„Girdėjau, kad po žiemos labai gerai imunitetą stiprina įvairios žolės, tačiau kurias iš jų dabar būtų geriausia ir paprasčiausia naudoti maistui“, – klausia Gintaras L. iš Kelmės. 

Atsako Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė.

Visada raginu pavasarį ne skubėti į prekybos centrus įsigyti juose siūlomų salotų, o prisirinkti žolių, kurių šiuo metu dosniai dovanoja gamta, kad po žiemos atgautume jėgas. Tačiau reikėtų būti atidiems ir rinkti tik pažįstamas žoles. Gamtoje gausu maistinių augalų, kuriuos saugu vartoti kasdien. Daug chlorofilo turinčiuose žaliuosiuose augaluose yra beveik visų mums reikalingų mineralinių medžiagų. Juos galima valgyti ir šviežius, ir džiovintus.

Ypač vertingos yra garšvos. Šiuo metu jos dar jaunos, todėl skanios. Garšvas itin gardu valgyti su žieminėmis bulvėmis, kurios šiuo metu taip pat labai naudingos. Aš topinambus sutarkuoju ir apšlakstau citrinų sultimis, kad nepajuoduotų. Jei nepatinka citrinos, galima pašlakstyti apelsinų arba greipfrutų sultimis. Prismulkinu garšvų, dar įberiu razinų, įmetu vieną kitą riešutą. Šios salotos – tikras vitaminų užtaisas. Taip pat labai skanu garšvos su burokėliais ar apelsinais. Žiemai šių žolių galima užsišaldyti arba prisidžiovinti.

Šiuo metu taip pat želia meškiniai česnakai, puikiai valantys organizmą. Tik bėda, kad šis augalas, nors daug kur auga šlaituose, įtrauktas į Raudonąją knygą, todėl jo skinti negalima. Mes, žolininkai, auginame jų specialiai ir dalijame žmonėms svogūnėlius, kad pasisodintų savo darže. Meškiniai česnakai teigiamai veikia kraujotaką, šalina parazitus, valo žarnyną. Pirmą kartą valgant gali ir vidurius paleisti, tačiau tai nėra labai blogai, nes daugelis skundžiasi vidurių užkietėjimu. Tiesa, stiebai taip nedirgina virškinamojo trakto kaip česnako roputė. Iš jo galima spausti sultis, jį galima susimalti ir pasidaryti pastos, kurią galima užsišaldyti žiemai arba džiovinti.

Pavasarį reikėtų nepamiršti savo mitybos raciono papildyti ir vienu kitu kiaulpienių ir dilgėlių lapeliu. Šiuos augalus patartina vartoti kartu, nes kiaulpienės skystina kraują, o dilgėlės – tirština. Vartojamos kartu kraujui poveikio jos neturi. Jei norima valgyti šviežias žoleles, kad dilgėlės nekąstų, galima jas nuplikyti arba tiesiog padaužyti mediniu kočėlu. Norintiesiems dilgėlių pakramsnoti gamtoje reikėtų nuskintą lapelį stipriai susukti. Tuomet jis ne tik liežuvio nedilgins, bet bus gardesnis. Tokį susuktą lapelį galima naudoti ir kraujavimui stabdyti, net iš nosies. Iš džiovintų žolelių galima susimalti miltelių ir barstytis ant maisto kaip prieskonius. Taip pat labai sveika gerti dilgėlių arbatą. Ji valo kraują, slopina uždegimus, gerina širdies veiklą, netgi papildo organizmą kalciu.