Rubrika

Virusas nevaikšto tik pažymėtais takeliais

Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 viruso pandemiją. Lietuvoje įsigaliojo karantinas. Dauguma suprantame to reikšmę – tikimybė užsikrėsti virusu yra labai didelė. Dalis užsikrėtusiųjų pasveiks, tačiau labiausiai pažeidžiamose grupėse gali būti daug mirčių.

Šioje situacijoje privalu klausyti medikų bei pareigūnų, atsakingų už situacijos valdymą, nurodymų. Padeda psichologų, pedagogų patarimai, kaip saugiai praleisti karantino bei saviizoliacijos laikotarpį. Sociologai pataria būtinai nuotoliniu būdu palaikyti socialinius ryšius, pasitikėti situaciją valdančiomis institucijomis ir patikimų šaltinių perduodamomis žiniomis.

Nuotoliniai ryšiai būtini

Prie visų šiuo metu jau galiojančių karantino laikotarpio patarimų, sociologai pridėtų rekomendaciją intensyvinti netiesioginius socialinius ryšius, nes nuo jų priklauso mūsų ir artimųjų gerovė. Stiprinkite šiuos ryšius, palaikykite nuotolinį bendravimą ir tam panaudokite visus technologinius žmonijos išradimus.

Šiomis dienomis labai svarbu pagalvoti apie visus, vienu ar kitu būdu esančius jūsų socialiniame tinkle – ne tiek ir ne tik virtualiame tinkle, bet ir bendrystės, giminystės, draugystės, kaimynystės rate.

Galintys skaityti naujienas internete, spaudoje, stebėti ar klausyti pranešimų jau ko gero turi informacijos, kokių priemonių būtina imtis – viešoji komunikacija šios krizės laikotarpiu Lietuvoje yra neblogai organizuojama. Tačiau informacijos perdavimo kanalai pasiekia ne visus. Taip pat gali būti, kad gyventojai informacijos tiesiog nesupranta ar negeba įvertinti jos rimtumo.

Pagalvokite apie senyvo amžiaus žmones, vienišus kaimynus, atokiai gyvenančius giminaičius, retai naujienų besiklausančius draugus ar skeptikus ir panašiai. „Perkratykite“ atmintyje visus jums svarbius ir galimai neturinčius prieigos prie epideminės informacijos arba ją ignoruojančius, nuvertinančius pažįstamus.

Paskambinkite, parašykite, pakabinkite skelbimą laiptinėje ar kitaip netiesiogiai kontaktuokite, suprantamais argumentais išaiškinkite, kodėl reikia saviizoliuotis ir vengti kontaktų, kur galima gauti pagalbos. Galų gale, įsitikinkite, kad jie neserga. Taip jūs galite padėti mūsų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms geriau pasiruošti ir atlaikyti šį pandemijos šoką.

Italijos pavyzdys rodo, kad užkirsti kelią infekcijos plitimui neįmanoma, jei žmonės nepakankamai rimtai vertina situaciją.

Didžiausia grėsmė

Žmonės linkę COVID-19 pavojų psichologiškai atitolinti. Tai tarsi savigynos mechanizmas, leidžiantis suvaldyti kylantį vidinį nerimą.

Žmonės linkę grėsmę atitolinti keliais būdais: galvoja, kad tai nutiks bet kur kitur, tik ne jo namuose (geografinis atitolinimas), kad užsikrėtimo tikimybė smarkiai perdėta (tikėtinumo sumažinimas), kad nutiks kitiems (socialinis atitolinimas) arba nutiks ne dabar (laiko atitolinimas). Šis neteisingas situacijos interpretavimas ir grėsmių ignoravimas yra pats didžiausias COVID-19 grėsmės daugiklis.

Siekdami įveikti šį psichologinio atitolinimo barjerą pasitelkite konkrečius pavyzdžius ir statistiką. COVID-19 užsikrėtė studentas ir nieko neįtardamas užkratą išnešiojo. Tai galėjo būti jūsų draugas arba žmogus, ką tik paleidęs turėklą, už kurio jūs laikotės. Virusu užsikrečia visų amžiaus grupių, socialinės padėties, įvairių vietovių gyventojai.

Dėl šios priežasties grėsmė aktuali ne „kitiems“ ir „kitokiems“, o jums ir tokiems kaip jūs. Pietų Korėjoje žmonės labai griežtai laikėsi rekomendacijų ir vienas kitam primindavo saviizoliacijos svarbą, todėl viruso plitimas buvo tinkamai suvaldytas. Virusas nevaikšto tik pažymėtais takeliais, nesirenka „kitų“, „kitokių“, „kitur“. Jam nesvarbu, jūs skeptikas ar tikintis, svarbiausia, kad saugotumėtės ir saugotumėte kitus.

Mūsų vyriausybė apribojimų ir draudimų ėmėsi gana anksti. Tai mus išgelbėjo nuo ankstyvo viruso plitimo šalyje (nors dar pažiūrėsim). Dabar didžiausia grėsmė kyla dėl savanoriško vyriausybės, medikų ir mokslininkų rekomendacijų ignoravimo bei vienybės trūkumo.

Svarbu patikima informacija

Sociologai pataria tikėti oficialių, patikimų šaltinių perduodamomis žiniomis. Tokio tipo informacija, kaip „žmonės pasakoja... šito nepraneš jokie oficialūs informacijos kanalai“, tik kelia paniką ir nepasitikėjimą oficialiais informacijos šaltiniais. Patikimos žinios mažina paniką ir padeda valdyti krizę.

