S. Paukščio nuotr.

Pavasaris – nuostabus žydinčių sodų, žaliuojačių pievų, aplink gėlių žiedus dūzgiančių bičių metas. Tačiau pavasaris ir vasara yra sunkiausias laikas tiems, kuriuos vargina žiedadulkių alergijos. Vabzdžių įgėlimai taip pat gali baigtis ūmia alergine reakcija. Net ir nealergiškiems žmonėms įgėlimas gali būti pavojingas, jei bitė ar širšė įgelia į gomurį ar liežuvio šaknį. Pasitaiko atvejų, kai stipri alerginė reakcija (vadinama anafilaksija) gali baigtis mirtimi.

Kada gali pasireikšti alergija?

Žodis alergija yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia pakitusią reakciją. Tai reiškia, kad organizmas reaguoja kitaip nei įprasta į natūraliai aplinkoje esančias medžiagas, kurios įprastai nėra pavojingos. Šios medžiagos vadinamos alergenais ir dažniausiai juos skleidžia dulkių erkutės, pelėsiniai grybeliai. Alergenai randami ir maisto produktuose, medikamentuose, metaluose, žolėse bei medžių žiedadulkėse. Vieni iš pirmųjų pražysta beržai, vėliau – ievos, topoliai, alksniai ir klevai, ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Aktyviausi alergenai tarp pavasarinių augalų yra beržai, ąžuolai.

Dažniausi alergenai, galintys sukelti alerginę reakciją:

Maistas (graikiniai riešutai, žemės riešutai, žuvis, jūros gėrybės, karvės pienas, kiaušiniai);

Vabzdžių nuodai (bičių, vapsvų, skruzdžių);

Žiedadulkės;

Vaistai (antibiotikai, vaistai nuo uždegimo, opiatai, vietiniai nuskausminamieji (anestetikai), kraujo pakaitalai ir kiti), vakcinos;

Lateksas;

Šaltis.

Alerginei reakcijai vykti pakanka ir minimalios alergeno koncentracijos, pvz., maiste esančių žemės riešutų ar kitų maisto alergenų pėdsakų – visai menko kiekio. Tikėtina, kad iki pasireiškiant simptomams žmogus tiesiog nežinojo, jog yra alergiškas, pavyzdžiui, kokiems nors egzotiniams augalams ar gyvūnams, nes aplinkoje iki tol šito alergeno nebuvo.

Didesnė tikimybė patirti anafilaksiją vaikams, sergantiems alerginėmis ligomis (astma, alergine sloga) ir alergiškiems maistui. Anafilaksijai išsivystyti svarbus alergeno kiekis bei gretutiniai veiksniai (fizinis krūvis, karščiavimas), įtakos gali turėti ir stresas.

Kaip atpažinti anafilaksiją?

Alergijos požymiai priklauso nuo alergeno kilmės ir patekimo į žmogaus organizmą būdo (įgėlimas, injekcija, alergenas įkvėptas ar suvalgytas). Anafilaksija – gyvybei pavojinga, greitai besivystanti alerginė reakcija, kuri pažeidžia dvi ir daugiau organų sistemų: odos, kvėpavimo, virškinimo, širdies kraujagyslių. Prasideda dilgėline, patinimu, išplitusiu kūno odos paraudimu, odos niežuliu. Krinta kraujospūdis, apsunksta, sutrinka kvėpavimas, atsiranda dusulys ir spaudimo jausmas krūtinėje, švokštimas, kosulys, užkimsta balsas, čiaudima.

Reaguoja ir širdies bei kraujagyslių sistema. Žmogus išblykšta, jam svaigsta galva, apima silpnumas, labai dažnai plaka širdis, gali sutrikti širdies ritmas, skauda krūtinėje, silpnėja pulsas, neretai prarandama sąmonė.

Kiti galimi anafilaksijos požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmas, traukuliai.

Anafilaksija gali pasireikšti sisteminiais sutrikimais (anafilaksinis šokas) arba vietiniais sutrikimais (vietinė anafilaksija odoje ar kvėpavimo takuose).

Gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės ir pradiniai jų požymiai

Žinomas ar numanomas kontaktas su alergenu;

Staigi pradžia (nuo kelių min. iki dviejų val. po kontakto su alergenu) ir greitas progresavimas;

Dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimų požymiai.

Pirmoji pagalba

Svarbu nutraukti kontaktą su alergenu (ištraukti geluonį, sustabdyti vaisto švirkštimą ar pan.). Nukentėjusįjį paguldykite ant nugaros, kojas pakelkite aukščiau. Iškvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112. Jei žmogus žino, kad yra alergiškas ir turi adrenalino autoinjektorių, suleiskite jam adrenalino. Tai yra svarbiausias vaistas anafilaksijai gydyti. Jis leidžiamas į raumenis šlaunies viduriniame trečdalyje, šoniniame paviršiuje. Adrenalinas parduodamas tik su receptu, reikiamą jo dozę nustato gydytojas.

Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą. Jei žmogus nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą (30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimai). Sunkiais atvejais negydoma anafilaksija per kelias valandas gali baigtis mirtimi. Po anafilaksijos dažnai simptomai pasikartoja, todėl būtina, kad žmogus būtų stebimas gydymo įstaigoje bent kelias valandas.

Parengė Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Silva Pėčienė