Tauragės apskrities ligoninės statyba. Nuotrauka iš ligoninės archyvo

Prieš kurį laiką į rankas pateko turiningas leidinys – Nepriklausomos Lietuvos sveikatos departamento lietuvių ir prancūzų kalbomis išleista „Lietuvos viešosios sveikatos 1935 metų apžvalga“, kurioje galima rasti įdomių statistikos faktų apie tarpukario Lietuvos ir atskirų jos apskričių sveikatos apsaugą. 

Kai po I pasaulinio karo Lietuva atgavo nepriklausomybę, jai atiteko nuniokotas ūkis, nestabili socialinė padėtis, su daugeliu sunkiai gydomų ligų bei epidemijų kovoti gydytojai neturėjo patirties ir lėšų. Trūko ligoninių ir vaistų. Vis dėlto jau per pirmąjį dešimtmetį padaugėjo medikų ir medicinos įstaigų, sumažėjo sergamumas užkrečiamosiomis ligomis. 1918 metų balandžio 27 dieną Lietuvos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją, kuri lapkričio 11-ąją reorganizuota į Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentą. Nuo 1920 metų pradėta nemokamai gydyti vargšus ir visus mokinius savivaldybių bei kitose ligoninėse. Nuo 1921 metų imtasi nemokamai skiepyti nuo užkrečiamųjų ligų. 1926-aisiais priimtas Ligonių kasų įstatymas, o po 12 metų patvirtinta medicinos pagalbos kaime programa.

Mirtingumas buvo ypač didelis

Taigi, minimosios apžvalgos teigimu, 1936 metų sausio 1-ąją Tauragės apskrities teritorija sudarė 3272 kv. km (palyginimui – 2005–2010 m. atkurtos apskrities plotas buvo 4411 kv. km). 1934 metais apskrityje gyveno 128 700 žmonių, tais metais gimė, kaip tada rašyta, 4042 gyvi vaikai (daugiausiai – balandžio mėnesį). 1935 metais gimė 3873 vaikai (daugiausiai iš visų Lietuvos miestų ir apskričių). Tūkstančiui gyventojų 1934 metais teko 31,4, o 1935 metais – 29,7 vaikų. Šis skaičius vėlgi didžiausias Lietuvoje.

1936 metų sausio 1-ąją gyventojų skaičius pasiekė 131 625 (62 465 vyrai ir 69 160 moterų). Tačiau kartu Tauragės apskritis buvo viena pirmaujančiųjų Lietuvoje pagal mirčių skaičių. Neskaičiuojant, vėlgi aptariamosios apžvalgos terminais, negyvų gimusių vaikų, 1934 metais mirė 2586, o 1935 m. – 2358 žmonės. Tai antroji vieta to meto Lietuvoje. Daugiausiai mirčių užregistruota abejų metų sausio mėnesiais.Vien nuo tuberkuliozės, pavyzdžiui, 1930 metais mirė 247 žmonės, 1933 metais – jau tik 180, o 1935 metais – vėl pakilo iki 221. Pagal mirtis nuo tuberkuliozės Tauragės apskritis tvirtai laikėsi Lietuvos apskričių trejetuke.

Vos atkūrus 1918 metais nepriklausomybę, gyventojų mirtingumas Lietuvoje buvo ypač didelis, tūkstančiui gyventojų teko net 48 mirtys. Nuo 1920-ųjų šis skaičius pradėjo ryškiai mažėti, jau  po metų pasiekė 18. O štai 1934 metais Lietuva neteko iš viso 35 789, 1935 metais – 34 595 žmonių.

Pažvelkime, kokios buvo pagrindinės, pavyzdžiui, 1935 metų netekčių priežastys. Šalies miestuose daugiausiai žmonių – 383 vyrai ir 409 moterys – mirė nuo širdies ligų, 290 vyrų ir 209 moterys nuo plaučių uždegimo, 244 vyrai ir 344 moterys nuo paprastos senatvės, 235 vyrai nuo kvėpavimo organų tuberkuliozės, 183 vyrai ir 256 moterys nuo vėžio ir kitų piktybinių navikų, aštuoni vyrai ir penkios moterys nuo sifilio.

Kaimuose gi situacija atrodė kiek kitaip. Čia daugiausiai – 2630 vyrų ir 3234 moterys – 1935 metais atsisveikino su šiuo pasauliu nuo paprasčiausios senatvės, 2938 vyrai ir 2737 moterys dėl nenustatytos priežasties, 1017 vyrų ir 996 moterys dėl plaučių uždegimo, 963 vyrai ir 882 moterys dėl kvėpavimo takų tuberkuliozės, 315 vyrų ir 349 moterys nuo vėžio, du vyrai ir viena moteris nuo sifilio.

