Jungtinių Valstijų Kongreso Atstovų rūmuose pradėta teisinė prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procedūra: jis neva dėl asmeninės politinės naudos darė spaudimą Ukrainos prezidentui.

Spaudė dėl purvo

Ukrainietiška korta Donaldo Trumpo politiniame lošime siekiant antrosios JAV prezidento kadencijos – taip būtų galima apibūdinti istoriją, iškilusią viešumon praėjus porai mėnesių nuo liepos 25 dieną įvykusio JAV prezidento D.Trumpo ir naujojo Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio pokalbio telefonu. Rugsėjo pabaigoje neįvardytas pareigūnas iš vienos JAV žvalgybos tarnybos (pasak JAV spaudos, veikiausiai Centrinės žvalgybos valdybos), anksčiau, kaip manoma, dirbęs Baltuosiuose rūmuose, kreipėsi į vieną žvalgybos tarnybų priežiūros vadovų norėdamas pranešti apie įtarimų keliantį prezidento D.Trumpo elgesį su kitos šalies lyderiu. Pasak pranešėjo, D.Trumpas per savo pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu darė spaudimą jam norėdamas gauti kompromituojančios informacijos apie Joe Bideną, buvusį JAV viceprezidentą Baracko Obamos administracijoje ir dabartinį savo varžovą 2020 m. prezidento rinkimuose.

Viceprezidentas J.Bidenas Baltuosiuose rūmuose tuo metu buvo atsakingas ir už Amerikos santykius su Ukraina. Skelbiama, kad J.Bidenas buvo privertęs tuometį Ukrainos vadovą Petro Porošenką atleisti generalinį prokurorą Viktorą Šokiną, pradėjusį su gamtinių dujų bendrove „Burisma Group“ susijusį tyrimą. Šios bendrovės direktorių tarybai priklausė ir J.Bideno sūnus Hunteris Bidenas, gaudavęs 50 000 JAV dolerių mėnesinį atlyginimą. Darydamas spaudimą P.Porošenkai atleisti Ukrainos generalinį prokurorą tuometinis JAV viceprezidentas esą netgi grasino įšaldyti Amerikos paramą Kijevui. Šią istoriją pokalbyje su dabartiniu Ukrainos vadovu kelis kartus paminėjęs D.Trumpas pabrėžtinai V.Zelenskiui siūlė pasikalbėti su savo asmeniniu advokatu, buvusiu Niujorko meru Rudolphu Giulianiu ir JAV generaliniu prokuroru Williamu Barru dėl galimybės ištirti kaltinimus J.Bidenui prisidėjus prie buvusio Ukrainos generalinio prokuroro atleidimo.

Visi supranta, kad jei D.Trumpui pavyktų iš Ukrainos gauti reikiamą kiekį politinio purvo, kuris smarkiai aptaškytų J.Bideno reputaciją, kitąmet vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose D.Trumpas atsikratytų šiuo metu stipriausiai atrodančio varžovo.

„Niekas nėra aukščiau už įstatymą“ – skelbiama D.Trumpo apkaltą remiančio demonstranto plakate Niujorke.

Kaltina sulaužius konstituciją

Perspėjimas apie įtarimų keliantį D.Trumpo pokalbį su V.Zelenskiu pasiekė ne tik neįvardyto žvalgybos pareigūno vyresnybę, bet ir Kongreso Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininką Adamą Schiffą, Demokratų partijos narį. Kadangi Atstovų rūmuose demokratai sudaro daugumą, po žiniasklaidoje pasirodžiusių publikacijų apie D.Trumpui mestus įtarimus didelis triukšmas kilo ir pačiame Kongrese. Tai, kad likus vos porai dienų iki pokalbio su naujuoju Ukrainos prezidentu D.Trumpas nurodė sustabdyti JAV finansinės paramos Ukrainai teikimą, atrodo ne kaip sutapimas, o kaip tyčinis veiksmas padidinti spaudimą V.Zelenskiui imtis rinkti J.Bidenui teršti skirtą politinį purvą.

Prezidento D.Trumpo aplinka, įvertinusi situacijos rimtumą, pabandė perimti iniciatyvą iš demokratų: buvo paskelbta, kad D.Trumpas svarsto galimybę paskleisti savo pokalbio su V.Zelenskiu stenogramą. Tai esą įrodytų, kad prezidentui metami kaltinimai išlaužti iš piršto. Gavus Ukrainos prezidento sutikimą, taip ir buvo padaryta, tačiau įtarimų ne tik nepavyko išsklaidyti, bet priešingai – jie dar labiau sustiprėjo. Nors pats D.Trumpas kelis kartus pokalbio metu aptarinėtos tėvo ir sūnaus Bidenų istorijos nelaiko politinio spaudimo įrankiu, jo oponentai mano kitaip. Antai Demokratų partijos lyderis Senate Chuckas Schumeris pareiškė, kad neįvardinto žvalgybos pareigūno skundas dėl galimo D.Trumpo piktnaudžiavimo valdžia jam sukėlė kur kas daugiau nerimo, nei paskelbta abiejų prezidentų pokalbių stenograma.

