Kojų nuovargis, tynis, mėšlungis ar išsiplėtusios venos – tai tik keletas simptomų, įspėjančių apie gresiančią venų varikozę. Dėl venų pokyčių sunerimusiems žmonėms medikai pataria neskubėti pirkti kompresinių kojinių: šiandien varikozė gydoma kur kas pažangesniais metodais.

Numoti ranka negalima

Kas iš tiesų yra venų varikozė – sunki liga ar tik gyvenimo kokybę trikdantis negalavimas?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas, kraujagyslių chirurgas Linas Velička teigia, kad į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai.

Linas Velička

„Kartais matomi pakitimai ant kojų neatspindi ligos sunkumo. Dažniausiai į vieną krūvą suplakami lėtinis venų nepakankamumas ir paviršinė venų varikozė. Iš tiesų venų varikozė tėra problemos dalis ir viena iš priežasčių, sukeliančių lėtinį venų nepakankamumą“, – sako medikas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė gali varginti net 60 proc. žmonių. Tačiau daugelis pastebi tik išorinius pokyčius, kai ant kojų atsiranda smulkių kraujagyslių. „Nors rimtų skundų dėl to turi labai nedidelė dalis žmonių, o sudėtingų sveikatos problemų vidutiniškai patiria vos 1–3 proc. iš minėtų 60-ies, atidžiau apžiūrėjęs dažnas tikrai atrastų didesnių ar mažesnių kraugyslinių išsiplėtimų“, – sako L.Velička. Medikas pabrėžia, kad numoti ranka į pirmuosius požymius nereikėtų, nes venų varikozė gali turėti įtakos kitoms ligoms vystytis.

„Venų varikozė didina giliųjų venų trombozės atsiradimo riziką, o tai – pavojinga liga, nes maždaug pusei ligonių, kuriems nustatoma ši diagnozė, kraujo krešuliai nukeliauja į plaučius“, – perspėja L.Velička. Krešuliai gali užkimšti plaučių arterijas ir sutrikdyti plaučių kraujotaką, tad, laiku nesuteikus pagalbos, kyla pavojus žmogaus gyvybei.

Rizikos grupės

Venų varikozė dažnai pasireiškia vyresniems nei 50 metų, dirbantiems stovimą darbą, turintiems antsvorio žmonėms ir besilaukiančioms moterims. Anot L.Veličkos, liga gali būti paveldėta arba pradėti sparčiai vystytis, kai žmogaus organizme sumažėja jungiamojo audinio, atskiriančio skirtingus organus ir laikančio juos tam tikroje vietoje.

„Nuo varikozės kenčiantys ligoniai paprastai turi iškrypusį pirmąjį pėdos pirštą, hemoroidinių mazgų išangėje, jų sąnariai būna itin paslankūs. Jei žmogaus organizmo jungiamasis audinys yra visavertis ir kokybiškas, jis išlaiko reikiamą formą ir žmogui jokie varikozės požymiai nepasireikš, o jis pats neturės jokių nusiskundimų“, – sakė L.Velička.

Kaip teigia pašnekovas, plika akimi matomus pirmuosius venų varikozės požymius gali atpažinti kiekvienas. „Jei išryškėja kokios nors kraujagyslės, kurių anksčiau nebuvo ar žmogus paprasčiausiai anksčiau nepastebėjo, – tai gali būti požymis, kad prasideda varikozė. Bet ši liga nebūtinai pasireiškia pastebimais kraujagyslių pokyčiais; tai gali būti ir kojų skausmas, jų tinimas. Žmogus gali pradėti blogiau jaustis sušilus orui, gali atsirasti diskomfortas dienos pabaigoje“, – nemalonius pojūčius, signalizuojančius apie ligos pradžią, vardija pašnekovas.

Savigyda gali pakenkti

Mediko nestebina, kad pacientai delsia kreiptis į gydytojus ir mano, jog problema dėl išsiplėtusių venų išsispręs savaime. Tokia situacija gana dažna, bet dar blogiau, anot L.Veličkos, kai žmonės užsiima savigyda.

