Pasaulyje ir Lietuvoje siaučia vienatvės epidemija. Gydytojo Alvydo Unikausko teigimu, tokį terminą mokslininkai sugalvojo todėl, kad nevaldomai didėja vienišų žmonių skaičius.

„Vienatvė gali būti daug pavojingesnė mūsų sveikatai, nei nutukimas. Maža to, vienatvė – mirtinai pavojinga. Faktiškai, vienatvė yra depresijos ir alkoholizmo, taip pat visų kitų medicininių problemų, pirmtakė“, – tvirtina gydytojas.

Jo teigimu, dėl vienatvės padidėja streso hormonų kiekis ir kraujo spaudimas, o tai turi poveikį vienam iš svarbiausių organų – širdžiai. „Nenuostabu, kad pagrindinis vienatvės sinonimas – širdgėla. Kartas nuo karto pasijusti vienišam, yra normalu, tačiau jei izoliacijos ir vienišumo jausmas jūsų neapleidžia ir tampa nuolatine būsena, jūs galite pastebėti sveikatos pablogėjimą, o tai vyksta ne iš karto“, – įspėja A. Unikauskas.

Dauguma žmonių tokio sveikatos pablogėjimo, pasak gydytojo, nesusieja su vienatve, jie ieško priežasties kitur.

Be to, bendrauti per kompiuterį ar kitas virtualias priemones nėra tas pats, kas realiai žiūrėti žmogui į akis, girdėti jo balsą.

„Daugelis mūsų ne tik jaučiasi labiau vieniši su visomis technologijomis, žmonija tiesiog praranda savo tarpasmeninius bendravimo įgūdžius, o juk bendravimas nėra savaime turimas įgūdis, jis yra treniruojamas.

Jeigu jūs neturite tiesioginio kontakto su kažkuo augdami, jūs niekada nemokėsite bendrauti: tam žmogų jūs turite matyti ir girdėti, tiek balso intonacijos, tiek žvilgsnis, tiek kūno kalba, daugelis kitų veiksnių“, – aiškina A. Unikauskas.

Jo teigimu, visų grupių žmonės gali jaustis vieniši, tačiau ypač tai liečia vyresnio amžiaus žmones – vienatvė ir socialinė izoliacija padidina vyresnių žmonių mirtingumą.

„Savo gyvenime, vienu ar kitu etapu, neišvengiamai jausite vienatvę, tačiau geroji žinia yra ta, kad vienatvei yra priešnuodis, tai – jūsų kasdieniai įpročiai ir priimami sprendimai, kuriuos galite valdyti“, – tikina specialistas.

Pasak jo, vienatvė tai – būti be kompanijos, būti atskirtam nuo kitų, liūdesys nuo buvimo vienumoje, iš jos kyla tuštumos ir savęs naikinimo būsena, tačiau jei fiziškai esate vienas, dar nereiškia, kad tai yra vienatvė.

„Tai yra emocinė būsena, fizinis pabuvimas vienam toli gražu ne tas pats, kas emocinė vienatvės būsena, vienatvė yra negatyvi būsena reiškinati izoliaciją, jausmas, kad kažko trūksta. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, jūs galite būti tarp žmonių ir jaustis vienišas“, – sako A. Unikauskas.