Iš visko sprendžiant, Kongreso nariai demokratai, po nepriklausomo prokuroro Roberto Muellerio atlikto tyrimo dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus iki šiol gana kritiškai vertinę apkaltos D.Trumpui galimybę, po intensyvių svarstymų dabar vis tik pakeitė savo poziciją. Praeitą savaitę Atstovų rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi pareiškė, kad Atstovų rūmai pradeda apkaltos prezidentui D.Trumpui procedūrą. Pasak jos, D.Trumpo veiksmai rimtai pažeidė konstituciją ir prezidentas turi už juos atsakyti. „Niekas nėra viršesnis už įstatymą“, – pridūrė ji.

Prie JAV Kongreso rūmų susirinkę žmonės laiko iškėlę žodžio „Apkaltinkit

Matuojasi jėgas

Savo ruožtu Respublikonų partijos nariai Kongrese taip pat telkia jėgas ir ruošiasi atsakomajam smūgiui. Baltieji rūmai ir pats prezidentas formalią apkaltos procedūros pradžią vadina politine raganų medžiokle ir neigia, kad Ukrainos prezidentui V.Zelenskiui buvo daromas koks nors politinis spaudimas. Tačiau kartu D.Trumpas buvo priverstas pasiaiškinti, kodėl liepė įšaldyti finansinę paramą Ukrainai likus kelioms dienoms iki pokalbio su V.Zelenskiu. D.Trumpas dabar tvirtina, kad tai buvo padaryta dėl politinės korupcijos Ukrainoje. Toks paaiškinimas, suprantama, skamba keistai, nes su korupcija siejami įtarimai lydėjo Ukrainos valdžią nuo pat D.Trumpo kadencijos pradžios.

Respublikonas Michaelas McCaulas, Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, išreiškė apgailestavimą, kad demokratai ėmėsi ruošti apkaltą D.Trumpui remdamiesi tik spaudos pranešimais ir gandais. Jo teigimu, Kongreso nariai neturi esminių faktų, kuriais būtų galima pagrįsti prezidentui metamus kaltinimus. Kad ir kaip būtų, apkaltos proceso traukinys jau pajudėjo iš vietos. Politinės aistros vis labiau kaista: prezidentas D.Trumpas „Twitter“ socialiniame tinkle bando uždegti savo šalininkus baisia neapykanta demokratams, tvirtina, kad apkalta jam rengiama dėl to, kad jis dirba Amerikos žmonėms, net gąsdina, kad šalyje kils pilietinis karas, jeigu Kongresas jį atstatydins. Tokia retorika nervina net ir respublikonus: keli Kongreso nariai jau pareiškė, kad prezidento kalbėjimas apie galimą pilietinį karą – jau perlenkimas. Demokratų stovykloje taip pat telkiamos jėgos: ruošiamasi pateikti šaukimus liudyti artimiausiai D.Trumpo aplinkai, tarp jų ir jo asmeniniam advokatui R.Giulianiui. Be to, žiniasklaidoje kone kasdien pasirodo vis naujų faktų ir liudijimų, susijusių su aktyviais D.Trumpo bandymais spausti ir kitų valstybių vadovus, kad jie pateiktų kompromituojančios medžiagos apie dabartinio Amerikos prezidento politinius priešininkus. Antai TV naujienų kanalas CNN vakar pranešė, kad D.Trumpas, telefonu kalbėdamas su Australijos premjeru Scottu Morrisonu, prašė padėti generaliniam prokurorui Williamui Barrui aiškintis tyrimo dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus ištakas. Susidaro įspūdis, kad šiuo metu Amerikos prezidentui užsienio politikoje nėra svarbesnių dalykų nei troškimas suvesti asmenines sąskaitas su savo oponentais.

Realu ar ne?

Kokia tikimybė, kad tyrimą atlikęs Kongresas pripažintų prezidentą D.Trumpą kaltu pažeidus konstituciją ir paskelbtų jam apkaltą? Bent kol kas atrodo, kad gana maža. Atstovų rūmuose demokratams priklauso 235 vietos iš 435, tačiau apkaltos procedūrą esą palaiko vos kiek daugiau nei 200. Žinoma, po prasidėjusio tyrimo apkaltos šalininkų gali padaugėti, ir visai realu, kad Atstovų rūmai balsuodami galiausiai pasisakys už apkaltą prezidentui ir dėl to kreipsis į Senatą. Tačiau tam, kad Senatas patvirtintų apkaltinamąjį nuosprendį prezidentui, už jį turi balsuoti ne mažiau nei du trečdaliai senatorių – reikia bent 67 balsų. Respublikonai Senate turi 53 vietas, demokratai – 45, likę du Senato nariai – nepriklausomi. Vargu ar galima tikėtis, kad trečdalis respublikonų senatorių prisijungs prie demokratų ir balsuos už apkaltą prezidentui respublikonui. Kita vertus, D.Trumpas jau ne kartą savo veiksmais įrodė, kad iš pažiūros neįsivaizduojamus dalykus sugeba paversti tikrove.