Jis pažymėjo, kad kalbama apie asmenis, „kurie tikrai uoliai bandė kištis į Baltarusijos valstybės vidaus reikalus, paskelbė atitinkamų nepriimtinų politinių pareiškimų ir pateikė konkrečių pasiūlymų dėl finansinės paramos valdžios oponentams“.

„Tai mums visiškai nepriimtina, mes tai interpretuojame kaip kišimąsi į mūsų valstybės vidaus reikalus“, – sakė baltarusių diplomatijos vadovas. Konkrečių pavardžių jis neįvardijo. Jis sakė, kad jei kitos šalys įves sankcijų Baltarusijai, Minskas atsakydamas „taip pat imsis atitinkamų adekvačių sprendimų“. V. Makejus užsiminė, kad Baltarusijos sankcijų sulaukusiems asmenims iš Baltijos šalių bus uždrausta įvažiuoti ir į Rusiją.

„Patikėkite, įtraukti pakankamai daug asmenų iš visų tų trijų Baltijos valstybių. Ir atsižvelgiant į tai, kad mes, kaip Sąjunginė valstybė, kartu su Rusija turime bendrą sąrašą, manau, kad tai turėtų priversti juos tam tikra prasme susimąstyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad Minskas neketina skelbti šio sankcijų sąrašo.

Baltijos šalys šią savaitę paskelbė sankcijas Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai ir dar 29 režimo atstovams, kuriuos laiko atsakingais už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius demonstrantus. Jiems penkerius metus uždrausta atvykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Europos Sąjunga taip pat rengia sankcijų sąrašą.

BNS žiniomis, derinamame sąraše dabar yra 17 asmenų, bet jame nėra A. Lukašenkos. Pagal ES sankcijas šiems žmonėms ne tik būtų draudžiama atvykti į bendrijos šalis, bet ir būtų įšaldomas jų turtas. Lukašenka tikisi krovinių tranzitą nukreiptį į Rusiją Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį paskelbė, kad tikisi baltarusiškų krovinių tranzitą nukreipti nebe į Baltijos šalis, o į Rusiją.

Anot specialistų, dalis Lietuvos įmonių nukentėtų, tačiau paties sprendimo įgyvendinimas mažai tikėtinas. Be to, jo įgyvendinimas užtruktų apie metus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad baltarusiški kroviniai Klaipėdos uostui yra svarbūs. „Statistika rodo, kad kroviniai iš kaimyninės Baltarusijos sudaro maždaug trečdalį visos jūrų uosto krovinių apyvartos. 2019 m. Klaipėdos uoste perkrauta 14,1 mln. tonų su Baltarusija susijusių krovinių (30,5 proc. nuo bendros krovos, bendra krova 46,3 mln. t). O Baltarusijos kroviniai yra svarbūs ne tik uosto bendrovėms, bet ir visiems kitiems sektoriams – papildomai iš baltarusiškų krovinių pervežimų pajamas gauna vežėjai, ekspeditoriai, laivų agentai, laivų atsargų tiekėjai, statybos darbų bei terminalų įrangos tiekimo įmonės“, – aiškina uosto vadovas.

Tačiau šiuo metu, pasak A. Latako krovos darbai su Baltarusija vyksta, baltarusiškų krovinių srauto mažėjimas nėra fiksuojamas. „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atstovas Martynas Burba taip pat tikina, kad baltarusiški kroviniai yra svarbūs. Tačiau taip pat teigia, kad įmonė žvalgosi ir į kitas rinkas.

„Įmonė konkuruodama su kitais vežėjais visada stengiasi savo klientams pasiūlyti geriausiai jų poreikius atitinkančias krovinių vežimo paslaugas. Tačiau politinių priežasčių nulemtų sprendimų paveikti negali. Todėl jau anksčiau ėmėmės žingsnių plėstis į kitas rinkas, didinti savo paslaugų spektrą, įsteigėme dukterinę įmonę Lenkijoje. Tad ieškome būdų, kaip nepriklausyti nuo kažkurios konkrečios šalies rinkos“, – aiškina įmonės atstovas O kalbant apie Baltarusiją, anot jo, kroviniai iš Baltarusijos vežami į arčiausiai esantį uostą – Klaipėdą.

Tad tokia krovinių kryptis naudinga ir pačiai Baltarusijai. Sankcijų įgyvendinimas užtruks metus?

