Vais­ti­nin­kė Auš­ra Ur­bo­na­vi­čie­nė.

Vos at­vė­sus orams dau­gė­ja ser­gan­čių­jų per­ša­li­mo li­go­mis ir ko­su­lys yra vie­nas daž­niau­sių ne­ma­lo­nių svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mų. Ta­čiau svei­ka­tos spe­cia­lis­tai at­krei­pia dė­me­sį, kad daž­nai į ko­su­lį esa­me lin­kę žiū­rė­ti pro pirš­tus nors iš tie­sų jis ga­li sig­na­li­zuo­ti apie rim­tas lė­ti­nes li­gas.

„Daž­nai į vais­ti­nę užė­ję žmo­nės pra­šo: „duo­ki­te man ko­kių nors vais­tų nuo ko­su­lio“ net ne­su­si­mąs­ty­da­mi, koks ir dėl ko­kių prie­žas­čių at­si­ra­dęs ko­su­lys juos ka­muo­ja. Jei­gu sa­vi­jau­ta ne­ge­rė­ja jau ku­ris lai­kas, o ko­su­lys tik in­ten­sy­vė­ja, yra pa­ki­lu­si kū­no tem­pe­ra­tū­ra – vais­tai ne­be­pa­dės, rei­kia ne­del­siant kreip­tis į gy­dy­to­ją, at­lik­ti rei­kia­mus ty­ri­mus“, – sa­ko „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kė Auš­ra Ur­bo­na­vi­čie­nė.

Sau­sas ar drėg­nas ko­su­lys?

Pir­miau­sia, anot jos, rei­kė­tų iš­siaiš­kin­ti, ko­su­lys sau­sas ar drėg­nas, in­ten­sy­vus ar re­tas, spaz­mi­nis ar prie­puo­li­nis, prieš kiek lai­ko at­si­ra­do, ko­kio­je pa­dė­ty­je žmo­gui esant, ku­riuo pa­ros me­tu daž­niau­siai kar­to­ja­si ir ko­kie vais­tai šiuo me­tu var­to­ja­mi. Nė­ra vie­no vais­to, ku­ris tik­tų vi­siems ko­su­lio ti­pams gy­dy­ti, to­dėl la­bai svar­bu iš­siaiš­kin­ti, koks šiuo me­tu ko­su­lys var­gi­na žmo­gų.

„Kai ko­su­lys neuž­si­tę­sęs, žmo­gus ne­karš­čiuo­ja ar­ba tem­pe­ra­tū­ra pa­ki­lu­si ne­žy­miai, ga­li­ma gy­dy­tis na­muo­se. Leis­ki­te sau pail­sė­ti – ra­miai ir šil­tai pa­gu­lė­ki­te lo­vo­je. Kol ko­su­lys sau­sas, ger­ki­te įvai­rias šil­tas vais­ta­žo­lių ar­ba­tas, pa­vyz­džiui, is­lan­di­nės ker­pe­nos, pa­pras­tų­jų sal­dy­me­džių šak­nų, vais­ti­nių svi­la­ro­žių šak­nų, tū­bių žie­dų ar­ba­tas ir jų mi­ši­nius. Jei­gu jau­čia­te, kad ko­sė­ja­te drėg­nai, tuo­met rin­ki­tės vais­ti­nių čiob­re­lių, pu­šų pum­pu­rų, rau­do­nė­lių, siau­ra­la­pių gys­lo­čių vais­ta­žo­les. Pa­gal sko­nį ar­ba­tas ga­li­te pa­gar­din­ti me­du­mi, cit­ri­na ar im­bie­ro grie­ži­nė­liu“ – sa­ko vais­ti­nin­kė.

Vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jų me­tu, A. Ur­bo­na­vi­čie­nės tei­gi­mu, daž­niau­siai pa­čią pir­mą die­ną ima var­gin­ti sau­sas ko­su­lys, o apie tre­čią­ją li­gos die­ną, jei­gu gy­do­ma­si, ko­su­lys tam­pa drėg­nu, pra­de­da­ma at­si­ko­sė­ti. Drėg­nas ko­su­lys – svei­ki­mo pra­na­šas, nes tuo­met pa­si­ša­li­na ir kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gų su­kė­lė­jai bei sek­re­tas.

Ką rink­tis: leng­ves­nis at­si­ko­sė­ji­mas ar ko­su­lio slo­pi­ni­mas?

Kai ko­su­lys leng­vas ir ko­sė­ja­te re­čiau nei kas 1 va­lan­dą, pa­pil­do­mų vais­tų ger­ti ne­bū­ti­na. Pa­kan­ka tik var­to­ti dau­giau skys­čių, drė­kin­ti pa­tal­pas, at­lik­ti in­ha­lia­ci­jas.

„Slo­pin­ti ko­su­lį reik­tų tuo­met, jei­gu jus ka­muo­ja sau­sas, in­ten­sy­vus, var­gi­nan­tis ko­su­lys. Tuo­met pir­mas 2 li­gos die­nas ko­su­lį ga­li­ma slo­pin­ti. Ko­su­lį slo­pi­nan­čių vais­tų bū­na au­ga­li­niu ar­ba che­mi­niu pa­grin­du, tab­le­čių ar­ba si­ru­po pa­vi­da­lu. Sau­so ko­su­lio ne­ga­li­ma gy­dy­ti glei­ves skys­ti­nan­čiais vais­tais, nes ge­ria­mi skys­ti­nan­tys vais­tai tik er­zi­na kvė­pa­vi­mo ta­kus ir žmo­gus dar dau­giau sau­sai ko­sė­ja“, – įspė­ja vais­ti­nin­kė.

Vė­liau, po 2–3 die­nų, ko­su­lys drėks­ta, pra­de­da­ma at­si­ko­sė­ti. Tuo­met jau var­to­ja­mi vais­tai, skys­ti­nan­tys bron­chų sek­re­tą ir ska­ti­nan­tys sek­re­to ša­li­ni­mą iš kvė­pa­vi­mo ta­kų. Skys­ti­nan­čių bron­chų sek­re­tą vais­tų yra di­de­lis pa­si­rin­ki­mas, žmo­gus ga­li rink­tis tab­le­čių, si­ru­pų, la­šų for­ma. Ko­kį vais­tą ge­riau­siai pa­si­rink­ti šla­pio ko­su­lio gy­dy­mui, pri­klau­so in­di­vi­dua­liai, pa­gal ko­su­lio in­ten­sy­vu­mą, ko­su­lio truk­mę. Svar­biau­sia drėg­no ko­su­lio ne­gy­dy­ti ko­su­lį slo­pi­nan­čiais vais­tais, nes tuo­met bron­chų sek­re­tas kau­pia­si kvė­pa­vi­mo ta­kuo­se, ga­li pa­kil­ti tem­pe­ra­tū­ra, at­si­ras­ti du­su­lys, vys­ty­tis pneu­mo­ni­ja.

Ko­dėl ko­sė­ja­te nuo­lat?

A.Ur­bo­na­vi­čie­nės tei­gi­mu, ki­ta daž­na ko­su­lio prie­žas­tis po per­ša­li­mo yra rū­ky­mas. Nuo­la­ti­niai ta­ba­ko dū­mai ža­lo­ja vir­šu­ti­nius ir gi­liuo­sius kvė­pa­vi­mo ta­kus, suin­ten­sy­vė­ja glei­vių ga­my­ba. Žmo­gų pra­de­da var­gin­ti nuo­la­ti­nis ko­su­lys, trun­kan­tis daug mė­ne­sių ar net me­tų, ku­ris yra pa­grin­di­nis lė­ti­nės obst­ruk­ci­nės plau­čių li­gos simp­to­mas.

