K.Šnirpūnienė: „Negydant sausų akių sindromo gali kilti akių infekcijos, nuolat kartotis miežis, o ilgainiui atsirasti ragenos pažeidimai, išsivystyti trumparegystė.“

Akių skausmas, sausumas, paraudimas, nuovargis, ašarojimas – tai skundai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai bene kasdien girdi iš įvairiausio amžiaus pacientų. Visų šių nemalonių pojūčių priežastis dažniausiai yra sausų akių sindromas.

Priežastys

Viena pagrindinių sausų akių priežasčių yra darbas kompiuteriu, per ilgas žiūrėjimas į kitus ekranus. Ši problema šiuolaikinėje visuomenėje tampa vis aktualesnė, o pacientų amžius jaunėja. Karantino metu, kai vaikai mokėsi nuotoliniu būdu, skaudančiomis ir pavargusiomis akimis skundėsi net pradinių klasių moksleiviai. Negydant sausų akių sindromo gali kilti akių infekcijos, nuolat kartotis miežis, o ilgainiui atsirasti ragenos pažeidimai, išsivystyti trumparegystė“, – dėmesį atkreipia vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Pasak jos, žmonės nustemba išgirdę, kad dažnas akių ašarojimas taip pat yra sausų akių pasekmė. Taip yra todėl, kad pasikeitus ašarų sudėčiai, akys išskiria daugiau ašarų, bet jos nebeužsilaiko akies paviršiuje ir nuolatos teka. To nežinodami tėvai kartais nesusieja, kad ašarojančios atžalos akys gali signalizuoti sausų akių sindromą.

Pavėluota profilaktika

Gydytoja oftalmologė Violeta Budėnienė įsitikinusi, kad žmonės nėra linkę tausoti akių ir apie profilaktikos priemones atsimena tik tuomet, kai pajunta nemalonius simptomus.

„Darbas su įvairiomis technologijomis reikalauja daug dėmesio, dėl to atsiranda akių įtampa – rečiau mirksima, akys išdžiūva, sutrikdomas fiziologinis procesas. Tačiau poilsis akims yra būtinas. Pakanka kelias minutes pabūti užsimerkus ar priėjus prie lango pažvelgti į tolį – tai reikėtų padaryti po kiekvienos pamokos, kas 45 min. Juolab kad mokyklose netrukus prasidės šildymas, kuris papildomai sausina akis“, – sako V.Budėnienė.

Medikės teigimu, jei šalies moksleiviams ir vėl teks mokytis nuotoliniu būdu, tėvai turėtų riboti jų prie ekranų praleidžiamą laiką – visą dieną prabuvus prie kompiuterio, poilsis žiūrint į telefoną ar televizorių akims nėra tinkamiausias.

„Neryškus matymas, graužimas, perštėjimas, paraudimas, akies baltymo kraujagyslių paryškėjimas, skausmas, šviesos baimė ir noras trinti akis – tokie yra sausių akių sindromo simptomai. Jų išvengti galima tik laikantis darbo ir poilsio režimo, kad akys tinkamai pailsėtų. Nemalonūs pojūčiai gali išaugti į rimtus sutrikimus – ne tik sausų akių sindromą, bet ir akių spazmą, trumparegystę, kuri nekoreguojant savo įpročių gali sparčiai progresuoti. Mano praktikoje vaikams dažnai prireikia skirti vis stipresnius akinius, nors to būtų galima išvengti su tėvų pagalba keičiant vaikų gyvenimo būdą“, – aiškina oftalmologė.

Pagalba išsausėjusioms akims

„Vitaminai A ir E, omega-3 ir omega-6 riebiosios rūgštys turi priešuždegiminį, akies gleivinės mikropažeidimus gydantį poveikį, stabdo lėtinių akių ligų progresavimą. Tačiau vien vitaminų tikrai neužteks. Esant sausų akių sindromui tenka vartoti dirbtines ašaras. Gydymo pradžioje į akį jos lašinamos dažnai, vos pajutus nemalonius simptomus, vėliau užtenka dviejų kartų per dieną“, – pabrėžia vaistininkė K.Šnirpūnienė.

Ji rekomenduoja rinktis naujesnės kartos ašaras be konservantų, kurie gali papildomai dirginti akį. Jei akių lašai naudojami lėtinėms ligoms gydyti, dirbtinės ašaros yra lašinamos praėjus 15 min. po gydomųjų vaistų įlašinimo – tokiu būdu iš akies papildomai pašalinami vaistų likučiai, kurie ir dirginą akį.

Vaikams trumpam palašinti rekomenduoju dirbtines ašaras su natūraliais priedais – ramunėlių, medetkų, propolio ekstraktais. Jei atžala nešioja kontaktinius lęšius, būtina apie tai įspėti vaistininką, nes ne visas dirbtines ašaras galima lašinti tiesiai ant lęšių“, – sako K.Šnirpūnienė.

Vaistininkė priduria, kad ne visada iš pirmo karto pavyksta parinkti tinkamiausias dirbtines ašaras, ypač jei problema jau yra įsisenėjusi. Todėl jei viena priemonė per mėnesį nepadeda, verta išbandyti kitą, stipresnio veikimo.

Kad išvengtumėte sausų akių sindromo:

  1. Ilgai dirbant kompiuteriu kas pusvalandį daryti 5 min. pertraukas. Vaikams pertraukos turi būti ilgesnės ir trukti 15–20 min. Kuo ekranas mažesnis ir arčiau akių, tuo darbas su juo turi būti trumpesnis, o pertraukos ilgesnės.

  2. Ekrano ryškumas neturėtų būti didelis, taip pat reikėtų sureguliuoti tinkamą aplinkos apšvietimą už ekrano, nes ryški šviesa išvargina akis.

  3. Pertraukų metu būtina pamirksėti, nes kuomet ilgai ir įdėmiai žiūrime į ekraną, akys įsitempia ir pamirštame mirksėti, o būtent mirksėjimo metu išsiskiria ašaros, drėkinančios akis.

  4. Pertraukų metu padaryti nedidelę akių mankštą. Kelias minutes pažiūrėkite į tolį, geriausia į medžius, pievą, nes žalia spalva akis veikia teigiamai. Pasukite akis ratu, 10 sekundžių į vieną pusę, 10 sekundžių į kitą pusę ir taip kelis kartus. Po 5 kartus pažiūrėkite žemyn ir į viršų, o po to į kairę ir dešinę. Užsimerkite ir švelniai pamasažuokite akių vokus. Šie pratimai yra puiki profilaktinė priemonė siekiant išvengti trumparegystės.

  5. Nepamirškite gerti vandens, nes vandens trūkumas gali turėti įtakos akių sausėjimui.

  6. Dirbant kompiuteriu galima naudoti specialius akinius su „blue control“ danga – šie akiniai saugo akis nuo ekrano spinduliuotės.