Atskirai verta pažvelgti į anų tolimų laikų naujagimių ir gimdyvių mirtingumą. 1927 metais mirė 151, 1929 metais – 174, 1934 metais – 166, 1935 metais – 123 naujagimiai. Negalėjo tada nekelti rūpesčio ir nemažas gimdyvių mirtingumas. Per devynerius (1927–1935) metus mirė net 3316 gimdyvių – daugiausiai 1934 (408) ir 1935 (415) m. Tūkstančiui gimdyvių, Sveikatos departamento duomenimis, 1934 metais teko 6,71, o 1935 metais – 7,1 mirtys. Palyginimui 2016 metais Lietuvoje mirė 136 kūdikiai. Eurostato 2014 metų duomenimis Lietuvos kūdikių mirtingumo rodiklis (3,8 tūkstančiui gyvų gimusiųjų) tik nežymiai viršijo ES šalių vidurkį (3,6/1000).

Viena „populiariausių“ ligų – sifilis

1933 metais Lietuvoje veikė 39 bendros ligoninės (1935 m. – 42), lovų jose 1933 metais buvo 1698, 1935 metais – 1765.

Pirmoji valstybinė ligoninė su 20 lovų Tauragėje atsirado 1920 metais ir buvo įsikūrusi Tauragės dvare.

Tauragės apskrities, kaip įvardyta minimoje apžvalgoje,įvairių ligų ligoninė 1935 metais turėjusi 40 lovų, nors istorija teigia, kad dar prieš trejus metus moderniose latvių kilmės architekto Karolio Reisono suprojektuotose ir pastatytose patalpose, šiandien pažįstamose visiems tauragiškiams, buvo 65 lovos chirurgijos, vidaus ligų ir infekcinio profilio ligoniams

Daugeliui žinomas faktas, tačiau vis dėlto noriu priminti, kad pirmoji valstybinė ligoninė su 20 lovų Tauragėje atsirado 1920 metais ir buvo įsikūrusi Tauragės dvare. Ten dirbo 10 specialistų, iš kurių tik vienas buvo gydytojas. Po šešerių metų persikelta į pilies patalpas, lovų padaugėjo iki 35, atsirado dar vienas gydytojas, felčeris, akušerė ir medicinos sesuo.

Tauragės ligoninę suprojektavęs Karolis Reisonas (1922 m.)

Tokia trumpa istorinė informacija. O 1930 metais Tauragės ligoninėje buvo gydomi 642, 1931 m. – 624, 1934 m. – 1208 pacientai. 1935 metais ligoninės lovose vartėsi 1270 ligonių – su chirurginėmis ligomis 273 vyrai, 159 moterys, 4 vaikai, atliktos 331 didžioji ir 469 mažosios operacijos. Vidaus ligomis sirgo 201 vyras, 123 moterys, 27 vaikai, užkrečiamomis ligomis – 40 vyrų, 42 moterys, 14 vaikų, venerinėmis ir odos ligomis – du vyrai, viena moteris, ginekologinėmis ligomis 168 moterys, nervų ir proto ligomis – vienas vyras, 13 moterų. Sirgusių akių, ausų, nosies, gerklės, plaučių ligomis 1935 metais ligoninėje nebūta nė vieno. Užregistruoti 122 gimdymai. Mirė 35 vyrai, 23 moterys ir 12 vaikų. Iš viso 1935 metais ligoninėje pacientai gulėjo 14 290 dienų.

Ligoninės ambulatorijoje (šiandienos terminais – poliklinikoje) 1930 metais lankėsi 1889, 1934 m. – 6210, 1935 m. – 3564 ligoniai.

1935 metais apskrityje, provincijoje, buvo aštuonios vadinamosios normalios ir devynios kaimo vaistinės. Vienai tokiai įstaigai teko 6653 gyventojai. Dirbo devyni provizoriai – vaistininkai, 11 vaistininkų padėjėjų ir šeši mokiniai. Jie išdavė vaistų pagal 3689 gydytojų receptus, už kuriuos gavo 103 056 litus 43 centus ir 4370 felčerių receptų už 10 906 litus 99 centus. Nemaža suma surinkta ir už vadinamąjį rankinį pardavimą (apyvarta už vaistinėje parduotas prekes be receptų) – 162 854 litai 65 centai. Kartu veikė Tauragės apskrities savivaldybės vaistinė, turėjusi vieną provizorių, vieną vaistininko padėjėją ir vieną vaistininko mokinį. Jie pagamino vaistų pagal  4482 gydytojų ir 30 felčerių receptų. Pridėjus sumą, gautą už prekes be receptų, vaistinė iš viso uždirbo 41 843 litus 60 centų.

