Su išrinktuoju JAV prezidentu siejami mūsų lūkesčiai gana nemaži, bet ar rinkimų politiškai suskaldyta Amerika šypsosis Lietuvai susitikus jų žvilgsniams?

Dabar, kai tapo visiškai aiškus naujasis didžiosios užatlantinės pasaulio valstybės vadovas, mums tenka tik spėlioti, kaip susiklostys tolimesni mūsų santykiai su ja. Kokių palankumo ženklų Lietuva bando įžvelgti 46-ojo prezidento rinkimų politiškai perskeltame Jungtinių Valstijų veide?

Istoriniai rinkimai, neregėta atskirtis

Situacija po JAV prezidento rinkimų primena klasikinį TV realybės šou: visi, ir apsidžiaugusieji, ir pasipiktinusieji, jau žino, kas tą naktį gražuolės miegamajame vaizdo kamerų buvo pagautas nuogu užpakaliu. Tačiau toks žinojimas nieko nekeičia, tik dar labiau kaitina artėjančią atomazgą. Pagautasis griežtai viską neigia: tai ne tas miegamasis, vaizdo kameros pagamintos Kinijoje, gražuolė ne tokia jau ir graži, ir tai tikrai ne jo užpakalis. Dar daugiau: jis esą išvis neturi užpakalio, juk visi puikiai žino – jeigu vyras kultūringas, jis visai nereikalingas! Donaldas Trumpas yra pripažintas ir TV realybės, ir politinių šou meistras, tad tikėtis, kad žiūrovai ir rinkėjai iš prožektorių šviesos išmes jį į patamsius paprasčiausiai nubalsavę SMS žinutėmis ar rinkimų biuleteniais, labai naivu. Šou turi tęstis – tai jo verslo fizikos dėsnis. Savo pralaimėjimą jis pripažins nebent paskutinę akimirką prieš išjungiant televizorių ar ištiesiant Baltųjų rūmų raktus naujajam jų šeimininkui.

Šie JAV prezidento ir Kongreso rinkimai – istoriniai rinkėjų aktyvumo prasme: juose dalyvavo daugiausia piliečių nuo pat 1900 metų, kuomet balsuoti buvo atėję 73,7 proc. amerikiečių. Šįkart naująjį prezidentą ir Kongreso narius išrinko 65,1 proc. rinkėjų. Nereikia pamiršti, kad jie ėjo balsuoti per patį koronaviruso pandemijos įkarštį, kai COVID-19 jau buvo nusinešęs daugiau amerikiečių gyvybių, nei jų žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą. Akivaizdu, kad galimybė nuspręsti, kas ateinančius 4 metus bus Baltųjų rūmų šeimininkas – respublikonas Donaldas Trumpas ar demokratas Joe Bidenas – jiems atrodė svarbesnė nei būgštavimai dėl pavojaus sveikatai. Už dabartinį prezidentą D.Trumpą balsavo 47,5 proc., arba kiek daugiau nei 72 mln. rinkėjų, už J.Bideną – 50,8 proc., arba daugiau nei 77 mln. Nors J.Bideno pergalė nebuvo netikėta, į akis krito tai, kad rinkimų kova daugelyje valstijų buvo apylygė. Kai kuriose iš jų, turinčiose po kelis milijonus gyventojų, laimėtoją nulemdavo vos kelių ar keliolikos tūkstančių balsų persvara.

Išrinktasis JAV prezidentas J.Bidenas gerai pažįsta Lietuvą, žino jos rūpesčius.

Išrinktasis JAV prezidentas J.Bidenas gerai pažįsta Lietuvą, žino jos rūpesčius.

Dar didesnį netikėtumą pateikė rinkimų į Kongresą rezultatai: priešingai nei manyta, Demokratų partijos atstovai pasirodė blogiau nei per praeitus rinkimus, ir Atstovų rūmuose prarado 8 vietas. Nors jiems pavyko užsitikrinti Atstovų rūmų kontrolę iškovojus mažiausiai 219 vietų (daugiau nei 10 rinkimų apygardų nugalėtojai dar nepaaiškėjo), respublikonai jau turi mažiausiai 205. Senate demokratai kol kas turi 48 vietas, o respublikonai 50, tad labai panašu, kad po sausio 5 d. tradiciškai respublikoniškoje Džordžijos valstijoje įvyksiančio antrojo senatorių rinkimų turo D.Trumpo partija gali dar labiau sustiprinti Senato kontrolę. Taigi, po šių rinkimų Amerika politiškai skilo beveik lygiai per pusę.

