TV3 nuotr.

Vyraujant apgaulingiems pavasariškiems orams labai svarbu apsaugoti savo organizmą nuo nepageidaujamų susirgimų ir peršalimų. Dabar laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą.

Apie tai, kaip tai padaryti portalui tv3.lt pasakoja vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas. „Dabar galite prisirinkti įvairių lapų ir žiedų, kol dar nėra uogų, pavyzdžiui: žemuogių, juodųjų serbentų, bruknių, aviečių. Turėsite nuostabaus skonio arbatą. Šitie lapai pagerina kepenų veiklą ir sustiprina, nes kartais jos būna pavargusios. Kiaulpienės žiedų dar galima prisirinkti, o vėliau, kai pasidarys tokie mėnuliukai – ir sėklų nupūtus pūkus – paleidus laimei juos. Kiaulpienės ir šitie augalai skatina kepenų veiklą“, – pasakoja žolininkas.

Ramunėlių galia

Nepamirškime ir jau pražydusių kaštonų. Jų žiedus galima vartoti ir šviežius, ir išdžiovintus. Šie žiedai padės jūsų kraujotakai.  „Yra žmonių, kuriems išsiplėtusios kojų venos ir atrodo tarsi pasunkėjusios kojos. Tokią arbatą gerkite 7 dienas ir po to padarykite 3 dienų pertrauką, o jeigu maišote kaštonų žiedus su kitomis žolelės, tokią arbatą gerkite 21 dieną ir darykite 7 dienų pertrauką. Kaštonų žiedus galite maišyti su jonažolėmis, barkūnu, tačiau kol kas jų dar nėra“, – pataria žolininkas.

Jeigu pasisodinote vaistinių ramunėlių savo darželiuose, jau netrukus turėtumėte sulaukti ir jų žiedų. Ramunėlės yra privaloma vaistažolių vaistinėlės dalis, nes ji tinka praktiškai visais atvejais tiek suaugusiems, tiek vaikams. „Jeigu puola lengvas peršalimas ar temperatūra, uždegimas, ar pilvuką suskaudo, jei akytė supūliavo galima praplauti ramunėlių nuoviru. Jeigu prie ramunėlių pridėsite melisos ir mėtų, gausite nuostabų vaistų nuo pilvo skausmų – natūralią „No-spa“, – šypteli M. Lasinskas.

Nenuvertinkite beržo

Beržo kamienas baltos spalvos – švaros simbolis. Arbata iš jo lapelių skaistina odą. „Galite keletą beržo lapelių įsidėti į salotas arba gerti arbatas. Svarbiausia, kad lapeliai būtų švarūs ir gražūs, jeigu jie nubarstyti taškeliais, yra susisukę, atrodo, kaip su rūdimis, tai jų nenaudokite nei maistui, nei vaistui. Beržo lapeliai padės ir tiems, kurių kraujospūdis aukštas, pagerins kepenų ir inkstų veiklą. Visiems, kam organizme reikia švaros, gali vartoti beržo lapelius. Dar pridėkite ir kiaulpienės žiedelį. Bus ir labai gražu“, – sako žolininkas. Sode baltuojantys obuolių, kriaušių, vyšnių žiedeliai jums taip pat bus naudingi, tačiau neįsijauskite ir nenurinkite visų augalo žiedelių, nes vėliau ir vaisių neturėsite. Žiedai paskatins kiekvieną jūsų arbatą, bus ir skonis geresnis, ir kvapas. Žieduose gausu įvairių vitaminų ir mikroelementų, kurie reikalingi normaliam organizmo funkcionavimui. Vaistažolių ir žiedų arbatoms nenaudokite verdančio vandens. Užpilkite jas 70-90 laipsnių karštu vandeniu.

Šiuos augalus aplenkite

„Mes, žolininkai, labai giriame augalus, bet kartais pamirštame pasakyti, kad ne visiems viskas tinka. Pavyzdžiui, mažiems vaikams kartokos šviežios kiaulpienių sultys ir šaknys gali ir vėmima sukelti. Tačiau galima po kelis žiedelius per dieną sukramtyti“, – sako jis. Tačiau žolininkas įspėja ir apie pavojingus sveikatai žiedus. Pavyzdžiui, ugniažolės. Jos žydi mažais, gražiais žiedeliais, o jas perlaužus bėga geltonas skystis. Nors jos tinka gydyti karpoms ir odos problemoms, tačiau suvalgius daug ugniažolių žiedelių gali baigtis liūdnai.

Tačiau M. Lasinskas įspėja, kad net naudojant jas kovojant su odos problemomis reikėtų elgtis ypač atsargiai ir vaikus saugoti nuo šių žolių. „Kas prie vandens gyvena, jiems reikėtų elgtis ypač atsargiai. Šalia vandens dažnai auga nuodingoji nuokana. Taip pat atsargiai rinkite ir asiūklius. Nors dirviniai asiūkliai yra labai geras silicio šaltinis ir padeda augti nagams ir plaukams, tačiau jeigu rinksite drėgnose vietose, galite prisirinkti gegužinių ar kitų nuodingų asiūklių. Jeigu asiūklis vienu metu turi ir sporangę, iš kurios barsto sėklytes, ir lapelius pailgus, tai tada nereikia. Turi būti arba tik sporangė, arba lapeliai primenantys eglutę“, – įspėja jis.

 

Laura Bilinskaitė