Sveikata yra Sveikata yra brangiausias mūsų turtas, todėl reikia ją rūpintis.

Fizinio aktyvumo svarba šiais laikais yra vienas iš kertinių akmenų, galinčių padėti kiekvienam žmogui. Be to, sveikas gyvenimo būdas gali ne tik pagelbėti išlaikyti tinkamą fizinę formą, bet ir suaktyvinti smegenų veiklą.
Vieno žinomo sporto klubo treneris Aivaras Pekorius antrina, kad gera sveikata – vienas svarbiausių žmogaus tikslų, o fizinis aktyvumas yra vienas iš tų veiksnių, kuris gali pagelbėti, norint jaustis geriau. A. Pekorius tikina, kad tokia veikla gali būti laikoma ne tik svarmenų kilnojimas sporto salėje, bet ir kiti individualūs fiziniai užsiėmimai, pavyzdžiui, krepšinis. „Sveikata yra brangiausias mūsų turtas, todėl reikia ją rūpintis.
Dabar žmonės tapo sėslesni, mažiau juda, todėl fizinis aktyvumas svarbus ne tik dėl sveikatos, bet ir smegenų veiklos – jeigu kūnas funkcionuoja netinkamai, mūsų protinis aktyvumas taip pat mažėja. Tinkamai parinktas fizinis krūvis garantuos gerą savijautą, produktyvumą ir gerą išvaizdą. Jeigu tikslas yra sveikatingumas, galima rinktis sportą namuose, pasivaikščiojimus ar kitą aktyvią laisvalaikio formą. Jeigu jums nepatinka sporto salė, rinkitės kitą alternatyvią sporto šaką – tenisą, krepšinį ar kitą veiklą“, – teigia A. Pekorius.
Svarbu – „neperdegti“
Tiesa, treneris pastebi, kad žmonėms, siekiantiems žengti pirmuosius žingsnius link sveikatingumo, labai svarbu nepersistengti, kadangi tada motyvacija gali gerokai sumažėti. „Daugelis žmonių, pradėję sportuoti, persistengia, viską daro per griežtai ir daug. Dėl šios priežasties labai pritrūksta motyvacijos.
Pavyzdžiui, norint greitų rezultatų, žmonės pradeda vaikščioti į sale po 5-6 kartus ir dažnai „perdega“, todėl reikėtų tinkamai dozuoti krūvį ir pradžioje tikrai užtektų 2-3 kartų per savaitę. Be to, dėl greitesnių rezultatų dažnai žmonės pradeda laikytis griežtų dietų, kurios taip pat prisideda prie motyvacijos mažėjimo. Todėl dėl mitybos reikėtų visada pasitarti su specialistu, nes tikrai galima valgyti teisingai, pasiekti rezultatų ir nealinant savęs neskaniai valgant“, – įsitikinęs treneris A. Pekorius.
  A. Pekorius, įvertindamas lietuvių fizinį aktyvumą, teigia, kad šiuo metu fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena Lietuvoje įgauna vis didesnį susidomėjimą. Nepaisant to, treneris, ragindamas nepatingėti užsiimti fizine veikla, pastebi, kad tai daryti privalu, kad technologinis amžius daro ir neigiamą įtaką mūsų kūnui.
„Pastebiu nemalonią tendenciją – jaunų žmonių fizinės būklės prastėjimą. Neretai jų kūnui trūksta mobilumo, paslankumo, balanso. Dažnas jaunuolis negali ištiesti nugaros, pasiekti kojų pirštų stovėdamas tiesiai. Žinoma, visa tai yra dėl technologinio amžiaus, nes vengiama fizinio aktyvumo.
 Visgi, žmonės, suprasdami fizinio aktyvumo naudą, tampa sąmoningesni ir pradeda daugiau sportuoti“, – kalba A. Pekorius.
Skirtingi siekiai
Tuo metu asmeninis fitneso treneris bei knygų apie sveiką gyvenseną autorius Andrius Pauliukevičius sako, kad tema apie motyvaciją yra viena sunkiausių, kadangi tai žmonės gali pajusti dviem skirtingais būdais. „Ilgalaikė motyvacija kyla iš vidaus. Ją turi žmonės, kuriems visa laiką norisi padaryti daugiau ir geriau. Man regis, kad arba šis dalykas yra įgimtas, arba gimstama be jo. Jei gimstama be jo, to išmokti sunku“, – pabrėžia A. Pauliukevičius.
