Po vasaros atostogų užsitęsęs poatostoginis sindromas, trumpėjančios dienos ar saulės trūkumas daugeliui, taip pat ir vaikams, sukelia stresą. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 72 proc. vaikų nustatomi elgesio ir emocijų simptomai, susiję su patiriamu stresu, o 62 proc. vaikų pasireiškia fiziniai požymiai.

Ar tai stresas?

Vaistininkė Edita Stankevičiūtė sako, kad pozityvus stresas gali vaikus paskatinti veikti ir mokytis, tačiau nuolatinė įtampa trukdo kasdienei veiklai ir gali sukelti įvairių ligų.

Edita Stankevičiūtė

„Įtemptas gyvenimo ritmas, tėvai ir mokytojai, reikalaujantys kuo geresnių mokymosi rezultatų, neatitinkančių individualių galimybių, mokinių tarpusavio konkurencija skatina nerimą keliančias situacijas. Jeigu vaikas jaučiasi prislėgtas ar nerimastingas daugiau kaip 3–4 savaites, reiktų kreiptis profesionalios pagalbos“, – sako E.Stankevičiūtė.

Suprasti, kad vaikas patiria stresą, padeda šie simptomai: stiprus širdies plakimas, plazdėjimas pilve, prakaitavimas, raumenų įtampa, drebulys, veido paraudimas, pykinimas, pablogėjęs apetitas, galvos skausmas, šlapinimasis į lovą, miego sutrikimai, mikčiojimas. Taip pat ir emociniai bei elgesio simptomai: nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, odos krapštymas, perdėtas prisirišimas prie artimųjų, klausinėjimas, dirglumas, pyktis, agresyvus elgesys, sunkiai valdomos emocijos.

Savigyda gali pakenkti

Vaikų nervų sistemai nuraminti galima panaudoti ir tokių vaistažolių kaip valerijonai, melisos, ramunėlės; homeopatinių preparatų. Tačiau žmonės turėtų suprasti, kad savigyda sveikatai gali dar labiau pakenkti.

„Net ir žoliniai preparatai, įvairios arbatos, jeigu netinkamai vartojami, gali padaryti žalos sveikatai, todėl tos pačios rūšies vaistinę arbatą rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 14 dienų. Savo nuožiūra nupirkę vaistų, maisto papildų stresui sumažinti, tėveliai rizikuoja vaiko sveikata, todėl būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – pažymi E.Stankevičiūtė.

Padės bananai ir pomidorai

Norint nuraminti vaikus, tėvams reiktų stengtis patiems išlikti kuo ramesniems, nes ramus tėčio ar mamos žvilgsnis leidžia jiems pasijusti saugiau.

„Reikėtų su vaiku pasikalbėti ir kartu prisiminti situacijas, kuriose jam pavyko nugalėti baimę, nerimą, pasidalinti maloniais priminimais. Reiktų priminti vaikui, kad jis yra stiprus, išryškinti stipriausias jo asmenines savybes“, – sako vaistininkė.

Ne mažiau svarbi ir tinkamai subalansuota mityba, todėl naudinga valgyti bananus, skatinančius kovoti su depresija dėl juose esančio meskalino, taip pat pomidorus, nes jie padeda atsipalaiduoti, įveikti sudirgimą. Sūryje esančios aminorūgštys gerina nuotaiką, suteikia budrumo. Taip pat svarbu vartoti grikių, ryžių kruopų, viso grūdo miltų, daržovių, kiaušinių dėl juose esančio B grupės vitamino.