Olegas Mackevičius: „Pramoga dažniausiai ir būna problemos pradžia, nes visi lošėjai, turintys priklausomybę, kažkada pramogavo.“ / Asmeninio archyvo nuotr.

Daugumos mūsų vaikystė prabėgo nerūpestingai. Nerūpestingai su draugais karstantis po medžius, nerūpestingai kieme spardant futbolo kamuolį, žaidžiant krepšinį, slėpynes su draugais. Lygiai taip pat nerūpestingai paslapčia nuo tėvų sutraukus pirmąją cigaretę, tėvams nežinant savo namuose paslapčia surengus draugų vakarėlį arba nerūpestingai su draugais žaidžiant kortomis. Nei tėvams, nei vaikams žaidimas kortomis neatrodo niekuo ypatingas – daugybė žmonių augo su draugais žaisdami kortomis. Visiems gerai žinomi žaidimai „Karas“, „Minusas“, „Durnius“ arba „Pokeris“ populiarūs ir šiomis dienomis. Deja, mokslininkai teigia, kad lošiant iš pinigų vaikystėje ar paauglystėje rizika tapti priklausomu nuo lošimų padidėja keturis kartus, dėl to labai svarbu formuoti tinkamas vaikų nuostatas į azartinius lošimus: tai yra suaugusiųjų pramoga, kuri kai kuriems asmenims gali sukelti ir sukelia labai rimtų pasekmių.

Žaidimas gali virsti priklausomybe

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus konsultanto Olego Mackevičiaus, dirbančio su probleminiais lošėjais, nuomone, rizika tapti priklausomam nuo lošimų dar pačioje jaunystėje – reali.

„Pirmiausia svarbu suvokti, kas yra azartinis lošimas. Vadovaujantis įstatymine sąvoka – tai žaidimas iš pinigų, tačiau buityje neretai žaidžiama ir iš kito materialaus atlygio. Jei namuose su vaikais žaidžiame kortomis tradicinius žaidimus, tokius kaip „Karas“, abejotina, kad tai turės įtakos priklausomybės vystymuisi. Rizika padidėja, jei su vaikais tokie žaidimai pradedami žaisti iš pinigų ar kokios nors užduoties įvykdymo, pavyzdžiui – „pralošęs plauna indus“. Natūralu, kad tokiu atveju vaiko vertybės pradeda kisti.

Vaikas tokiu atveju siekia ne smagios pramogos, pasibuvimo su šeima, o materialaus atlygio arba pralošęs – siekia išlošti. Žaidimas tampa priemone gauti materialų atlygį, užsidirbti, dėl to gali formuotis netinkamos nuostatos ir ateityje, sulaukus pilnametystės, gali būti lengviau įsitraukiama į azartinius lošimus“, – teigė O. Mackevičius.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, laikoma psichikos sveikatos sutrikimu, vienu iš impulsų kontrolės sutrikimų.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, laikoma psichikos sveikatos sutrikimu, vienu iš impulsų kontrolės sutrikimų.

Įtakos turi platus lošimų pasirinkimas

„Azartiniu lošimu laikomas žaidimas, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Šiuo atveju tiek momentinė, tiek internetinio ryšio loterija nėra laikoma azartiniu lošimu, tačiau ji priskiriama rizikos žaidimui.

Psichologai, analizuodami priklausomybės nuo azartinių lošimų temą, neišskiria azartinių lošimų ir loterijų, kadangi tiek vienas, tiek kitas yra azarto žaidimas, kurį žaidžiant rizikuojama netekti įmokėtos sumos. Nors per devynerių metų praktiką su probleminiais lošėjais Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistai nėra susidūrę su asmenimis, kurie turėjo problemų dėl dalyvavimo loterijoje, tačiau būtų neatsakinga teigti, kad kažkuri iš šių azarto žaidimų rūšių yra daugiau ar mažiau rizikinga. Vienas iš pagrindinių rizikos faktorių priklausomybei vystytis yra jaunas lošiančiųjų amžius. Šiuo metu azartiniai lošimai ir loterijos tapo labiau prieinami interneto dėka ir natūralu, kad pasiūlos dydis turi įtakos problemos mastui“, – pasakojo O. Mackevičius.

