Papildomos medicinos priemonės skiriamos greta pagrindinio gydymo, kad, bendradarbiaujant su gydančiu gydytoju, būtų pasiektas geriausias rezultatas.

Vėžys – liga, kurios diagnozę lydi ilgalaikis nerimas, panika, stresas, pyktis. Susikaupusios emocijos, neužduoti klausimai ar negauti atsakymai, nežinomybė dėl ateities neretai ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir turi neigiamos įtakos gydymo rezultatams.

Mokslininkai teigia, kad moterys, vėžio gydymo laikotarpiu negavusios joms tinkamos individualios pagalbos, neretai savo ar partnerio iniciatyva nutraukia ilgalaikius santykius, o tai ilgainiui lemia poreikį dažniau gultis į ligoninę ir čia praleisti daugiau dienų. Negavusios jos svarbios pagalbos, moterys dažniau suserga depresija.

Pasaulio sveikatos organizacija mediciną įvardina kaip holistinę pagalbą sergančiajam – kai gydomas žmogus kaip visuma, atsižvelgiant į kiekvieno individualias dvasines, emocines, fizines ir socialines problemas, – pasakoja Integracinės onkologijos centro Lietuvoje kūrėja, chemoterapinės onkologijos gydytoja rezidentė Dainora Mačiulienė. Norint padėti onkologine liga sergančiam žmogui, anot jos, vien vaistų ir kitų įprastų gydymo būdų nepakanka. Apie tai kalba viso pasaulio onkologai, vis daugiau atliekama mokslinių tyrimų, pagrindžiančių papildomos medicinos priemonių poreikį ir naudą sergantiems onkologinėmis ligomis ir jų artimiesiems.

Dainora Mačiulienė

Dainora Mačiulienė

Kas yra integracinė onkologija

2003 metais papildomų priemonių vartojimo naudą pastebėjo Jungtinių Amerikos Valstijų onkologai. Jie parengė moksliniais tyrimais grįstas rekomendacijas apie veiksmingas priemones gydant vėžį. Taip buvo įsteigta pirmoji pasaulyje Integracinės onkologijos asociacija (Society of Integrative Oncology), kurios misija – rengti šių priemonių naudojimo rekomendacijas ir skatinti įtraukti jas į klinikinę praktiką.

„Papildomos medicinos priemonės skiriamos greta standartinio, pagrindinio gydymo, siekiant sumažinti ligos ir gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, užtikrinti visokeriopą paramą ir pagalbą bet kuriame vėžio gydymo etape ar ilgalaikio stebėjimo laikotarpiu. Šioms priemonėms literatūroje priskiriama apie 200 įvairių intervencijų – meditacija, elgesio terapija, streso valdymo metodikos, onkologinis masažas, joga, fizinio aktyvumo užsiėmimai, maisto papildai, mitybos rekomendacijos, dailės terapija ir kita“, – pasakoja D.Mačiulienė.

Ligoniai pagalbos ieško patys

Apie papildomų priemonių taikymą gydant onkologinius ligonius Lietuvoje duomenų nebuvo, todėl 2019 metais pradėtas tyrimas, siekiant išsiaiškinti Lietuvos pacientų požiūrį į pagalbą sau ir kokiomis priemonėmis jie stengiasi prisidėti prie gydymo.

Anot D.Mačiulienės, gydytojai pastebi, kad pacientai papildomos pagalbos ieško interneto portaluose ir skelbimuose, neretai renkasi priemones, pristatomas kaip turinčias stebuklingų galių, tačiau nesaugias, nepatikimas, neveiksmingas.

„Lietuvoje apie papildomas savigalbos priemones sergant vėžiu tik pradedame kalbėti, nors, remiantis tarptautiniais tyrimais, iki 80 proc. sergančiųjų naudojasi jomis ir net 60 proc. pacientų apie tai nepasisako gydytojui. Taigi ypač svarbu pradėti kurti sistemą, keisti požiūrį ir paslaugų prieinamumą, kad pacientai ir jų artimieji gautų specializuotas ir jiems pritaikytas rekomendacijas bei sveikatinimo programas“, – kalba gydytoja.

Ji teigia supratusi, kiek daug pasaulyje sukurta galimybių visiems, norintiems aktyviai įsitraukti į savo ligos gydymą, ieškantiems specializuotos pagalbos visuose ligos etapuose – tiek aktyvaus gydymo metu, gaunant chemoterapiją ar spindulinę terapiją, tiek dalyvaujant ilgalaikės stebėsenos programoje, tiek sergančiųjų artimiesiems, kurie dažnai vertinami tik kaip lydintys asmenys, retai paklausiant, kaip jie jaučiasi, kaip jiems sekasi, kai artimas žmogus serga onkologine liga. Integracinės onkologijos specialistai į sveikatinimo planą įtraukia ir artimuosius, skirdami papildomą pagalbą.

Paslaugas turi teikti tik specialistai

„Integracinės onkologijos priemonės, kaip ir specifinis gydymas, turi būti parenkamos individualiai. Čia svarbus yra individualaus žmogaus vertinimas, jo didžiausių rūpesčių ir lūkesčių įvardijimas, pašalinių reiškinių aptarimas, ligos ir gydymo taktikos įvertinimas. Integracinė onkologija – į pacientą orientuota pagalba, kurios centre yra žmogus, o jį supa specialistų komanda. Kad pagalba būtų naudinga ir veiksminga, paslaugas turi teikti tik specialistai, išmanantys ir besispecializuojantys dirbti su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis“, – sako integracinės onkologijos pradininkė Lietuvoje D.Mačiulienė.