Atskirai verta pakalbėti apie savižudybes, juo labiau, kad šiandienos Lietuvoje padėtis, nors ir gerėja, bet vis tiek dar labai neraminanti. Higienos instituto duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje nusižudė 749 gyventojai – devyniais procentais mažiau nei prieš metus ir 20 procentų mažiau nei prieš trejus metus. Baisu net pagalvoti, kad per ketverius (2014–2017) metus, oficialiais duomenimis, Lietuvoje ranką prieš save pakėlė 3398 žmonės – bemaž pusantro Skaudvilės miesto.

O kokia situacija buvo mūsų šalyje prieš 45-erius metus?

1934 metais Lietuvoje iš viso nusižudė 214 žmonių (142 vyrai ir 72 moterys), 1935 metais – 203 žmonės (125 vyrai ir 78 moterys). Pagal amžių daugiausiai savo valia šį pasaulį palikusiųjų 1934 metais buvo 15–29 metų amžiaus – 102 (57 vyrai ir 45 moterys). 1935 metais lyderiavo irgi ta pati amžiaus grupė – 88 nusižudžiusieji (51 vyras ir 37 moterys).

Tauragės ligoninė Tauragėje buvo pastatyta ketvirtojo XX a. dešimtmečio pradžioje

Tauragės apskrityje 1934 metais savo valia su gyvenimu atsisveikino penki vyrai ir viena moteris, 1935 metais – devyni vyrai ir dvi moterys. Tarp 27 miestų ir apskričių Tauragės apskritis pagal savižudybių skaičių 1935 metais buvo šeštoje vietoje.

Įdomus šių dienų skaitytojui gali būti dar vienas anų laikų požymis. 1935 metais Lietuvoje įregistruoti 1539 asmenys, sirgę įvairiomis sifilio stadijomis (851 vyras, 688 moterys). Gonorėja (tada vadinta triperiu) buvo užsikrėtę 2550 vyrų, 747 moterys ir 42 vaikai. Daugiausiai vyrų sifiliu susirgo rugsėjo mėnesį, o štai didesnis moterų procentas – lapkritį. Gonorėja moteris labiau lydėjo vėlgi lapkritį, o vyrus – spalį.

Tauragės apskrityje šie skaičiai nebuvo tokie bauginantys, tačiau išsiskyrė kitkuo. Pavyzdžiui, iš 134 asmenų, pasigavusių sifilį, juo sirgo 81 vyras, 41 moteris ir 12 iki dešimties metų, tarp jų net septyni – trečiąja ligos stadija. Gonorėja Tauragės apskrityje 1935 metais sirgo 124 vyrai, 22 moterys ir septyni vaikai.  Negana to, Tauragėje du vyrai buvo užsikrėtę minkštuoju šankeriu – labai retai registruojama lytiškai plintančia užkrečiamąja liga,paplitusia Afrikoje, Karibų jūros ir Pietvakarių Azijos vietovėse.

Be to, venerinių ligų ambulatorija 1935 metais per pirminį apsilankymą sifilį nustatė 76, o gonorėją – 72 asmenims. Tarp pakartotinai apsilankiusiųjų sifilis nustatytas 3080, o gonorėja 393 žmonėms.

Įdomus dar vienas, tiesa, jau kitos srities, faktas. 1896 metais, praėjus vos metams nuo rentgeno spindulių atradimo, gydytojas F.Dembovskis Vilniuje atidarė pirmąjį rentgeno kabinetą. 1900 metais įkurti dar du kabinetai Vilniuje ir vienas Kaune. 1922 metais rentgeno kabinetas atidarytas Tauragėje. 1940 metais Lietuvoje jau buvo 47 rentgeno kabinetai, iš jų aštuoni privačių gydytojų.

Ir dar. Šiandien, kai tauragiškiai dėl teismo medicinos paslaugų turi vykti į Jurbarką, galima kaip priekaištą priminti, kad jau tada, prieš daugiau nei 80 metų, Tauragėje tokia tarnyba veikė. 1935 metais, pavyzdžiui, dalyvaujant teismo atstovui, čia atlikta 20, o dalyvaujant policijos atstovui – 17 skrodimų. Dalyvaujant vėlgi policijos atstovui apžiūrėtas 21 negyvėlis. Taip pat teismo atstovo akivaizdoje apžiūrėti 43 ir stebint policijos atstovui 24 gyvi nukentėjusieji.  Tiesa, iš oficialios to meto statistikos matyti, kad trijų apskričių – Kretingos, Marijampolės ir Tauragės – teismo medikai per metus neišdavė nė vieno sveikatos patikrinimo liudijimo. Tuo metu Panevėžio apskrityje tokių dokumentų išduota 308, o Telšių – 272.

