LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Sergamumas ūminėmis žarnyno infekcijomis, dar kitaip liaudyje vadinamomis skrandžio gripu, išauga rudenį ir žiemą. Dažnai tai siejama su vaikų sugrįžimu į mokyklų ir darželių kolektyvus. Vos suserga vaikai, netrukus šios nemalonios infekcijos pakerta ir vaikus slaugančius tėvus.
Kaip atskirti ūmines žarnyno infekcijas nuo apsinuodijimo maistu ir kokių priemonių imtis, siekiant užkirsti kelią vadinamajam skrandžio gripui, tv3.lt papasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė.
Plinta fekaliniu-oraliniu būdu
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgusiųjų ūminėmis žarnyno infekcijomis, iš jų – apie 10 tūkst. virusų sukeltų infekcijų atvejų.
Daugiau nei 80 proc. tokių ligonių yra kasmet gydomi ligoninėse. Kadangi sergantys lengva ligos forma dažniausiai medicinos pagalbos nesikreipia, tikras susirgusiųjų mastas nežinomas. Lyginant 2019 m. pirmus 11 mėn. sergamumą virusinėmis žarnyno infekcijomis su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo registruotas nežymiai mažesnis sergamumas, tačiau analizuojant sergamumą virusinėmis žarnyno infekcijomis didžiausią susirgimų dalį sudaro rotavirusinės ir noravirusinės kilmės infekcijos.
Pasak specialistės, minėtos infekcijos plinta fekaliniu-oraliniu būdu – virusai išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir kontakto būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas.
„Šaltuoju sezonu plinta ne tik gripo ir peršalimo virusai, tačiau ir žarnyno infekcijos, pasireiškiančios pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, temperatūros pakilimu. Šiais simptomais pasireiškiančias infekcijas gali sukelti įvairūs virusai: rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kiti“, - teigia specialistė.
Infekcijos plinta ir šeimose
Jei šeimoje atsirado bent vienas sergantis, užsikrėtimo tikimybė priklauso nuo kelių veiksnių. Pašnekovės teigimu, pagrindiniai – viruso dozės, individualios organizmo savybės bei asmens ir aplinkos higiena. Dažniausiai dėl mažos užkrečiamosios dozės ir visuotino imlumo virusinės infekcijos greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose ir uždaruose kolektyvuose.
Kuo dažniau plaunamos rankos, tuo labiau sumažinama daugelio žarnyno infekcinių ligų rizika, kadangi žarnyno infekcija užsikrečiama, kai virusai nuo rankų patenka į burną, sergant nors ir lengva ligos forma, virusai išsiskiria su išmatomis, užsikrėtimui gali pakakti vos kelių per burną patekusių viruso dalelių, plaunant rankas nuo jų pašalinama apie 95 % esančių virusų ir bakterijų.
Įvardijo purviniausias vietas
G.Gargasienės teigimu, kovoti su virusinėmis žarnyno infekcijomis gali padėti ir kitos nespecifinės priemonės, tokios kaip aplinkos valymas, dezinfekcija bei ypatingas dėmesys patalpoms, kuriose – didžiausias užterštumas.
„Tokiomis vietomis paprastai įvardijami vonios kambariai, durų rankenos, laiptų turėklai, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai.“
Laiku kreiptis į medikus
Susirgus galimai virusine žarnyno infekcija reikėtų neužmiršti vartoti daug skysčių ir laikytis kitų gydytojo nurodymų. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmens ir aplinkos higienos laikymuisi.
Nemažai sergančiųjų daro klaidą ir į medikus nesikreipia. Vis dėlto, specialistai sutartinai tvirtina, kad tą padaryti derėtų, siekiant tiksliai sužinoti, kuo sergate – žarnyno infekcija ar apsinuodijote maistu. „Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus, kadangi dauguma infekcijų pasireiškia panašiais simptomais. Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia bakterijos, kurios dauginasi maisto produktuose, kuriuos suvartojęs asmuo suserga.“
Gerda Morozovienė