Ji apgailestauja, kad nors Seime jau ne pirmi metai rengiamas Papildomos ir alternatyviosios medicinos projektas, viešojoje erdvėje informacijos apie jį trūksta.

„Labai gaila, kadangi paties projekto idėja ir tikslas yra geras – kad paslaugas teiktų ir atsakomybę už paslaugos kokybę prisiimtų specialistas. Tačiau pasaulis jau senokai suprato, kad, siekiant aiškumo ir apibrėžtumo, negalima papildomų ir alternatyvių priemonių sudėti į vieną lentyną. Dažnai painiojami papildomos medicinos priemonių ir alternatyvių priemonių terminai. Alternatyvioji medicina, kuri ragina atsisakyti pagrindinio specifinio gydymo ir siūlo savo tariamai stebuklingas, dažnai labai brangias priemones, yra ne tik nerekomenduojama, bet ir pavojinga sveikatai, gydymo rezultatams, ligos eigai. O papildomos medicinos priemonės skiriamos greta pagrindinio gydymo, kad, bendradarbiaujant su gydančiu gydytoju, būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas – gera gyvenimo kokybė, gebėjimas valdyti stresą, ligos ir gydymo šalutinių reiškinių kontroliavimas“, – paaiškina pokalbininkė.

Atsižvelgiant į tai, kad pacientai nori pagalbos tada, kai jiems jos prireikia, Lietuvoje steigiamas pirmasis Integracinės onkologijos centras, kurio tikslas ir misija – remiantis JAV didžiųjų vėžio centrų praktika, suburti specialistų komandą darbui su vėžiu sergančiu žmogumi ir jo artimaisiais, užtikrinant ne tik saugią, bet ir veiksmingą pagalbą, – informuoja gydytoja.

Mokosi iš užsienio  

Integracinės onkologijos srityje, – pasakoja D.Mačiulienė, – labiausiai pažengusios yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija, Europoje – Didžioji Britanija, Vokietija. Jų patirtimi remiamasi kuriant panašų centrą Lietuvoje.

„Užsienio pavyzdžiai rodo – integracinės onkologijos paslaugos gali būti teikiamos tiek valstybinėse ligoninėse, tiek privačiose įstaigose, kur už paslaugas gali  apmokėti pats pacientas ar privatus draudimas“, – sako D. Mačiulienė.

Daugelyje valstybių, pasak rezidentės, vėžys yra vertinamas kaip sunki lėtinė liga, su kuria reikia susigyventi ir priimti ją kaip „naują gyvenimą“, koncentruojantis ne į ligą ir gydymą, o į savo gyvenseną, rūpinimąsi savimi, ieškoti motyvuojančių veiksnių ir pozityvumo.

Mitai

Lietuvoje onkologinės ligos vis dar apipintos daugybe mitų, teigia D.Mačiulienė.

Vienas pagrindinių ir dažniausių mitų – kad vėžio diagnozė yra mirties nuosprendis. Todėl, sako D.Mačiulienė, žmonės dažnai nežino, kaip bendrauti su sergančiuoju. Jie pradeda jo vengti, nežino, ką pasakyti, kaip elgtis. Užuot paklausę, kuo galėtų būti naudingi šiuo sudėtingu ir sunkiu metu, draugai ir artimieji dingsta.

Kita sudėtinga situacija – vyrai dažnai palieka moteris, susirgusias vėžiu. „Pačios moterys sako, kad vyrai nusigręžia, nenorėdami matyti operacijų suluošintos moters, manydami, kad jeigu jau susirgo, tai nei emocinio, nei fizinio artumo nebebus. Tai labai traumuojantis mitas. Net jeigu lytiniai santykiai negalimi, lieka labai daug kitų intymumo formų, tik reikia ieškoti pagalbos ir naujai pažvelgti į situaciją. Vėžys neužkrečiamas. Vis dar manoma, kad galima užsikrėsti, jeigu sergantis nusičiaudi, arba per bučinius, lytinius santykius“, – mitus paneigia gydytoja.

Ką patarti pacientui?

Kaip pacientui išsirinkti jam labiausiai tinkančią papildomąją medicinos priemonę? „Nereikėtų rinktis patiems, – atsako gydytoja. – Atliekama daugybė mokslinių tyrimų, patvirtinančių ar paneigiančių vienų ar kitų priemonių poveikį, todėl siekiant tikrai veiksmingos pagalbos, pirmiausia rekomenduojama pasitarti su specialistu. Jis įvertins visus svarbius parametrus ir sudarys individualų, specializuotą sveikatinimo planą.“

Pasaulyje auga ir pacientų patarėjų-koordinatorių poreikis. Tai specialistai, galintys atsakyti į specifinius pacientų  ir jų artimųjų klausimus. Steigiamos pacientų mokyklėlės. D.Mačiulienė teigia, kad vis daugiau tokių paslaugų tampa prieinama ir Lietuvoje.