Darbavosi vienas šviesiausių medikų 

Keletas žodžių apie medicinos personalą, koks jis buvo prieškario Lietuvoje ir konkrečiai Tauragės apskrityje.

1914 metais didžiojoje Lietuvoje iš viso dirbo 129 gydytojai (visi vyrai). Dešimčiai tūkstančių gyventojų teko vos daugiau nei vienas medikas. Vienas gydytojas turėjo aptarnauti 9083 gyventojus 412 kv. km teritorijoje.

1927 metais tarp 443 gydytojų jau atsirado 68 moterys. Vieno gydytojo aptarnaujama teritorija sumažėjo iki 120 kv. km, o pacientų – iki 4775.

1930 metais Lietuvoje dirbo 520 gydytojų, 289 dantų gydytojai ir dantistai, 241 felčeris, 361 akušerė, 172 gailestingosios seserys. 1935 metais ligonių sveikata rūpinosi (su Klaipėdos kraštu) 789 gydytojai – 648 vyrai ir 141 moteris.

1935 metais medicinos mokslus pavasario semestre studijavo 398 vyrai ir 112 moterų, o rudens – 367 vyrai ir 127 moterys. Tais metais gydytojų diplomus gavo 55 jaunieji specialistai. Prie jų prisijungė dar ir 32 diplomuoti dantų gydytojai. Felčeriais rengėsi būti 206 vyrai ir 8 moterys.

Apie populiariausius prieškario Tauragės gydytojus F.Proscevičių, J.Gečą, A.Raslavičienę, G.Joffę, P.Jurevičių, A.Bernatavičiūtę, J.Šapirą, D.Aroniną ir kitus jau nemažai rašyta. Dauguma jų buvo baigę užsienio universitetų medicinos fakultetus, tobulinosi užsienyje.

Gaila, kad dažnai užmirštamas vienas ryškiausių prieškario Lietuvos medicinos šviesulių, net šešerius metus darbavęsis Tauragėje, Juozas Blažys. Kaip žinia, po 1918 metų Lietuvoje buvo vienintelė šimto lovų Tauragės psichiatrinė ligoninė (Landesirrenanstalt fur Litauen), vokiečių kariuomenės įsteigta 1916 metais visiškai netinkamose medicinos įstaigai buvusiose Tauragės muitinės su kalėjimu patalpose.1926 metais ligoninė perkelta į Kalvarijos išlikusias kareivines.

Taigi J.Blažys 1914 metais baigė Peterburgo karo medicinos akademiją. Į Lietuvą grįžęs 1918 metais, pradėjo dirbti jau minėtoje Tauragės psichiatrijos ligoninėje – pradžioje skyriaus vedėju, vėliau direktoriumi, kartu būdamas ir Tauragės apskrities gydytoju. Skaitė psichiatrijos kursą Aukštuosiuose kursuose Kaune. 1924 metais, įkūrus Lietuvos universitetą, išrinktas Nervų ir psichikos ligų katedros vedėju. 1935 metais jam suteiktas profesoriaus vardas, 1938- aisiais paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto prorektoriumi. Vadovaudamas ligoninei, rašė apie jos veiklą straipsnius – ataskaitas tuomečiam „Medicinos“ žurnalui, kuriuose aptardavo finansinę padėtį, nagrinėdavo ligų priežastis. Būtent J.Blažio pastangų dėka Lietuvos vyriausybė ėmėsi plėsti vietinių psichiatrijos ligoninių tinklą. Jis buvo neprilygstamas tyrinėtojas ir klinicistas, dalyvavęs visuose pagrindiniuose Europos ir Amerikos psichiatrijos kongresuose, be kita ko, rėmęs psichinių ligonių sterilizacijos idėją.

***

Laikraščio straipsnio apimtis neleidžia plačiau pažvelgti į tarpukario sveikatos apsaugos organizavimą, čia tik fragmentiškai patenkinau skaitytojų smalsumą ir galimybę palyginti statistiką su mūsų dienomis. Kai kas pasirodys neįtikėtina, kai kas gal ir vers suabejoti. Bet tai oficiali statistika ir tuo ji dar įdomesnė.

Alvidas JANCEVIČIUS