi nugaros ir stuburo skausmais, o jaunesnių nei 45 metų amžiaus grupėje tai yra pagrindinė neįgalumo priežastis. Kineziterapeutė Saulė Daugelytė, pavasarį sulaukianti pacientų antplūdžio, kategoriška: mūsų tautiečiai linkę saugotis nuo gripo ar peršalimo ligų, o nugaros ir stuburo visai netausoja. Paprastai būtent šiuo metų laiku į ją kreipiasi tie, kuriems reikia pagalbos gydant patemptus raiščius ir raumenis. „Nugaros skausmus gali sukelti įvairios priežastys, tačiau pavasarį dažniausiai nugara traumuojama dėl žemės darbų, – pasakojo specialistė. – Žmonės puola dirbti žemę negalvodami, kaip tinkamai dirbti.“

Bet koks staigus judesys sukantis, sunkaus daikto kėlimas gali sukelti traumą, o neretai nugara traumuojama vienu metu atliekant keletą judesių. „Dažnai pastebiu, kad būtent moterys nemoka saugotis – pasilenkusios kelia sunkius daiktus, nors geriau būtų pritūpti ir visą krūvį perkelti ant kojų. Daugelis darbų atliekama pasilenkus, nors iš tiesų reikėtų stengtis, kad nugara turėtų būti tiesi, raumenys atpalaiduoti. Jei nedarysite jokių staigių judesių, išvengsite raiščių ir raumenų patempimo“, – dalijo patarimus kineziterapeutė. Nuolatinė raumenų perkrova gali „suriesti“ žmogų taip, kad jis negalės nei pasisukti, nei pasilenkti.

Sodininkų liga

Radikulitas gali tapti nuolatiniu dideles kančias suteikiančiu palydovu. Skausmą nugaroje galima prilyginti dantų skausmui. „Veria taip, kad nors balsu rėk, negali nei susilenkti, nei išsitiesti“, – prisiminė priepuolį Audronė Japertienė. Ji, bandydama ieškoti pagalbos, paskambino į polikliniką. Jai buvo pasiūlyta ateiti pas gydytoją pačiai. „Bandžiau aiškinti, kad negaliu net pajudėti, tik ašaros bėga iš akių“, – pasakojo moteris. Tuomet ją išgelbėjo namų vaistinėlėje rasti medikamentai, tačiau be vizito pas gydytoją moteris neapsiėjo.

Radikulitas dažnai vadinamas sodininkų liga – taip atsitiko ir Audronei, kurią liga užklupo po savaitės darbų sodyboje. Kalbama, kad radikulito priepuoliai ištinka kas antrą planetos gyventoją. Ypač nuo jo kenčia staiga fizinių darbų ėmęsi žmonės, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami prie rašomojo stalo.

Nervų šaknelių uždegimas

Pasak neurologo Ramūno Valiaus, liaudiškai radikulitu vadinamas nervų šaknelių uždegimas – periferinė nervų sistemos liga, kuri dažniausiai lokalizuojasi stuburo juosmens–kryžmens, kaklo ir krūtinės srityje. Priežastys gali būti įvairios: stuburo kaulų, sąnarių ir tarpslankstelinių diskų pokyčiai, atsirandantys dėl osteochondrozės, sunkus fizinis darbaas, stuburo tarpslankstelinių diskų defektai, traumos, įtakos turi ir silpnas imunitetas. „Priepuoliai gali pasireikšti staiga – peršalus, intensyviai padirbėjus, staigiai pasisukus, – pasakojo gydytojas neurologas. – Stiprus skausmas gali išplisti į krūtinę, klubus, kelį, pėdą, kulną. Skausmas ypač stiprėja judant, atsiranda raumenų spazmai“.

Susirgus dažniausiai pasitaikančiu juosmens ir kryžmens radikulitu, smarkus maudžiantis strėnų skausmas plinta į vieną arba abi kojas, gali nutirpti net pėdos. „Daugelis daro klaidą, kad delsia ir nevartoja vaistų esant stipriam skausmui, –pripažino neurologas. – Kita vertus, reikia apsilankyti pas gydytoją, nes tik jis gali nustatyti skausmo priežastį ir paskirti gydymą.“

Paprastai radikulopatija pirmiausia pradedama gydyti medikamentais: nesteroidiniais uždegimą slopinančiais vaistais, mažinančiais nervinių šaknelių paburkimą, patinimą ir uždegimą, B grupės vitaminais, raumenis atpalaiduojančiais vaistais. Efektyvios ir fizioterapijos priemonės: gydomoji mankšta, masažas, įvairios elektroterapijos procedūros. „Jei skausmas užsitęsė, judesiai apriboti ir sukeliantys diskomfortą, gali padėti gydomoji mankšta. Ji pagerins savijautą ir judesių koordinaciją, – priminė kineziterapeutė S.Daugelytė. – Pratimai turi būti pritaikyti individualiai, jokiu būdu nesukelti skausmo.“

Sergant nervų šaknelių uždegimu labai naudingas masažas, kuris ne tik malšina skausmą ir raumenų spazmus, bet ir gerina limfos, kraujotakos sistemų veiklą, stiprina bei tonizuoja raumenis. „Nuo šios ligos lengviau apsisaugoti nei ją gydyti, todėl reikia vengti skersvėjo, nevilkėti drėgnų drabužių, nepulti maudytis vos suspindus pavasario saulei, – dalijo patarimus gydytojas R.Valius. – Ir būtinai stiprinti nugaros ir pilvo raumenis – tai padės išvengti nugaros skausmų pasikartojimo.“

Liaudies medicinos patarimai

Į pagalbą galima pasitelkti ir liaudies mediciną. Vienas iš efektyvių būdų gydant radikulitą – trynimai. Skaudamas vietas galima ištrinti bičių nuodais, zuikio taukais ar spiritine alyvų žiedų ištrauka. Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė pati gamina mišinius nuo radikulito, į juos deda uždegimą slopinančių vaistažolių. „Nepamirškite naudoti ir pipirinį pleistrą, garstyčias ar kokius nors tepalus, – sakė ji. – Net jei visą dieną gulite šiltai, skaudamą vietą reikia aprišti.“

Pasak jos, verta išbandyti tokį liaudišką receptą: stiklinę sutarkuotų krienų sumaišyti su karštu kamparo spiritu, skaudamą vietą būtinai uždengti sviestiniu popieriumi ir uždėti košelės iš krienų ir spirito, aprišti ir palaikyti bent valandą. Skausmą padeda malšinti ir varnalėšos – uždėti ant skaudamos vietos ir apvynioti storu šaliku.

Labai svarbu profilaktikos priemonės. Medikai daržininkams primena, kad nereikėtų ilgesnį laiką dirbti viena poza, būtina kuo dažniau daryti pertraukas, leisti stuburui pailsėti. Kasti ir ravėti galima prisėdus ant žemo suoliuko.

Stuburui atpalaiduoti naudinga pagulėti ant kieto pagrindo ne mažiau kaip 30 minučių. Nederėtų rankomis tempti maišų ir kitų sunkių daiktų. Geriausia radikulito profilaktika – pasidarykite sode skersinį ir nuolat pakabokite ant jo.