Priklausomas tampama per 3 metus

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, laikoma psichikos sveikatos sutrikimu, vienu iš impulsų kontrolės sutrikimų.

„Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia problemų jiems patiems ar jų artimiesiems.

Priklausomybės nuo azartinių lošimų raida, lyginant su priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, gerokai lėtesnė. Tai priklauso nuo asmens savybių, tačiau dažniausiai priklausomybė susiformuoja per pirmus trejus metus. Pramoga dažniausiai ir būna problemos pradžia, nes visi lošėjai, turintys priklausomybę, kažkada pramogavo. Pajusti ribą tarp pramogos ir problemos nėra sudėtinga, tačiau reikia būti sąžiningam sau. Siūlytina vadovautis trimis principais: pinigų, laiko ir jausmų.

Pinigų – skirti pramogai ne daugiau nei iš anksto apgalvota suma ir niekada jos neperžengti; laiko – skirti pramogai apibrėžtą laiko trukmę. Jei pastebite, kad pradedate lošti iš didesnių sumų ar peržengiate nustatytą laiko ribą – turite ieškoti sau saugesnės pramogos; jausmų – stebėti, kokie jausmai kyla pasibaigus pramogai skirtam laikui ir pinigams. Jei imate jausti, kad kyla susierzinimas, pyktis dėl praloštų pinigų – akivaizdu, kad ši pramoga jums nėra tinkama, nes lošimo tikslas visai kitoks. Taip pat jei lošiate tam, kad pabėgtumėte nuo sunkių jausmų, emocijų arba siekiate užsidirbti, tai irgi gali būti viena iš priklausomybės formavimosi priežasčių“, – kaip kovoti su kylančiu jausmu lošti pasakojo specialistas.

Pasekmės

Pasak O. Mackevičiaus, priklausomybė nuo lošimų kelia ne tik socialines, bet ir biologines bei psichologines problemas.

„Apibendrinant galima teigti, kad priklausomi nuo lošimų asmenys gyvena didelėje dvasinėje kančioje, iš kurios ištrūkti labai sudėtinga. Verta paminėti, kad priklausomi nuo lošimų asmenys dažniausiai neigia savo problemą arba laukia, kada problema išsispręs pati, neieškodami pagalbos.

Bendraujant su lošiančiaisiais bei jų artimaisiais, pastebima, kad daugelis jų neturi visiškai jokių žinių apie lošimo keliamą riziką. Daugelis net nenutuokia, kad galima tapti priklausomam nuo lošimų. Naivus tikėjimas, kad „man taip nenutiks“ dažniausiai nulemia neatsakingą, rizikingą lošimą. Dėl to švietimas, ypač vaikų ir paauglių, būtų pirmasis žingsnis siekiant apsaugoti visuomenę nuo galimo azartinių lošimų sukeliamo pavojaus“, – informavo O. Mackevičius.

Minėtas istorijas girdime beveik kiekvieną dieną ir visos jos labai skaudžios. Šiuo atveju turbūt svarbu suprasti ir įsisąmoninti, kad asmuo lošia ne dėl to, kad įskaudintų savo artimuosius, o dėl to, kad jis neturi įgūdžių kontroliuoti savo potraukio ir nežino ko turėtų imtis, kad sustabdytų šiuos veiksmus. Jei pats lošėjas ar jo artimieji pastebi, kad lošėjas nebekontroliuoja savo lošimo, svarbiausia yra kaip įmanoma greičiau ieškoti efektyvios pagalbos ir konsultuotis su psichikos sveikatos specialistais. Pirmas žingsnis kurį siūlytina atlikti, tai apriboti savo galimybę lošti. Tą galima padaryti įtraukus save į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Nemokamas konsultacijas teikia Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konsultantai, telefonu (8 5) 233 6241. Svarbu žinoti, kad prieinama pagalba Lietuvoje yra, tereikia ja naudotis ir priimti.