Sutriko virškinimas? Raugėjate, skauda, pučia pilvą, pykina, graužia rėmuo?.. Gal išgerti virškinimą gerinančią ar skandžio rūgšties gamybą mažinančią tabletę? O gal pilvo pūtimą apramins probiotikai arba antibiotikai? Ką daryti? Apie virškinimo sutrikimų priežastis, pasekmes ir gydymą pakalbėjome su šeimos gydytoja Rūta Jurgute-Radzevičiene.

Ar dažnai pacientai į jus kreipiasi dėl virškinimo funkcijos sutrikimo? Kokie būna dažniausi skundai?

Virškinimo sutrikimai nėra dažniausia kreipimosi į šeimos gydytoją priežastis. Dažniau pacientai kreipiasi dėl peršalimo, nugaros skausmų ar širdies ir kraujagyslių ligų.

Dėl virškinimo sutrikimų kreipiamasi rečiau galbūt dėl to, kad simptomai – pilvo pūtimas, gurguliavimas, prastas virškinimas ir kt. – neatrodo tokie grėsmingi ir nesukelia daug nerimo, todėl iš pradžių susirgusieji bando gydytis patys, ieško patarimų internete.

Kai jau atsiranda ryškesni sutrikimai – gąsdinantis neaiškios priežasties svorio kritimas, vidurių užkietėjimas, besikaitaliojantis su viduriavimu, kraujas išmatose, negalėjimas valgyti dėl pykinimo ar vėmimo, nuolatinis skausmas, tuomet jau kreipiamasi į gydytoją. Šie simptomai išties gali būti pavojingi ir kreiptis į gydytoją būtina nedelsiant.

Svorio kritimas, atsiradęs nepakeitus gyvenimo būdo, gali reikšti kokio nors produkto netoleravimą, endokrininės funkcijos sutrikimą, depresiją, onkologiją. Norint nustatyti priežastį, reikia atlikti tyrimus. Jei, pvz., atlikus kraujo tyrimą nustatomas sumažėjęs hemoglobino kiekis, tai būtų ženklas, kad galbūt reiktų tirti ir žarnyną.

Kokios būna dažniausios virškinimo sutrikimo priežastys?

Viena dažniausių priežasčių – netinkama mityba. Nuo seno visiems žinoma, kad žmogus turi maitintis reguliariai, kad maistas turi būti įvairus, kad jame neturėtų būti daug cukraus ir kitų lengvai virškinamų angliavandenių, pirmiausia baltų miltų. Žinome, kad nesveika valgyti margariną, bulvių traškučius ar kitus produktus, kuriuose esantys maisto priedai sukelia priklausomybę, verčia jų vis norėti. Paradoksas, kad visi tai žino, bet kai kurie vis tiek renkasi nesveikus produktus.

Bet suvalgius pusryčiams, pvz., miltinių blynelių, virškinimas nesutrinka?

Taip, blyneliai nesukelia sutrikimo, bet juose esantys angliavandeniai greitai skyla, virsta riebalais, augina antsvorį, organizmui nesuteikia jokios naudos. Jei organizmui reikia angliavandenių, energijos gausime, bet trumpam laikui, nes praėjus valandai vėl norėsime ko nors skanaus. Pakeiskime angliavandenius į riešutus, kruopas, pupeles – šis maistas suteiks ilgalaikį sotumo jausmą. Jei jau renkatės miltus ar makaronus, tai geriau pilno grūdo, jie suteikia ilgesnį sotumą. Organizmas juos perdirbdamas neprigamina tiek beverčio cukraus.

Žinoma, virškinimo sutrikimus gali sukelti ir infekcinės ligos, tokios kaip hepatitai, bakterinės, pirmuonių ar virusų sukeltos žarnyno infekcijos.

Kokią vietą tarp virškinimo sutrikimų priežasčių užima persivalgymas?

Akivaizdu, kad persivalgymas nėra gerai. Net Biblijoje jis aprašytas kaip viena didžiausių nuodėmių. Persivalgę jaučiamės blogai, nes apkraunama kasa, kepenys, tulžies apykaita. Persivalgius organizmas visą energiją turi skirti virškinimo fermentams gaminti, skrandis išsipučia, spaudžia diafragmą, širdį, trukdo kvėpuoti. Taigi persivalgymas atsiliepia viso organizmo savijautai.

Turbūt nemažai pacientų skundžiasi gastroezofaginiu refliuksu. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą? Kas ją sukelia?

Gastroezofaginis refliuksas – gana dažnas pacientų skundas. Dabar jau tampa įprasta, kad jis diagnozuojamas net 2–5 metų vaikams.

Kas sukelia refliuksą – yra įvairių teorijų, vieno tikslaus paaiškinimo ir vieno patarimo, padėsiančio jo išvengti, nėra. Būna, kad žmogus susireguliuoja mitybą, nevalgo refliuksą sukeliančių produktų, bet simptomai vis tiek išlieka.

Sveika mityba – ne vienintelis ir ne visada efektyviai padedantis faktorius. Šiais laikais daug sutrikimų nulemia emocijos, stresas, o jiems valdyti visame pasaulyje pasitelkiami psichoterapeutai. Ne vaistais, ne alkoholiu stresą galime valdyti – tai bus tik gaisro gesinimas, nes individualios reakcijos į stresą išliks tokios pat. Psichoterapeutai padeda surasti priežastis, kodėl reaguojame vienaip ar kitaip, jas suvokti ir pakeisti elgseną.