Be akių ir ausų Vašingtone

Ar toks gilus JAV politinis susiskaldymas negresia rimtais pilietiniais konfliktais? Ir kaip jis galėtų atsiliepti mums? „Aš manau, kad amerikiečiai tikrai su tuo susitvarkys. Tai valstybė, turinti gilias demokratines tradicijas. Priešingai – mums reikia susitvarkyti. Mes labai vėluojame, manau, tai didelis valstybės vadovų apsileidimas, kad šiuo svarbiu metu Lietuva neturi ambasadoriaus Vašingtone, žmogaus, kuris atstovautų Lietuvos valstybę, būtų jos akys, ausys ir burna mezgant santykius su būsimais vyriausybės nariais. Tai labai neapgalvotas delsimas, nuo rugsėjo atšaukus buvusį ambasadorių. Lietuva jau trečią mėnesį neturi ambasadoriaus strateginės reikšmės valstybėje. Manau, kad tai arba nesusigaudymas, arba labai siauri kažkieno interesai. Dabar Vašingtone pats darbymetis, kai visų valstybių ambasadoriai, konkuruodami tarpusavyje, stengiasi kiek galima giliau įsilieti į tų žmonių ratą, užmegzti su jais ryšius, padaryti poveikį būsimai administracijai, kad parama ir dvišaliai santykiai būtų kiek galima tvirtesni ir tvaresni“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas.

Vygaudas Ušackas

Vygaudas Ušackas

Kitas buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Žygimantas Pavilionis pabrėžia, kad Lietuva tradiciškai turėjo ir tebeturi draugų ir dešiniojoje, ir kairiojoje Kongreso pusėje. Taip pat Baltuosiuose rūmuose: „Kai J.Bidenas buvo JAV viceprezidentas, jo durys visuomet mums buvo atviros. Aš penkerius metus dirbau su jo komanda“, – sakė Ž.Pavilionis. Pasak jo, mūsų išeivijos įtaka Kongreso nariams esanti stipri, jos politinis svoris nesumažėjo, tačiau Lietuvai reikia imtis žymiai aktyvesnių diplomatinių pastangų, būti labai aktyviems Vašingtone. „Mums labai dažnai reikia viso Kongreso paramos, ar tai būtų mūsų saugumo, NATO, sankcijų Rusijai reikalai, ar Ukrainos arba Baltarusijos klausimai. Aš svajoju labai gerai padirbėti Kongrese ir naujojoje administracijoje, kad baltarusių laisvė būtų ne tik mūsų, bet ir jų reikalas. Ir tikrai manau, kad būtų galima padirbėti ir dėl Astravo AE, kad būtų įvestos tokios pat sankcijos, kokias amerikiečiai įvedė „Nord Stream-2“ dujotiekiui – visiems statytojams, prekiautojams elektra ir panašiai“, – sakė Ž.Pavilionis.

Davė velnių už karą

Daug metų JAV prezidentų respublikonų vyriausybėse dirbęs ir tradiciškai juos rėmęs, net buvęs jų kandidatu vietiniuose rinkimuose, prezidentas Valdas Adamkus žurnalistams sakė šį kartą „mintimis ir širdimi“ balsavęs už demokratą J.Bideną. Jis sakė jį asmeniškai pažįstantis nuo 1978 metų. Senatorius J.Bidenas esą nepamiršdavo pasidomėti, kas vyksta Lietuvoje, anot V.Adamkaus, buvo matyti, kad jis užjaučia sovietinio režimo valdomas šalis. „Tikiuosi, kad ši J.Bideno dvasinė šiluma yra išlikusi iki šių dienų. Todėl apsidžiaugiau, kad jis buvo išrinktas JAV prezidentu“, – sakė V.Adamkus.

Jei bandytume įvertinti abiejų kandidatų į JAV prezidentus palankumą Lietuvai, pasižvalgę po mūsų valstybės apdovanojimų duomenų bazę aptiktume, kad J.Bidenas yra apdovanotas du kartus. 2001 m. prezidentas V.Adamkus už nuopelnus Lietuvos valstybei jį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu – taip buvo įvertinta jo parama Lietuvai ir NATO plėtrai. Užpernai J.Bideną kaip Lietuvos saugumo stiprintoją, aktyvų energetinio saugumo siekėją Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanojo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ilgametis JAV Senato Užsienio reikalų komiteto narys, vėliau jo pirmininkas J.Bidenas stipriai rėmė Baltijos šalių narystę NATO, 2003 m. teikė Senatui balsuoti jų priėmimą į aljansą, o tapęs JAV viceprezidentu kuravo Baltijos šalių saugumo reikalus. 2014 m. Rusijai aneksavus Krymą J.Bidenas atvyko į Vilnių ir patvirtino Amerikos pasiryžimą laikytis NATO kolektyvinės gynybos sutarties. Paramą Baltijos šalims J.Bidenas išreiškė ir 2016 m. Rygoje susitikęs su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Šį rudenį pristatytoje J.Bideno kaip kandidato į JAV prezidentus vizijoje dėl JAV ir Baltijos šalių santykių Lietuvai, Latvijai ir Estijai pažadėta tvirta parama, jeigu jis būtų išrinktas.