„Jei žmogaus kojų venos išsiplėtusios, tačiau dėl to jis neturi jokių nusiskundimų, nereikėtų pulti į paniką, o tiesiog pasikonsultuoti su gydytoju. Blogiausias scenarijus susiklosto tuomet, kai žmonės užsiima savigyda ir klauso įvairių artimųjų bei draugų patarimų. Kartais į gydytojo kabinetą įžengęs žmogus virpa iš baimės ir jau būna kaip reikiant „apgraužtas“ dėlių bei išbandęs daugybę kitų neefektyvių „gydymo“ metodų“, – sako medikas.

Be to, tokie eksperimentai gerokai paplonina paciento piniginę, nes jis perka nereikalingus ar neveiksmingus medikamentus ir maisto papildus bei įvairias kompresines kojines, kurių vėliau negali mūvėti. Neretai paaiškėja, kad paciento nusiskundimai susiję ne su venų varikoze, o stuburo, sąnarių ar kitomis ligomis. „Pasikalbėjęs su gydytoju toks žmogus neeikvotų lėšų nereikalingoms gydymo priemonėms, o gydymas būtų veiksmingas“, – teigia jis.

Medikas primena, kad sergantieji venų ligomis turėtų sveikai maitintis, kontroliuoti kūno svorį, aktyviai judėti. Tiesa, pasirinktas sportavimo būdas turėtų būti susijęs su aktyviu judesiu ir neapsunkinti organizmo papildoma fizine įtampa ar statinėmis apkrovomis, kokias patiria, pavyzdžiui, kilnodami svarsčius.

Į klausimą, ar sergantieji venų varikoze turėtų laikytis kokių nors konkrečių apribojimų, gydytojas atsako, kad tai ne ta liga, kuri palengvėtų ar kurios vystymąsi būtų galima sustabdyti ko nors atsisakius. „Moterys manęs klausia, ar joms dėl venų ligos galima dėvėti aukštakulnius batelius. Galima, nes nėra tokios veiklos, kuri padėtų sustabdyti šios ligos progresavimą“, – sako jis.

Naujas gydymo būdas

Anot L.Veličkos, Lietuvos medikai, gydantys venų varikozę, pacientams gali pasiūlyti kelis modernius ir efektyvius gydymo būdus: „Venų ligų gydymas mūsų šalyje ir pažangus, ir pakankamai aukšto lygio. Tam tikru metu mes teikėme net aukštesnės kokybės paslaugas, nei savo gyventojams galėjo pasiūlyti Skandinavijos šalys. Lietuvoje pacientams atliekamos tradicinės venų operacijos pasitelkiant lazerines ar radijo dažnių technologijas, o šiuo metu populiarėja naujas gydymo būdas – vadinamasis venų klijavimas, arba skleroterapija.

Skleroterapija – tai nechirurginis nepageidaujamų paryškėjusių kojų venų ir kapiliarų naikinimo būdas, kai gydytojas, naudodamas labai ploną adatą, suleidžia sklerozuojančios medžiagos į veną, kuri dėl šio preparato poveikio susitraukia ir po 3–4 savaičių išnyksta. Skleroterapijos procedūrų skaičius priklauso nuo paciento venų varikozinio išsiplėtimo.

Nors šiandien pacientai gali rinktis iš kelių modernių ir efektyvių venų varikozės gydymo būdų, dažnas vis dar baiminasi, kad gydymas bus skausmingas, ilgai užtruks ir dėl jo teks imti nedarbingumo pažymėjimą ar dėl procedūrų keisti savo planus. Bet tai, sako gydytojas, niekuo nepagrįstos baimės. „Dažnai gydymo procedūra trunka vos kelias valandas. Užtenka vieno apsilankymo pas specialistą, ir žmogus vėl gali gyventi įprastą gyvenimą. Deja, pacientai Lietuvoje varikozės gydymo vis dar neįsivaizduoja be įvairiausių tepalų. Suprantu, kad jie taip siekia tam tikro komforto, bet specialistai rekomenduoja pradėti spręsti venų varikozės problemą nuo intervencinių gydymo metodų“, – atidėliojantiesiems apsilankymą pas medikus pataria pašnekovas.

Viktorija Mitkutė