Moksliniais tyrimais seniai įrodytas teigiamas vaikščiojimo, tiesiog ėjimo poveikis sveikatai.

Taigi, norėdami padidinti savo fizinį aktyvumą galime ir turime netingėti vaikščioti. Oro sąlygos ne visada palankios veiklai lauke, taip pat ir vaikščiojimui, todėl svarbu pasirūpinti tinkamais rūbais ir avalyne, kurie garantuotų laisvumą, saugumą ir patogumą. Liaudies išmintis ne veltui sako, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga ir nenoras.

Vaikščiojimas – sveikata

Šiuo sudėtingu laiku galima absoliučiai nebeiškelti kojos iš namų. Žmonės dirba namuose nuotoliniu būdu, internetu užsisako prekes, maisto produktus, išsikviečia mobilųjį laiškininką ir t.t. Tačiau toks „patogus“ gyvenimas veda į aklavietę – ignoravimą vieno paprasčiausių fizinio aktyvumo būdų – vaikščiojimą. Bent pusvalandis vaikščiojimo per dieną daro reikšmingą poveikį sveikatai. Kodėl naudinga vaikščioti?

Vaikščiojimas – natūrali ir mums kaip biologinei rūšiai gyvybiškai būtina veikla. Vaikščioti yra tiesiog prigimtinis dalykas, todėl nestebina, kad daugumai tai patinka. Pirmiausia žmogus išmoko vaikščioti, tai natūraliausia žmogaus fizinė veikla, nuostabi tuo, kad tinka absoliučiai visiems, nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo.

Nesiekiantiems sportinių rezultatų, o tiesiog norintiems būti aktyviems, rekomenduojama vaikščioti. Smagus pasivaikščiojimas vienam, su bičiuliu, keturkoju augintiniu ar ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis nepaprastai naudingas sveikatai. Vaikštant mažėja neigiamos ilgo sėdėjimo pasekmės, psichologinė įtampa, cukraus kiekis kraujyje, skatinamas kūrybiškumas, normalizuojasi kraujospūdis, stimuliuojama imuninė sistema, gerėja regėjimas, net atmintis ir nuotaika.

Vaikščiojimas – labiausiai ištyrinėtas judėjimo būdas. Tyrimais įrodyta, kad reguliariai vaikštant gerėja sveikata, ilgėja gyvenimo trukmė ir gerėja jo kokybė. Ekspertai teigia, kad maksimaliausia vaikščiojimo nauda pajuntama einant didesnį atstumą spartesniu žingsniu. Todėl rekomenduojama eiti bent 100 žingsnių per minutę (4 – 5 km per valandą) tempu arba tokiu sparčiu žingsniu, kokiu tik galite.

Norint palaikyti optimalią sveikatą reikėtų vaikščioti bent pusvalandį kasdien vidutiniu žingsniu. Daugelis vaikščiotojų išsikelia tikslą per dieną nueiti 10 000 žingsnių (apie 8 km). Šį skaičių pabrėžia ir dauguma fizinės parengties būklę fiksuojančių įtaisų, tačiau tai nėra pagrįsta moksliniais tyrimais.

Vaikščioti kitaip

Vaikščiojimą basomis būtų galima pavadinti modernaus gyvenimo prabanga. Nuo pirmųjų žingsnių esame „įkalinami“ avalynėje, mūsų pėdos prisitaiko prie tokių sąlygų, o basomis vaikštome tik ilsėdamiesi prie vandens vasarą. Vaikščiojimui basomis pagyrų negaili ir medikai, ir vaistininkai, ir natūralios medicinos šalininkai.

Mokslininkų skaičiavimu, pėdose yra 72 000 nervų galūnėlių, todėl vaikštant basomis vyksta natūralus pėdų masažas, kuris teigiamai veikia vidaus organus, stiprina organizmą. Yra vienas puikus, gal kiek neįprastas būdas – basam vaikščioti po šerkšnu padengtą žolę arba po sniegą.

Pradedantiesiems nerekomenduojama vaikščioti ilgiau kaip 1 minutę, vėliau galima iki 5 minučių.
Dar vienas vaikščiojimo būdas – specialiai šiam ėjimui sukurtos lazdos – vadinamasis Šiaurietiškas ėjimas. Lazdos naudojamos tam, kad einant tinkamai judėtų ne tik apatinė kūno dalis, bet ir viršutinė. Tai efektyvus ir lengvas būdas gerinti organizmo būklę, kuria naudojasi ir profesionalūs sportininkai.

Mėgstamiausi maršrutai

Pasidairykime po didžiausių rajono seniūnijų centrus – Saugas ir Švėkšną. Kiek gi čia vaikščiotojų? Žinoma, skaičiai preliminarūs, tikėtina, kad jų žymiai daug daugiau negu pavyko suskaičiuoti. Saugose užfiksuota virš 20-ies, o Švėkšnoje apie 50.

Saugiškių mėgstamiausi vaikščiojimo maršrutai – gyvenvietė, J. Mikšo pagrindinės mokyklos stadionas, parkas ir Raudoniaus miškas. Švėkšniškių mėgstamiausias maršrutas – nuo miestelio centro iki Vilkėno malūno, daugiau kaip 2 km pėsčiųjų takas, saugus, platus, apšviestas, valomas žiemos metu, Švėkšnos dvaro parkas ir Žvėryno miškas.