Tuo tarpu D.Trumpo pavardės mūsų valstybės apdovanojimus pelniusių asmenų sąraše nėra. Tai, žinoma, nereiškia, kad jis ničniekuo nėra nusipelnęs. Kaip bebūtų, D.Trumpo prezidentavimo metais JAV tankai reguliariai atžlegėdavo Lietuvą Rusijos atgrasymo tikslais. Ir tokio masto amerikiečių pajėgų nuolatinio budėjimo Lietuvoje kaip dabar nėra buvę. Tiesa, kiek prie to prisidėjo asmeniškai D.Trumpas, o kiek – Pentagono vadovybė ir kiti prezidento kabineto nariai, belieka spėlioti. Juolab kad dabartinio JAV prezidento supratimas apie Baltijos šalis gana miglotas: 2018 m. Baltuosiuose rūmuose jis šokiravo Baltijos šalių prezidentus užsipuolęs juos dėl 2001 m. sukurstyto karo Balkanuose. Matyt, D.Trumpas supainiojo žodžius „Baltics“ ir „Balkans“, Baltijos šalis su Balkanų valstybėmis. Jei kažką buvo girdėjęs (turbūt iš žmonos) apie komunistinės imperijos griūtį tuo metu kažkur Europoje, supainioti Sovietų Sąjungą su tuometine Jugoslavija tebuvo juokų darbas. O juokauti jis moka, tiesa, savotiškai…

Bandys gydyti

Lietuvai palankesniu Amerikos rinkėjų pasirinkimu J.Bideną laiko ir daugelis mūsų politologų bei politikos apžvalgininkų. Nors, anot J.Bideno patarėjų, naujosios JAV administracijos prioritetas bus „Kinija, Kinija, Kinija, Rusija“, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala sakė, jog tai reiškia, kad JAV bus itin suinteresuotos, jog mūsų regione būtų stabilumas, nekiltų jokio nerimo dėl galimos Rusijos agresijos prieš NATO valstybes ar kitas šalis. Taigi, politologo manymu, Lietuvai tokia svarbi JAV atgrasymo funkcija bus tęsiama, ir netgi yra perspektyvų, kad padėtis šia prasme mūsų regione per artimiausius kelerius ar keliolika metų dar labiau sustiprės. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas tvirtino, kad dėmesio mūsų regionui prasme J.Bidenas atrodo kaip tinkamesnis ir galintis daugiau bendradarbiauti su Lietuva bei kitomis Europos šalimis kandidatas. TSPMI docentas Kęstutis Girnius taip sakė manąs, kad J.Bidenas būtų palankesnis JAV prezidentas ir Lietuvai, ir visai Europai. „Geriau būtų J.Bidenas, nes jis labiau pabrėžtų transatlantinius ryšius, tvirčiau palaikytų NATO, nekalbėtų apie jos uždarymą. Apskritai negrasintų boikotais, prekybos karais“, – teigė K.Girnius.

Taigi, su išrinktuoju JAV prezidentu Lietuvoje siejami lūkesčiai gana nemaži, bet ar rinkimų politiškai suskaldyta Amerika šypsosis Lietuvai susitikus jų žvilgsniams? Jau pirmojoje savo kaip išrinktojo prezidento kalboje J.Bidenas pažadėjo pradėti „gydyti Ameriką“ nuo ją dar nematytai supriešinusio „trumpizmo“. Juk pusė amerikiečių, balsavusių už D.Trumpą, turbūt pritaria jo šūkiui „Pirmiausia – Amerika!“. O tai savo ruožtu anksčiau ar vėliau privers klausti: o kokia nauda mums iš tos draugystės su Lietuva (Lenkija, Vokietija, Europa)? Kas mums iš to?

Amerikos lietuvis Viktoras Nakas, 1987–1991 m. vadovavęs Lietuvos informaciniam biurui Vašingtone, mano, kad klausimas, ar pavyks J.Bidenui suvienyti šalį, labai sudėtingas. „Labai daug kas priklausys nuo paties D.Trumpo. Kiek jis toliau sieks turėti įtakos? Tai klausimas, į kurį atsakymo dabar niekas nežino. Pagal Konstituciją jis 2024 m. vėl galės kandidatuoti. Bidenas surinko daugiau nei 75 mln. balsų, Trumpas – daugiau nei 70 mln. Bidenas turi su tuo skaitytis. Trumpas dar turi didžiulę galią, daug pasekėjų. Tačiau Trumpo laukia visokios civilinės ir galbūt kriminalinės bylos, kai jis nebebus prezidentas. Kiek energijos ir laiko tai iš jo pareikalaus? Taigi, ar Bidenas galės suvienyti šalį, priklausys nuo to, ką toliau darys Trumpas“, – sakė V.Nakas. Anot jo, laikas parodys, kiek ilgai D.Trumpo kultas išliks po to, kai jo nebebus valdžioje. Daug kas esą priklausys nuo to, kaip elgsis Trumpas: jei bus agresyvus ir toliau skleis savo demagogiją, tai trumpizmas dar liks gyvas…