www.ukzinios.lt nuotr.

Alkoholizmas – liga, kuria serga ne tik svaigalus be saiko vartojantis žmogus, bet ir jo šeimos nariai. Tuo įsitikinusi „Al-Anon“ anoniminę grupę alkoholikų šeimų nariams Ukmergėje burianti Gražina. Moteris ragina likimo drauges burtis draugėn, dalytis išgyvenimais, išmokti mylėti save.

„Al-Anon“ – tai alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. Jos nariai dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. Mes manome, kad alkoholizmas yra šeimos liga ir jos gydymui gali padėti kitoks požiūris į ją.

„Al-Anon“ tikslas – padėti alkoholikų šeimoms. Tai darome priimdami alkoholikų artimuosius, teikdami jiems paguodą, taikydami „Dvylikos žingsnių programą“, rodydami supratimą ir padrąsinimą pačiam nuo alkoholizmo kenčiančiam žmogui.

Grupė veikia daugelyje šalies rajonų, o didmiesčiuose – net po kelias. Visos jos anoniminės.

Šią grupę pati lankanti ir kitus į ją įsilieti raginanti Gražina pastebi, kad žmones nuo dalyvavimo šiuose susitikimuose labiausiai atbaido baimė. Nenori būti atpažinti, bijo aplinkinių reakcijos. Dažniausios „Al-Anon“ lankytojos – alkoholikų žmonos ir motinos. Ant jų pečių užkraunama didžiulė našta – visos alkoholiko problemos.

53 metų Gražina pasakojo patyrusi viską, ką patiria kiekvienas su alkoholiku gyvenantis jo artimasis.

Ištekėjo būdama 21-erių. Tuomet nė neatkreipė dėmesio, kad jos išrinktasis jau turėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo.

Metai bėgo, vyras gėrė vis daugiau, o ji, kaip ir dauguma žmonų, mylėjo ir bandė apsaugoti jį nuo įvairių problemų, su kuriomis susiduria kiekvienas alkoholikas: slapstė, dangstė jį prieš tėvus, rūpinosi nedarbingumo pažymėjimais.

„Gyvenau jo gyvenimą – kada grįš, koks grįš, koks išeis. Slapstydavau nuo savo tėvų“, – pasakojo moteris savo istoriją. O tiksliau – tipišką kiekvieno alkoholiko žmonos istoriją.

Žinoma, kaip ir kiekviena, pyko, bandė tramdyti, kėlė ultimatumus. Maždaug prieš 15 metų po vieno didelio užgėrimo į neviltį puolęs vyras sutiko kažką keisti. Lengviausias būdas buvo užsikoduoti. Tačiau kodas ilgai neveikė. Mažiau nei po metų vyras vėl įniko į svaigalus. Vis dėlto tie nepilni metai tapo tikru atokvėpiu šeimai, išvargintai nuolatinės baimės ir kontrolės. Tiesa, pats Gražinos sutuoktinis šiandien prisimena, kad jam tie mėnesiai kažkodėl buvo vieni sunkiausių.

Vėliau vėl prasidėjo girtuoklystės iki sąmonės netekimo, beprotiškai sunkios daugiadienės, iš kurių išsivaduoti be medikų pagalbos jau nepavykdavo. Gražina prisimena į ligoninę vyro jau nelydėjusi – tai darydavo draugai.

Visiška sąmoninga blaivybė į Gražinos sutuoktinio gyvenimą atėjo prieš 14 metų – po didelio sukrėtimo vyras pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų klubą.

Gražina tvirtina, kad net artimajam pasirinkus blaivybės kelią šeimos narių dvasiniai sukrėtimai akimirksniu neišnyksta – baimės išlieka. Be to, neretai negeriantys alkoholikai tampa dirglesni, išgyvena nervinius priepuolius. Artimiesiems tai vėl našta, vėl svetimo gyvenimo problemos, nesugebėjimas atrasti.

Pašnekovė sako, kad pasitaiko atvejų, kai mirus net smarkiai gėrusiam, savo šeimą terorizavusiam žmogui jo motina ar žmona nebesugeba susidėlioti savo minčių, savo gyvenimo. Gražina mano, kad sunkiausia alkoholikų artimiesiems būna įveikti baimę. Tai pagrindinis visas tokias šeimas vienijantis jausmas. Pati sunkiausia, labiausiai slegianti ir ilgiausiai išliekanti našta.

 

Susidomėjusieji „Al-Anon“ veikla gali skambinti telefonu 8 678 79325.