Fitneso treneris, pabrėždamas skirtingų motyvacijos tipų suvokimą, pastebi, kad siekis padidinti fizinį aktyvumą gali kilti iš skirtingų paskatų. „Dauguma jaunų žmonių nori tai daryti dėl geresnės išvaizdos, tik po to dėl geresnės sveikatos. Geriau atrodyti buvo ir mano pirminė motyvacija. Dabar aš gyvenu aktyviai, nes noriu kuo ilgiau likti sveikas ir gyventi įdomų gyvenimą“, – mano A. Pauliukevičius.
Sveika mityba – nebūtinai vaisiai ir daržovės
Treneris ir knygų autorius A. Pauliukevičius neabejoja, kad užsibrėžti tikslai privalo būti atliekami palaipsniui. Pavyzdžiui, siekiant sveikai maitintis, tai padaryti galima skirtingais etapais. Tai svarbu dėl to, kad būtų neprarandama motyvacija, nors sveika mityba nebūtinai reiškia tik vaisių ir daržovių valgymą.
„Daryti palaipsniui yra lengviau ir tikriausiai mažesnė tikimybė, kad visa tai mesi. Kita vertus, sveika mityba nėra tik lapai ir grūdai. Tai yra balansas tarp kiaušinių, mėsos, žuvies, pieno produktų ir daržovių, vaisių, grūdų, riešutų, aliejų. Ir jei tai yra sveika mityba, o ne kokia radikali sulčių ar raugintų kopūstų dieta, ji neturėtų būti labai sunki, nes tai nesukuria maistinių medžiagų trūkumo“, – pastebi fitneso treneris.
 Be to, pašnekovas priduria, kad jeigu jūsų tikslas yra ne aukšti sportiniai rezultatai, tačiau siekis jaustis geriau, tuomet salė nėra būtina – tereikia su savimi turėti sportinius batus ir kilimėlį, skirtą skirtingiems pratimams atlikti. „Sporto salė būtina, jei tikslas yra aukšti sportiniai pasiekimai. Jei nori sveikiau gyventi, tam užtenka turėti batus, su kuriais gali išeiti pasivaikščioti, nes ėjimas yra sveikiausia judėjimo forma. O jei dar pridėsi pratimų ant kilimėlio, tempimus, kuriuos galima daryti ir namie, bei sveikiau maitinsiesi, sveikata liesis per kraštus“, – kalba A. Pauliukevičius.
Visgi, fitneso treneris mano, kad savarankišką mokymąsi, kaip atlikti pratimus ar sveikai maitintis, turėtų lydėti ir kitų profesionalų patarimai, kurie leis išvengti klaidų. „Turi būti vunderkindas, kad pratimus išmoktum atlikti pats. Kai po 15-os metų dalyvavimo kultūrizmo varžybose užsinorėjau išmokti atlikti galiūnų sporto pratimus, pradėjau važinėti mokytis pas Vidą Blekaitį į Birštoną. Kai užsinorėjau išmokti sunkiosios atletikos pratimus, pradėjau važinėti į Klaipėdą pas Vyšniauskus. Aš negaliu pats to išmokti, nors sporte nesu naujokas. Netgi taisyklingai bėgti arba plaukti nėra tas pats, kas laikytis ant vandens ir nenuskęsti. Tam reikia patyrusio trenerio, kuris padėtų pasiekti geriausią įmanomą rezultatą ir apsaugotų nuo traumų“, – pabrėžia A. Pauliukevičius.
Trenerio įsitikinimu, Lietuvos miestuose sportuoja vis daugiau žmonių. „Miestuose sportuojančių žmonių kasmet daugėja. Tai susiję su vis augančiu gyvenimo lygiu. Vis daugiau žmonių randa tam laiko, lėšų ir sporto klubų, renginių, varžybų irgi daugėja. Daugėja net ir tų žmonių, kurie, būdami kažkurios su sportu nesusijusios srities profesionalai, sugalvoja pasirengti ir sudalyvauti kokios nors sporto šakos varžybose – maratono bėgime, jėgos trikovėje ar kultūrizme“, – įsitikinęs fitneso treneris A. Pauliukevičius.