Aler­gi­ja žie­da­dul­kėms, na­mi­niams gy­vū­nams, na­mų dul­kių er­ku­tėms, pe­lė­siams taip pat ga­li su­kel­ti ko­su­lį, ku­ris ga­li pa­si­reikš­ti prie­puo­liais, kar­tais net iki du­si­mo.

In­ten­sy­vus, sau­sas ir drėg­nas ko­su­lys vie­nu me­tu reiš­kia bron­chi­tą. Prie­puo­li­nis, toks in­ten­sy­vus, kad su­ke­lian­tis vė­mi­mą ko­su­lys įspė­ja, kad ser­ga­ma kok­liu­šu. Vi­ru­si­niam la­rin­gi­tui bū­din­gas pri­ki­męs bal­sas, sau­sas lo­jan­tis ko­su­lys. Ser­gant ast­ma, ka­muo­ja spaz­mi­nis ko­su­lys, ke­lian­tis du­su­lį, bū­din­gas kvė­pa­vi­mas su ap­sun­kin­tu iš­kvė­pi­mu.

„Pa­gal truk­mę ūmi­nis ko­su­lys ga­li truk­ti iki 3 sa­vai­čių. Už­si­tę­sęs ko­su­lys trun­ka 3–8 sa­vai­tes. Lė­ti­nis ko­su­lys – dau­giau nei 8 sa­vai­tės. Ši ko­su­lio truk­mė ga­li iš­duo­ti apie ga­li­mą ast­mą, lė­ti­nę obst­ruk­ci­nę plau­čių li­gą ar net on­ko­lo­gi­nes li­gas. Taip pat il­ga­lai­kis ko­su­lys daž­nai at­si­ran­da ir rū­kan­tiems žmo­nėms“, – sa­ko vais­ti­nin­kė.

Kai ka­muo­ja ko­su­lys, vais­ti­nin­kė kvie­čia pa­si­telk­ti in­ha­lia­ci­ją su drus­kos tir­pa­lu į ku­rį ga­li­ma įla­šin­ti ke­lis la­šus eu­ka­lip­to ete­ri­nio alie­jaus (išim­tis, jei kvė­puos ma­žas vai­kas ar­ba bus nau­do­ja­mas elekt­ri­nis in­ha­lia­to­rius), var­to­ti daug šil­tų vais­ta­žo­lių ar­ba­tų. Nak­čiai įtrin­ti krū­ti­nę ir nu­ga­rą te­pa­lu, ku­rio su­dė­ty­je bū­tų men­to­lio, pu­šų ete­ri­nio alie­jaus ar­ba ant krū­ti­nės už­si­dė­ti or­kai­tė­je ar­ba mik­ro­ban­gų kros­ne­lė­je su­šil­dy­tą vyš­nių kau­liu­kų pa­gal­vė­lę. Jei to­kios pa­gal­vė­lės ne­tu­ri­te, ga­li­te į dro­bi­nį mai­še­lį įpil­ti ne­mal­tų li­nų sė­me­nų ir taip pat pa­šil­dy­ti. Įkai­tę sėk­los ma­lo­niai su­šil­dys krū­ti­nę, ra­mins ko­su­lį.

Per­ša­li­mo li­gų se­zo­no me­tu re­ko­men­duo­ja­ma kas­dien pa­si­vaikš­čio­ti gry­na­me ore, pa­kan­ka­mai il­sė­tis, val­gy­ti vi­sa­ver­tį mais­tą, grū­din­tis, veng­ti stre­so bei di­de­lių žmo­nių su­si­bū­ri­mo vie­tų. Stip­rin­ti imu­ni­nę sis­te­mą vi­ta­mi­nu C, cin­ku, var­to­ti greipf­ru­ti­nio cit­rin­me­džio sėk­lų ekst­rak­tą, juo­dauo­gio šei­va­me­džio kon­cent­ruo­tą sul­čių ekst­rak­tą, ežiuo­lės, čes­na­ko, pro­po­lio pre­pa­ra­tus.

 

logo,birzietis