Šiltuoju metų laiku dažniau nei šaltuoju daugelį kamuoja sloga, čiaudulys, ima ašaroti akys. Paprastai dėl to kaltinami permainingi orai, tačiau tai gali būti ir sezoninės alergijos, dar vadinamos šienlige, požymiai .Kaip atskirti virusinę slogą nuo alerginės, pasakoja Vilniaus miesto Centro poliklinikos gydytoja alergologė Ilma Valatkienė.

Serga kas penktas

Gydytoja alergologė I.Valatkienė teigia, kad alergija yra dažna sparčiai plintanti liga. Pagrindinis požymis, skiriantis virusinę slogą nuo sukeltos žiedadulkių, yra pirmosios atveju pakylanti temperatūra. Taip pat virusinę slogo rodo žalios arba geltonos spalvos nosies išskyros. Alerginei slogai būdingos vandeningos išskyros. Skaičiuojama, kad šiuo metu ja serga kas penktas mūsų planetos gyventojas.

Žiedadulkių, sukeliančių alergiją, ore būna nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens. Alerginės slogos, alerginio konjunktyvito simptomus ankstyvą pavasarį brinkdami gali sukelti lazdynų pumpurai, o vėjai atpučia žiedadulkių net iš Pietų Europos. Po lazdynų pradeda žydėti kiti medžiai, paskui pievų žolės, javai ir paskiausiai – piktžolės, kurios peržydi tik maždaug rugsėjo viduryje.

Kaip sau padėti

Norint sėkmingai gydyti pavasarinę alergiją, labai svarbu išsiaiškinti, koks alergenas – kokio augalo žiedadulkės – sukelia ligą. Tai atlikęs tyrimus nustato alergologas. Be to, žinodami, kokios žiedadulkės yra ligos kaltininkės, kai tie augalai žydi, galėsime ir pasisaugoti.

„Kai žydi jums alergiją sukeliantys augalai, atsisakykite iškylų gamtoje, eidami į lauką susiriškite ilgesnius plaukus, nes palaidi prisigaudys daugiau žiedadulkių, grįžę namo ar atvykę į darbą prasiskalaukite nosį. Važiuodami automobiliu neatidarykite langų. Pavedžioję augintinį lauke, sugrįžę namo jį iššukuokite, nes kailyje gali būti nusėdusių žiedadulkių. Patalpas vėdinkite vakare, nes tada ore būna daugiau drėgmės ir žiedadulkės nusėda. Labiausiai jų kiekį sumažina lietus – lietingu metu alergijų pasitaiko gerokai rečiau“, – aiškina I.Valatkienė.

Jei tokių apsaugos priemonių nepakanka, reikėtų vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Pasak alergologės, kiekvienais metais jų išrandama vis efektyvesnių, beveik neturinčių šalutinio poveikio. Jie pagerina ligonio savijautą ir gyvenimo kokybę.

„Tačiau tabletės tik malšina alergijos simptomus. Išgydyti ligą galima taikant imunoterapiją. Tai toks gydymo metodas, kai pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, kurio dozės pamažu didinamos, kol organizmas prie jo pripranta ir imuninė sistema pradeda į jį nereaguoti“, – apie alergijos gydymo būdus pasakoja I.Valatkienė.

Gydytoja įspėja, kad negydoma alergija ne tik mažina darbingumą, apsunkina kasdienį gyvenimą, bet gali sukelti ir komplikacijas – sinusitą, bronchinę astmą, anafilaksiją (sunkią sisteminę alerginę reakciją), todėl alergiškiems žmonėms būtina gydytis.

Asmeninė prognozė

Kaip jau rašė „Valstiečių laikraštis“, žiedadulkių alergiją pacientams padeda kontroliuoti neseniai atsiradusi naujovė – asmeninė alergijos simptomų prognozavimo sistema PASYFO. Šiaulių universiteto mokslininkų kartu su Suomijos, Latvijos ir Austrijos partneriais sukurtą programėlę galima nemokamai atsisiųsti į savo telefoną, planšetę ar kompiuterį.

Asmeninė alergijos prognozė – tai informacija apie simptomų pasireiškimo tikimybę artimiausiomis dienomis. Programėlė rodo, koks yra oro užterštumas, kokie medžiai ar žolės tuo metu žydi. Tokia informacija skelbiama apie atskirus miestus Lietuvoje ir Latvijoje. Taip pat galima matyti žiedadulkių pasklidimo prognozes Europoje.

Pamatę, kad tą dieną žiedadulkės, kurioms jūs esate alergiškas, itin aktyvios, galėsite laiku atsisakyti sumanymo iškylauti gamtoje ar kelionės į būtent jums nepalankią vietą. Gydytojai teigia, kad šis inovatyvus įrankis itin naudingas pacientams, nes padeda išvengti ligos paūmėjimo.

Parengta pagal 15min.lt