O kaip vertinate ilgalaikį vaistų nuo refliukso vartojimą?

Vaistų – protonų siurblio inhibitorių – negalima vartoti ilgą laiką, tai pavojinga – yra moksliškai įrodyta, kad šie vaistai slopina skrandžio rūgšties sekreciją, žaloja skrandžio gleivinę ir ji tampa neatspari piktybiniams susirgimams. Reikia keisti gyvenimo būdą, atsisakyti to, kas teikia malonumą, yra skanu, bet išbalansuoja virškinimą.

O gal refliukso sukėlėja yra Helicobacter pylori?

Mokslo duomenys skelbia, kad šią bakteriją turi 75 proc. žmonių. Ją išmokome tirti, surasti ir gydome labai stiprių antibiotikų kursu. Tačiau jei kiekvieną gydysime antibiotikais, išnaikinančiais visas bakterijas, liksime sterilūs ir neapsaugoti nuo kitų elementarių ligų sukėlėjų. Taip žalojamas imunitetas, tampame pažeidžiami alergijų, onkologinių ir virškinimo trakto ligų. Todėl nėra visuotinių rekomendacijų radus šią bakteriją iškart skirti antibiotikus. Antibiotikus skirti prasminga tik tada, kai radus H. pylori diagnozuojama ir ūmi skrandžio opa, stiprus skrandžio gleivinės uždegimas, kurie akivaizdžiai rodo, kad bakterija daro didelę žalą. Bet prieš skiriant antibiotikus kartu reikia įvertinti, gal tas žmogus daug rūko, blogai maitinasi, nuolat patiria stresą, o tai irgi sukelia skrandžio gleivinės pakitimus.

Kita vertus, būna, kad bakterijos antibiotikais išnaikinamos, o simptomai po metų kitų atsinaujina. Vėl atliekamas tyrimas ir randama ta pati bakterija. Taigi nėra garantijos, kad ją išnaikinome negrįžtamai, tačiau bet kuriuo atveju suvartoję antibiotikų kursą labai pakenksime organizmui. Tad manau, jog gydytojas, įvertinęs paciento gyvenimo būdą bei tyrimų rezultatus, turi spręsti, ar H. pylori tyrimas organizmui duos daugiau naudos, ar žalos.

Ar ne be reikalo žmonės, kai suviduriuoja, ima pūsti pilvą ar užkietėja viduriai, geria probiotikus?

Nėra mokslinio pagrindo vartoti probiotikus. Kompanijos, siūlančios juos vartoti, nurodo tam tikrus skaičius žmonių, kurių būklė vartojant probiotikus pagerėjo. Bet moksliniuose straipsniuose probiotikai niekur nefigūruoja. Išgerti jie neįsitvirtina žarnyne, dėl to sudėtingesniais atvejais ir atliekama mikrobiotos transplantacija: pacientui tiesiai į žarnyną įsodinama kito asmens žarnyno turinio su visomis bakterijomis, kad jos įsitvirtintų žarnyne. Ši procedūra atliekama, kai situacija tikrai komplikuota ir žmogus sterilus, jam tos bakterijos būtinos. Todėl antibiotikų vartojimas turi būti labai protingas, kad apsaugotume savo bakterijas, neleistume jų visai išnaikinti. Po antibiotikų kurso turi praeiti maždaug 4 metai, kol vėl atsikuria įprasta mikroflora. Turime ją auginti, dauginti, maitinti rūgščiais pieno produktais, natūraliu jogurtu, kefyru, raugintais kopūstais bei kitomis fermentuotomis daržovėmis.

Kaip pasireiškia kasos funkcijos sutrikimas? Kuo jis pavojingas?

Pavojingiausias kasos funkcijos sutrikimas yra ūminis pankreatitas, kurį dažniausiai išprovokuoja gausus riebaus maisto ir alkoholio vartojimas. Bet nebūtinai. Kartais jo priežasties nežinome. Nebūtinai žmogus turi būti sukirtęs 9 cepelinus ir išgėręs 3 litrus alaus. Kartais ūminį pankreatitą išprovokuoja infekcijos, kartais stiprūs uždegiminiai procesai prasideda savaime. Kai pradedama nepaliaujamai vemti, žmogų pykina, kankina stiprus juosiantis skausmas, reikia skubiai kreiptis į gydytojus.

Lėtinis pankreatitas nėra toks pavojingas, bet jis blogina gyvenimo kokybę: žmogus skundžiasi virškinimo sutrikimais, dažnai patiria skausmą, diskomfortą po šonkaulių lanku, jį pykina, pučia pilvą. Bet tai labai priklauso nuo mitybos. Jei žmogus maitinasi tinkamai, jo gyvenimo kokybė gali būti gana gera. Bet jei nukrypsta nuo rekomendacijų, paūmėjimas įvyksta gana dažnai.

Ką patartumėte pacientams, kad jų virškinimo traktas būtų sveikas?

Reguliariai maitintis sveikais maisto produktais ir gerti daug skysčių. Na, bent jau po pusantro litro per dieną.

Genovaitė Privedienė