Stebint vaikščiotojus akivaizdu, kad yra vienišių, mėgstančių vaikščioti po vieną, kitiems smagiau su bičiuliu ar šeimos nariu, treti keliauja vedini keturkoju draugu ar rankose laikydami vaikščiojimo lazdas, dar kiti – nesiboti basomis paklampoti po sniegą, kurio šiemet taip gausu.

Prisiekusiems vaikščiotojams nesvarbus metų laikas ar oras. Vaikščioja lietui lyjant ir sningant, o grįžę namo jaučiasi šauniai. Pakalbinome kai kuriuos vaikščiotojus ir visiems pateikėme vieną klausimą: Kas motyvuoja vaikščioti?

„Vėdina“ galvas, apžiūri bebravietes

Daiva ir Žydrūnas K. saugiškiai, socialinio darbo organizatorė ir verslininkas. „Vaikščiojimas – tai laikas kartu su šeima, tai sportas, kalorijų deginimas, sveikata. Stengiamės vaikščioti kasdien. Darbo dienomis nueiname po 2 – 3 km, o savaitgaliais 10 – 15 km.“

Irena R., saugiškė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė. „Vaikščiojimas – poilsis galvai, nauda sveikatai. Mėgstu vaikščioti viena, dažniausiai po mišką“.

Birutė ir Juozas K., saugiškiai, pedagogai. „Kai pradėjome vaikščioti , motyvavo noras būti sveikesniems, o dabar tai tapo įpročiu ir kitaip nebegalime.“

Ramutė Z., švėkšniškė, mokytoja emeritė. „Skaičiuoju ketvirtus vaikščiojimo metus. Patinka vaikščioti su bičiule, pasikalbant apie knygas, muziką, gyvenimą, aptariant Lietuvos ir pasaulio dienų įvykius. Vaikščiojimas pakelia nuotaiką, gerina sveikatą.“

Nijolė K., švėkšniškė, mokytoja. „Psichinė sveikata = fizinei sveikatai. „Prasivėdina“ galva. Vaikštau vakarais, labai mėgstu stebėti dangaus kūnus – žvaigždynus.“

Andrius A., švėkšniškis, elektrotechnikas. „Dirbant namuose esi priverstas nors kiek pajudėti. Tai vakare, baigęs darbą, mielai pamiklinu kojas. Nueinu 2 – 3 kilometrus.“

Ona J., švėkšniškė, mokytoja emeritė. „Vaikštau bet kokiu oru jau 3 metus. Smagu ir vienai, ir su augintiniu. Vaikščiodama klausausi audioknygos įrašo. Vaikščioti einu du kartus per dieną ir vaikštau apie 2,5 val.“

Skaidra Š., švėkšniškė, buhalterė. „Vaikštau kasdien, labai sparčiu žingsniu. Dažniausia viena, kartais kartu su vyru. Darbe per dieną tenka daug bendrauti su žmonėmis, tai norisi pabūti vienai su savo mintimis“.

Ramutė G., švėkšniškė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė. „Vaikštau su lazdomis, dažniausiai parke, du kartus per dieną po pusvalandį. Jaučiuosi žvalesnė, gerėja sveikata.“

Violeta A., švėkšniškė, seniūnijos darbuotoja. „Vaikštau kasdien. Stengiuosi pasivaikščioti per pietus ir vakare po darbo. Per dieną nueinu nuo 7 iki 16 tūkstančių žingsnių, iki 11 kilometrų. Oras nesvarbu, pasirenku tinkamą aprangą. Džiaugiuosi žiema, mėgstu vaikščioti basa po sniegą, nesvarbu kokia temperatūra. Po sniegą vaikščioju iki 4 minučių.“

Danutė Š., švėkšniškė, bibliotekininkė. „Didžiausia motyvatorė mano kalytė Maja. Su ja per dieną nueiname nuo 3 iki 10 kilometrų bet kokiu oru. Vaikštome pievomis, laukais, miškais, apžiūrime bebravietes ar senas sodybas. Mėgstu ir važinėti dviračiu.“

Loreta T., švėkšniškė, buvusi mokytoja. „Radusi laisvą minutę einu pasivaikščioti. Sėdėti ne man. Mano palydovai – keli šuniukai. Vaikštome ne tik pėsčiųjų taku ar šaligatviais, bet ir po parką. Kartais vaikščiojimą pakeičiu važiavimu dviračiu.“

Daiva ir Vaidotas D., švėkšniškiai, ekonomistė ir socialinis pedagogas. „Vaikštome kartu, taip mums smagiau. Kartais vedamės ir augintinį. Dažniausiai vaikštome vakare. Ypač vaikščioti pasidarė aktualu po persirgtos ligos.“

Mes visi kasdien kažkiek vaikštome, bet jei norime vaikščioti daugiau, turime sąmoningai tam paskirti laiką savo dienotvarkėje. Teisus buvo Hipokratas sakydamas: „Vaikščiojimas yra geriausias vaistas.“ Tai nemokama, paprasta ir mažai pastangų reikalaujanti praktika. Taigi, kiek žingsnelių nuėjot šiandien? Pradedam skaičiuoti…