Kadencijos vidurio rinkimų JAV veidrodyje atsispindi perpus pasidalijusi visuomenė. Politinė skirtis siejama su dabartinio Amerikos prezidento asmenybe: vieni jį koneveikia, kiti – garbina.

Sėkminga mobilizacija

Apžvalgininkai ir pačiose Jungtinėse Valstijose, ir kitose šalyse kadencijos vidurio rinkimus, per kuriuos buvo renkami nauji Kongreso Atstovų rūmų nariai, trečdalis senatorių, beveik 30 valstijų gubernatorių ir valstijų asamblėjų atstovų rūmų narių, dažnai vadino referendumu dėl pritarimo prezidento Donaldo Trumpo politikai. Rinkimai jau įvyko, jų rezultatai su kai kuriomis išimtimis (rinkimų apygardose iki lapkričio 16 d. bus laukiama užsienyje balsavusių rinkėjų biuletenių) iš esmės jau aiškūs, tačiau tvirto atsakymo dėl tariamo referendumo baigties nėra. Viena vertus, Demokratų partijai pavyko po 8 metų susigrąžinti žemutinių Kongreso rūmų kontrolę ir dabar visi Atstovų rūmų komitetai bus vadovaujami demokratų. Kita vertus, respublikonams ne tik pavyko išlaikyti dominuojančią padėtį Senate, bet ją dar ir sustiprinti. Nors aiškiai narcisistinių polinkių D.Trumpas be galo sureikšmina net menkiausią teigiamą rezultatą politikoje ar ekonomikoje, noriai visus nuopelnus priskirdamas asmeniškai sau ar savo vadovaujamai administracijai, vis dėlto rinkimų naktį „Twitter“ portale paskelbta jo žinutė, kad Respublikonų partija rinkimuose pasiekė neįtikėtiną pergalę, nėra tokia jau melaginga.

D.Trumpo vadovaujami respublikonai iš tikrųjų rinkimuose pasirodė labai neblogai. Karštligiškas prezidento priešrinkiminis vojažas po valstijas, agituojant už Respublikonų partijos kandidatus, atsipirko su kaupu: į Senatą pateko kone visi jo remti kandidatai. D.Trumpo pagalba siekusiems valstijų gubernatorių postų taip pat buvo labai veiksminga. Visa tai liudija, kad D.Trumpas sėkmingai mobilizuoja savo politinės stovyklos šalininkus, ir kalbos apie tariamą dalies respublikonų nusivylimą dabartiniu savo partijos lyderiu yra gerokai perdėtos. Taip, ir buvusioje respublikonų daugumoje Atstovų rūmuose, ir Senate buvo stipri vidinė opozicija D.Trumpui, tačiau po šių rinkimų ji bus kur kas mažesnė. Esą dėl didžiulio D.Trumpo populiarumo tarp respublikonų rinkėjų buvusiam „išsišokėliui“ jau pavyko paversti Respublikonų partiją savo politiniu prekės ženklu.

Privers keisti taktiką

Pasak CNN apžvalgininko Stepheno Collinsono, demokratų pergalė Atstovų rūmuose taps politiniu D.Trumpo sulaikymo veiksniu. Ji sugriovė respublikonų partinį monopolį Vašingtono valdžios koridoriuose. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad šie rinkimai tik dar labiau pagilino politinius apkasus Amerikoje, iš kurių bus kylama į žūtbūtinę ataką per 2020 m. prezidento rinkimus. „Laimėję Atstovų rūmus, demokratai pirmą kartą gaus sisteminio D.Trumpo stabdymo galimybę, t. y. vaidmenį, kurio patys respublikonai visaip vengė, turėdami galvoje tokį jo populiarumą tarp dešiniųjų pažiūrų rinkėjų“, – tvirtino apžvalgininkas.

Jo manymu, tai, kad respublikonai prarado daugumą Atstovų rūmuose, privers prezidentą keisti savo politinio veikimo taktiką. Esą rinkimų kampanijos metu D.Trumpas sąmoningai neakcentavo geros ekonominės padėties šalyje, retorikos taikiniu pasirinkęs nelegalius imigrantus ir su jais siejamą nusikalstamumą. O tai, kad JAV ekonomika šiuo metu yra gera, iš esmės tapo svarbiu rinkėjų paramos D.Trumpo vykdomai politikai argumentu. Ir nors šiuo metu D.Trumpo populiarumas siekia tik 39 proc. – o tai reiškia, kad prezidentas turėtų susidurti su rimtais reitingų svyravimais po kiekvienos rimtesnės klaidos – dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas sugeba išsisukti be didesnių populiarumo nuostolių.