Gyvename aukšto išsivystymo lygio, stiprios ekonomikos šalyje – nesvarbu, jums dabartinė valdančioji dauguma patinka ar ne – krizės akivaizdoje jais būtina pasitikėti. Esame pakankamai brandi ir demokratiška šalis – mus tikrai pasiekia visa svarbiausia informacija, o rekomendacijos yra pagrįstos.

Tiesa, mokslininkų ir medikų pateikiamą statistinę informaciją reikia suprasti ir mokėti interpretuoti, priešingu atveju informacija yra supaprastinama ar nepatenka į žiniasklaidą. Pabandykime pasiaiškinti, kurie rodikliai mums, eiliniams piliečiams, galėtų būti svarbiausi ir kaip juos interpretuoti.

Kuo remtis

Yra keli pagrindiniai COVID-19 pandemijos rodikliai. Dažniausiai pranešama apie patvirtintus ligos atvejus. Visuomenė norėtų žinoti visus, tačiau tai neįmanoma. Pasaulio sveikatos organizacija tai apibrėžia kaip atvejus, kai asmuo turi COVID-19 infekcijos laboratorinį patvirtinimą. Vadinasi, skaičius parodo tik dalį užsikrėtusiųjų COVID-19.

Kovo 17 d. duomenimis, pasaulyje buvo patvirtinti 184 976 ligos ir 7 529 mirčių atvejai 159-ose valstybėse. Daugiausia atvejų Kinijoje (82 007), Italijoje (27 980) bei Irane (16 169). Nuolat atnaujinamus duomenis apie patvirtintus ligos atvejus pasaulyje galima rasti čia: https://coronavirus-resources.esri.com/

Siekiant suvokti pandemiją taip pat svarbu suprasti COVID-19 plitimo greitį. Net jei dabartinis atvejų skaičius, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra nedidelis, dėl didelio plitimo greičio situacija keičiasi akimirksniu.

Mokslininkai nustatė, kad COVID-19 atvejų augimas tipiškai yra eksponentinis – tą rodo ir mėlyna linija Lietuvos duomenų grafike. Esant eksponentiniam augimui, atvejų skaičius pastoviu greičiu dvigubėja.

Žmonės turi polinkį matyti pokyčius kaip tiesinius, tad labai sunku suvokti eksponentinio augimo pasekmes. Jei atvejų skaičius padvigubėja vos per kelias dienas – plitimas vyksta žaibišku tempu. Paprastai tai matoma pandemijos pradžioje.

OurWorldInData.org teigimu, eksponentinis augimas reiškia, kad 500 atvejų išaugs iki daugiau nei milijono atvejų vos per 11 dvigubėjimo kartų, o po dar 10-ies – išaugs iki milijardo atvejų.

Jei, pavyzdžiui, atvejų padvigubėja per 4 dienas (plitimo greitis), tai duotame pavyzdyje milijonas atvejų turėtų būti pasiektas per 44 dienas. Išties plitimas vyksta kontroliuojamai – valstybės ėmėsi priemonių, tad skaičiavimai tik pavyzdiniai ir nebūtinai tikslūs. Bet tai leidžia suprasti, kiek daug žmonių gali užsikrėsti COVID-19 per pakankamai trumpą laiką.

Siekiant suprasti COVID-19 situaciją skirtingose šalyse reikia atsižvelgti ne tik į bendrą patvirtintų atvejų skaičių, bet ir į plitimo greitį. Pavyzdžiui, Italija ar Prancūzija akivaizdžiai susiduria su tarsi cunamiu užgriūnančia pandemija. Šalys, turinčios trumpą padvigubėjimo laiką ir kol kas mažą patvirtintų atvejų skaičių, pavyzdžiui, Vengrija arba Kroatija, yra pradinėse pandemijos fazėse. Jos turi daugiausia galimybių sėkmingoms intervencijoms.

Lietuvoje patvirtintų atvejų dar mažai, bet jų padvigubėjo per pastarąsias 2 dienas. Kovo 15 d. jų buvo 12, kovo 17 d. – jau 26. Tai didelis augimo greitis. Esame eksponentinio augimo pradžioje.

Ar pakanka testų?

Patvirtintų ligos atvejų skaičius priklauso ir nuo bendrojo užsikrėtusiųjų, ir nuo atliekamų testų skaičiaus. Kovo 17 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso ištirti 742 ėminiai. Testuoti plačiau kol kas neįmanoma dėl priimtų testavimo taisyklių, reagentų, laboratorijų pajėgumo stokos ir pan. Siekdami įvertinti, ar Lietuvoje testuojame užtektinai, galime savo duomenis palyginti su kitomis šalimis.

JAV, kovo 15 d. duomenimis, buvo atlikti 21 105 testai, Italijoje, kovo 12 d. duomenimis, atlikta 86 011 testų, o Pietų Korėjoje, kovo 13 d. duomenimis, – 248 647 testai. Skiriasi šių šalių bendras gyventojų skaičius, todėl naudingiau žiūrėti į testų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų. Sunku gauti pačius naujausius duomenis iš tiesioginių šaltinių.

Turimi duomenys rodo, kad Pietų Korėja yra atlikusi daug daugiau testų, nei bet kuri kita šalis. Tuo pačiu Pietų Korėja vadinama šalimi, kol kas geriausiai susitvarkiusia su COVID-19 pandemija. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat kartoja, kad testavimas yra labai svarbus norint sumažinti infekcijos paplitimą. Didelė rizika kyla tada, kai žmonės nežino, kad yra užsikrėtę ir nesiima saviizoliacijos.

Pasitikėkime vieni kitais, savo valstybe ir ekspertais. Jei visi susitelksime, sugebėsime apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, parodysime pasitikėjimą ir sąmoningumą –krizę įveiksime.

Kauno technologijos universiteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ profesorė, KTU Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė Audronė Telešienė