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad Baltarusijos sankcijos Lietuvai nepalies kiekvieno šalies gyventojo. Didžiausius nuostolius gali patirti Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas. Tad sunkumų patirtų atskiros Lietuvos įmonės, tačiau tikrai ne visa šalis.

„Be to, reikėtų įvertinti realias galimybes Baltarusijai įvykdyti savo grasinimus. Iš tiesų Baltarusijai kelias gabenti krovinius per Lietuvą yra ekonomiškai naudingiausias ir pigiausias. Juk ne veltui jie yra jį pasirinkę. Jeigu Baltarusija rinktųsi kitus krovinių kelius, ji sukurtų papildomus kaštus, kurie mažintų pajamas ir gramzdintų, ne pačios geriausios būklės ekonomiką, žemyn. Tad šiuo sprendimu Baltarusijos prezidentas pakenktų ne Lietuvai, o savo šalies žmonėms“, – pastebi ekonomistas.

  Anot jo, šis klausimas daugiau yra politinis negu ekonominis. „Jeigu sankcijas Baltarusija ir įves Lietuvai, tai jos bus daugiau jiems patiems, negu mums. Jų lauks didesni ekonominiai nuostoliai“, – teigia M. Dubnikovas. Pasak ekonomisto dar reikėtų atkreipti dėmesį į laiką, per kurį Baltarusiją galėtų įgyvendinti savo grasinimus. Jo reiktų tikrai nemažai.

„Krovinių apimtys, tonomis pakankamai didelės. Tad greitai perorientuoti visos šalies krovinius kita kryptimi neįmanoma. Reikia suderinti veiksmus, tiek su vežėjais, tiek su krovos įmonėmis. Jos turi būti pasirengusios priimti naujus krovinius. Visų šalių krovos įmonės konkuruoja tarpusavyje, bet tikrai nesėdi ir nelaukia kada pagaliau Baltarusija nuspręs joms perleisi krovinius. Tad netgi pajėgumų gali nebūti, kad krovinius būtų galima perleisti kita kryptimi. Panašios derybos su kita šalimi gali užtrukti metus ar ilgiau“, – aiškina ekonomistas.

Anot M. Dubnikovo, Baltarusijos grasinimai daugiau skirti išgąsdinti ir pasirodyti prieš savo šalies žmones. „Buvo netgi pasakyta, kad trečdalis Lietuvos biudžeto priklauso nuo Baltarusijos krovinių. Tačiau toks teiginys yra visiška nesąmonė ir neturi nieko bendro su realia situacija.“, – teigia ekonomistas.

Taip pat M. Dubnikovas siūlo prisiminti 2014 metus, kai Lietuvai sankcijas paskelbė Rusija, kuri buvo svarbesnė prekybos partnerė. „Lietuvos verslo atstovai problemą išsprendė persiorientuodami į Vakarų rinką. Taip Lietuva tik išlošė, nes Vakarų rinka stabilesnė negu Rusijos. Tad ir šįkart manau, kad susitvarkytume su sankcijomis“, – aiškina ekonomistas.

 Baltarusiški kroviniai sudaro iki 1 proc. Lietuvos BVP SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad rizika, Lietuvai prarasti Baltarusijos krovinius, egzistuoja jau keletą metų. „Buvo galima ir anksčiau numatyti, kad Rusija remdamasi politiniais motyvais gali subsidijuoti Baltarusijos krovinių nukreipimą. Nors toks sprendimas pačiai Rusijai finansiškai būtų visai nenaudingas.

 Baltarusijai irgi finansiškai nenaudinga atsisakyti ekonominio bendradarbiavimo su Lietuva. Daugiau negu 10 tūkst. baltarusių dirba Lietuvos krovininio transporto bendrovėse, vilkikų vairuotojais. Tai taip išeitų, kad įsigaliojus sankcijoms šitie žmonės netektų darbo. Aišku Lietuvai tektų ieškoti naujų darbuotojų, bet baltarusiai netekę darbų nukentėtų labiau“, – pastebi ekonomistas.

Taip pat T. Povilauskas pažymi, kad ir Baltarusijos prezidento pareiškimas, kad jų kroviniai sudaro 30 proc. Lietuvos biudžetą, yra neteisingas. Iš tikrųjų Baltarusijos kroviniai sudaro mažiau negu 1 proc. Lietuvos biudžeto.

Pasak „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, visas Lietuvos transporto paslaugų eksportas į Baltarusiją (įskaitant ir kelių transportą) 2019 metais siekė 380 mln. eurų, t.y. apie 0,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.