Tai, kad rinkimų rezultatai yra prieštaringi, nes Senatas liko respublikonų rankose, atspindi visuomenės nuomonės poliarizaciją ir negali būti laikomi politiniu nuosprendžiu prezidentui, kaip tikėjosi demokratai, rašo dienraštis „The Washington Post“. Pasak jo apžvalgininkų, dramatiškas pačių brangiausių ir labai svarbių kadencijos vidurio rinkimų pastaraisiais metais rezultatas pabrėžė visuomenės susiskaldymą. Vis dėlto rinkimai netapo visuotiniu D.Trumpo pasmerkimu, kaip tikėjosi demokratai. D.Trumpo išpuoliai, besiremiantys rasistiniais motyvais, prieš nelegalius imigrantus ir demokratų demonizavimas mobilizavo pakankamai daug rinkėjų, kad būtų sustabdyta prieš rinkimus kilusi vadinamoji Demokratų partijos banga, – teigė dienraščio apžvalgininkai.

Rusiškas pėdsakas

Dar gerokai prieš rinkimus būta būgštavimų, ypač Demokratų partijos stovykloje, kad D.Trumpas gali pasinaudoti jais kaip priedanga atsikratyti galimų nešvarių jo ryšių su Rusija pėdsakais einančia specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrėjų komanda. Rinkimų išvakarėse pasklido gandas, kad D.Trumpo kantrybė trūko, ir jis nusprendė atleisti šalies generalinio prokuroro Jeffo Sessionso pavaduotoją Rodą Rosensteiną. Skirdamas J.Sessionsą, D.Trumpas, kaip ir kitais savo administracijos pareigūnų skyrimo atvejais, labai gyrė jį kaip rimtą ir profesionalų teisininką. Tačiau po kurio laiko, šiam nerodant noro viešai smerkti „išgalvotų demokratų kaltinimų“ dėl galimų D.Trumpo ir jo artimiausios aplinkos ryšių su Kremliumi tyrimo, D.Trumpas akivaizdžiai ėmė nervintis. Vis kartodamas, kad Rusijos valdžia niekaip nėra susijusi su parama jam per prezidento rinkimų kampaniją, D.Trumpas pradėjo demonstruoti nepasitenkinimą J.Sessionso veikla. Kadangi šis iškart nusišalino nuo specialiojo prokuroro R.Muellerio tyrimo kontrolės ir ją pavedė savo pavaduotojui R.Rosensteinui, į prezidento kritikos taikiklį pateko ir šis.

Vis dėlto nenuspėjamu elgesiu garsėjantis prezidentas neliepė R.Rosensteinui atleisti specialųjį prokurorą R.Muellerį ir nutraukti jo vadovaujamą tyrimą, kaip daug kas manė. Iškart po rinkimų D.Trumpas pareikalavo, kad atsistatydintų pats generalinis prokuroras J.Sessionsas. Šis taip ir padarė, o į jo vietą buvo paskirtas respublikonas teisininkas Matthew Whitakeris. Apžvalgininkai mano, kad taip D.Trumpas karštligiškai bando nutraukti jo ryšių su Rusija tyrimą, kuris, kaip kalbama Vašingtone, yra gerokai pasistūmėjęs į priekį. Kadangi naujasis generalinis prokuroras, tiesa, kol kas dar nepatvirtintas Senato, nėra nusišalinęs nuo specialiojo prokuroro R. Muellerio tyrimo kontrolės, jis formaliai gali jį nutraukti, atleisti R. Muellerį, o tyrimo rezultatus įslaptinti. Ar D.Trumpui pavyks taip atsikratyti savo ir savo aplinkos galimų ryšių su Kremliumi tyrimo, pasakyti dar anksti.

Atstovų rūmus kontroliuojantys demokratai R.Muellerio atleidimą priimtų kaip itin didelį D.Trumpo akibrokštą. Jau dabar jie nori pradėti bent kelis su D.Trumpu siejamus naujus parlamentinius tyrimus, taip pat ir dėl jo mokesčių deklaracijų, kurias D.Trumpas labai nenori paviešinti. Gali būti, kad toks tyrimas atskleistų rimtų machinacijų jo verslo imperijoje, už kurias galbūt grėstų net ir kriminalinė atsakomybė. Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad, atleidęs generalinį prokurorą, D.Trumpas demonstratyviai rodo nebijantis konfrontacijos su demokratų dauguma Atstovų rūmuose. Dabar, kai jo šalininkai tvirtai kontroliuoja Senatą, prezidentas gali nesibaiminti net ir žemutinių Kongreso rūmų jam pradėtos apkaltos: D.Trumpui nušalinti reiktų dviejų trečdalių senatorių pritarimo. To labai sunku tikėtis, nes Senatą tvirtai kontroliuoja respublikonai. Nebent po vieno ar kito tyrimo apie D.Trumpą būtų atskleista kas nors ypatingai bjauraus, galbūt siejamo su kaltinimu valstybės išdavimu. Kita vertus, neprognozuojamas 45-asis JAV prezidentas jau yra įrodęs, kad iš jo galima laukti bet ko.