Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas.

„Virusinėms peršalimo infekcijoms būdingi katariniai požymiai, tuo tarpu virusinėms žarnyno – viduriavimas, vėmimas. Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas. Dažniausiai pasireiškia žiemą ir ankstyvą pavasarį. Šių ligų sukėlėjai dažniausiai yra astrovirusai, adenovirusai, torovirusai ir labiausiai paplitę rotavirusai ir norovirusai“, – informuoja VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Pediatrijos skyriaus vaikų ligų gydytoja Rima Vaitkevičienė.

Ligos sukėlėjai

Vaikų gydytoja teigia, jog žarnyno virusais didžiausia tikimybė užsikrėsti yra nuo sergančio žmogaus fekaliniu oraliniu būdu per užkrėstą maistą, vandenį, nešvarias rankas, žaislus bei kitus buities daiktus.

„Norovirusais galima užsikrėsti ir per žalias austres, – priduria specialistė. – Protrūkių metu trečdaliui asmenų nustatomas virusų nešiojimas (besimptomė ligos forma), taigi nuo jų taip pat galima užsikrėsti.“

Anot R. Vatkevičienės, daugiausia virusinėmis žarnyno infekcijomis užsikrečiama dideliuose kolektyvuose: mokyklose, lopšeliuose-darželiuose, vietose, kur būna dideli žmonių susibūrimai, tai – dideli prekybos centrai, sporto arenos ir pan.

„Mes, pediatrai, dažnai tėvams patariame nesivesti mažų vaikų į prekybos centrus dėl galimo kontakto su sergančiais ar virusus platinančiais žmonėmis, tačiau...“ – nusivylimo neslepia pediatrė.

Kaip pasireiškia liga?

Kaip teigia vaikų gydytoja, inkubacinis virusinių žarnyno infekcijų periodas, t. y. laikas nuo užsikrėtimo pradžios iki ligos pasireiškimo, yra labai trumpas – nuo vienos iki 2–3 parų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras taip pat informuoja, jog pagrindinis ankstyvasis infekcijos simptomas yra vėmimas, kuris gali tęstis nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja.

Kuo virusai pavojingi žmogui?

Virusinių žarnyno infekcijų sunkumas gali būti įvairus: nuo lengvos, savaime praeinančios, iki sunkios, sukeliančios ryškų skysčių netekimą, netgi inkstų veiklos nepakankamumą.

Pediatrės R. Vaitkevičienės teigimu, žarnyno virusai pažeidžia plonąsias žarnas, atrofuojasi gaureliai, todėl sumažėja fermentų aktyvumas, blogiau skaldomi angliavandeniai, susidaro organinės – pieno, acto – rūgštys, kurios yra nuodingos.

„Manoma, kad rotaviruso nestruktūrinis baltymas gali sukelti ne tik diarėją, t. y. viduriavimą, bet ir encefalines reakcijas.

Žmonėms, kurių imunitetas nepakankamas, virusai gali išsisėti į inkstus, kepenis, smegenis. Tokie ligoniai gali viduriuoti keletą savaičių, galimi encefalito požymiai. Žarnyno virusai pavojingiausi vaikams iki 2 metų ir žmonėms, turintiems blogą imunitetą“, – perspėja gydytoja.

Ligos diagnozės nustatymas

Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais, epidemiologiniais duomenimis, apžiūra, laboratoriniais tyrimais, o išsamesni atliekami ligoninėje. Todėl pajutus pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius – pykinimą, vėmimą, viduriavimą, karščiavimą – specialistė rekomenduoja būtinai kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Prevencinės priemonės

„Siekiant išvengti virusinių žarnyno infekcijų, būtina laikytis asmens ir rankų higienos. Kruopščiai ir dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, gaminant maistą, po tualeto, grįžus iš lauko, po kontakto su gyvūnais, keičiant kūdikiui sauskelnes, slaugant ligonius. Kruopščiai plauti daržoves, vaisius, uogas“, – pataria R. Vaitkevičienė.

Prevencinės ir priešepideminės priemonės

Norovirusinės infekcijos profilaktikos pagrindas – saugaus maisto ir vandens tiekimas vartotojams. Rekomenduojamos šios priemonės, sumažinančios riziką užsikrėsti:

• dažnai plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;

• prieš vartojimą kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kiautinius moliuskus;

• kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais tirpalais aplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis;

• suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;

• patikimai valyti ir dezinfekuoti tualetą;

• susirgusius norovirusine infekcija asmenis, dirbančius maisto tvarkymo subjektuose, rekomenduojama nušalinti nuo maisto tvarkymo dar 3 dienoms po paskutinės viduriavimo dienos;

• nedelsiant nutraukti įtariamo užteršto maisto realizavimą ir jį sunaikinti.

Judita GAIŽIUVIENĖ

www.rinkosaikste.lt