Scanpix nuotr.

Kaip trijų Baltijos šalių vadovų vizitas antradienį Vašingtone atsispindėjo Jungtinių Amerikos Valstijų spaudoje? Pirmiausia, sostinės dienraštyje „Washington Post“ nuskambėjo tądien ištartas prezidento Donaldo Trumpo pasigyrimas, kad „niekas už mane nėra buvęs Rusijos atžvilgiu griežtesnis!“  

„Šit kaip“, – atsiduso Vašingtono laikraščio apžvalgininkas Danas Milbankas.

Pasak agentūros „Associated Press“ korespondento Keno Thomaso, „D. Trumpas Baltijos valstybių vadovams pareiškė, jog Jungtinės Valstijos „Rusijai yra labai griežtos“. To įrodymas – Jungtinių Valstijų spaudimas ir parama tam, kad NATO šalys didintų savo išlaidas gynybai ir tuo būdu suvaldytų Maskvos agresiją.

Šitaip D. Trumpas Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentų akivaizdoje kalbėjo dieną po to, kai Baltieji rūmai užsiminė apie galimybę į svečius pasikviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Šios trys sienomis prie Rusijos prigludusios ir kadaise sovietinės šalys laikomos pylimu prieš Rusijos brovimąsi į Rytų Europą.

Dėl to D. Trumpas ir teigė, kad „niekas Rusijos atžvilgiu nesilaikė griežčiau, tačiau sutarti su Rusija būtų geras, o ne blogas dalykas. Ir maždaug visi tam pritaria, išskyrus labai kvailus žmones.“

Taip jis tarė susitikime su šių trijų valstybių vadovais ir dar pridūrė: „atvirai kalbant, mes Rusiją traktavome labai griežtai.“

Vieno žurnalisto klausiamas, ar V. Putiną jis laiko draugu ar priešininku, D. Trumpas atsakė: „bandysime tai išsiaiškinti, aš jums pranešiu.“

Vėliau jis vylėsi, kad su V. Putinu jis galėtų leistis į „puikų dialogą“, tačiau ryšiai tarp Amerikos ir Rusijos dar galėtų susiklostyti visaip:

„Manau, kad galėčiau labai gerai sutarti su Rusija ir su prezidentu V. Putinu, ir jei taip įvyktų, tai būtų labai gerai, tačiau taip pat yra didelė galimybė, kad taip nebus. O kas gi žino?“

Jungtinė Karalystė neseniai apkaltino Rusiją dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo Britanijos teritorijoje. Į tai atsakydami D. Trumpas kartu su Britanija išvarė dešimtis diplomatų.

Jis taip pat stipriai ragino NATO šalis nares didinti savo karinius biudžetus taip, kad išlaidos gynybai pasiektų du procentus BVP kasmet. Tai, pasak D. Trumpo, būtų naudinga ir Baltijos valstybėms, kurios NATO Aljansui priklauso, bet taip pat nerimauja dėl Rusijos vis gausiau vykdomų karinių pratybų Baltijos regione.

Paskiausias jos judesys – laivyno pratybos Baltijos jūroje šią savaitę kartu su raketų bandymais, susijusiais su daliniu jūros uždarymu civilinių laivų judėjimui, o tai kelia rūpesčio Baltijos ir Šiaurės šalims.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė D. Trumpui sakė, jog Jungtinių Valstijų vaidmuo Šiaurės Atlanto Aljanse yra esminis, o Amerikos balsas jame „suteikia gyvybę.“

Jos žodžiais, „mes tikimės kartu su Jungtinėmis Valstijomis žengti tolyn, giliai reformuodami NATO, ypač dėl sprendimų priėmimo, dėl ryžtingumo, dėl reagavimo į neigimą, kurį esame pratę matyti iš Rusijos jos agresijos atveju. Be Jungtinių Valstijų tai būtų neįmanoma.“

Baltijos šalių vadovai pažymėjo savo iš narystės NATO kylančius  įsipareigojimus dėl saugumo. D. Grybauskaitė teigė, jog penktoji kolektyvinės gynybos pastraipa „geležiniais saitais jungia mus visus“, o Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, jog Baltijos šalys sudaro „gėrio ašį“.

D. Trumpas pridūrė, kad NATO Aljansui „atiteko milijardai dolerių daugiau negu jis būtų gavęs Amerikos prezidentu išrinkus „sukčiuvienę Hillary Clinton“.

Žurnalistas Kenas Thomas paaiškino, kad tie pageidaujami „2 procentai žymi, kiek kiekviena šalis išleidžia savo pačios gynybai, o ne kiek ji sumoka į NATO biudžetą“.

Beje, Trumpas „taip pat paminėjo padidintą suskystintų dujų kiekį, kurį iš Jungtinių Valstijų importuoja Baltijos valstybės tam, kad sumažintų priklausomybę nuo Rusijos dujų.

Ir ta proga jis vėl dūrė į savo nugalėtą varžovę 2016-aisiais. „Mano oponentei labiau tiko kitos energijos formos, kaip antai vėjo malūnai“, – teigė D. Trumpas.

Tiek iš agentūros „Associated Press“ korespondento K. Thomaso straipsnio, kurį išspausdino „Chicago Tribune“ ir kiti Jungtinių Valstijų dienraščiai.

O agentūros „Reuters“ korespondentė Agnia Grigas paskelbė savo autorinį komentarą „D. Trumpas gali Baltijos valstybėms padaryti dar daugiau“. Jame ji rašė: „Donaldas Trumpas tik ką baigė savo pirmąjį Baltijos regiono aukščiausiojo lygio susitikimą su Latvijos, Lietuvos ir Estijos vadovais. Spaudos konferencijoje po antradienį įvykusio susitikimo Jungtinių Valstijų prezidentas pakartojo Amerikos įsipareigojimą jų „giliai ir patvariai draugystei“ ir pagyrė savo Baltijos regiono kolegas už jų atliekamus „šaunius darbus“.

„Tačiau tarp Maskvos ir NATO didėjant įtampai, šios trys valstybės iš tiesų yra svarbios Jungtinių Valstijų sąjungininkės. Amerikos vyriausybei tikrai būtų ne pro šalį mokytis iš jų sunkiai įsigytos ekspertinės patirties ties Rusijos energetinio, kibernetinio ir propagandinio karo fronto linija“, – rašė publicistė, kelių knygų autorė, „Reuters“ agentūros žurnalistė A. Grigas, gimusi Kaune, o dabar gyvenanti Vašingtone.

 

M. Drunga

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.