Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir pagal mirčių nuo onkologinių ligų skaičių. Ir nors išgyvenamumo rodikliai šalyje pamažu gerėja, Europos kontekste ir toliau, deja, išlieka vieni mažiausių.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pastebi, kad tam įtakos turi ir pačios ligos pobūdis: tai tyli, tačiau klastinga liga, o laiku nepasitikrinus pasekmės gali būti labai sunkios.

Į ką atkreipti dėmesį?

E.Baltruškevičienė pataria suklusti, jeigu ilgiau nei 6 savaites pasireiškia vidurių užkietėjimas, stebėti, ar nėra padidėjęs dujų išleidimas iki 6 kartų per valandą, įsitikinti, ar išmatose nėra kraujo arba gleivių.

Susirūpinimą turėtų sukelti ir tai, jei pilnumo jausmas žarnyne lieka ir po tuštinimosi, vargina pilvo skausmai, pasireiškia staigus svorio kritimas, mažakraujystė, bendras nuovargis, silpnumas. Liga vienodai dažnai gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims.

Kokia diagnostika?

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programoje nemokamai kviečiami dalyvauti žmonės, sulaukę 50–74 m. Tyrimas remiasi slapto kraujo testu išmatose. Esant neigiamam rezultatui, testas kartojamas kas 2 metus. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją, kurios metu paimamos biopsijos iš įtartinų vietų arba šalinami polipai.

Po operacijos atlikus pašalinto naviko histologinį tyrimą įvertinami duomenys, leidžiantys tiksliai nustatyti ligos diagnozę ir įvertinti riziką.

Tiesa, onkologinio proceso išplitimui patikslinti atliekami įvairūs radiologiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarso tyrimas, pozitronų emisijos tomografija.

Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją

Kaip gydoma?

Pastaruosius kelis dešimtmečius storosios žarnos vėžio gydymo metodai labai patobulėjo. Derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, tam tikrais atvejais – radioterapija, kiti regioniniai gydymo metodai. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama kompleksiniam gydymui.

Skiriant sisteminį gydymą dedamos visos pastangos, kad nepageidaujami reiškiniai kuo mažiau paveiktų gyvenimo kokybę – skiriami efektyvūs vaistai nuo pykinimo, viduriavimo, gerinamas apetitas, naudojamos galvos šaldymo metodikos, kad neslinktų plaukai. Siekiama, kad chemoterapija kuo mažiau atitrauktų pacientą nuo kasdienės veiklos, namų ir artimųjų, todėl vis dažniau naudojami vaistai tablečių pavidalu arba vaistai, lašinami dienos stacionare.

Tik labai ankstyvos storosios žarnos vėžio stadijos gydomos operacija. O II ir III stadijos atveju po radikalios operacijos skiriama adjuvantinė chemoterapija. Jos tikslas – sunaikinti dar galėjusias likti vėžio ląsteles, kad liga neatsinaujintų.

Kaip sumažinti riziką?

Viena pagrindinių priemonių – sveika gyvensena, apimanti fizinį aktyvumą bei sveiką mitybą. Tyrimai įrodė, kad kasdieninė fizinė veikla yra naudinga žarnyno peristaltikai ir sumažina storosios žarnos vėžio tikimybę. Didžiąją maisto raciono dalį turėtų sudaryti ląsteliena, vanduo, maisto produktai, kuriuose yra mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos. Žarnynui ypač palankios įvairios daržovės, vaisiai, uogos, ciberžolė, linų sėmenys, rauginto pieno produktai.