„Pastarosiomis dienomis atsivėrę nauji atskleidimai iš Baltųjų Rūmų virtuvės suteikia dar daugiau įrodymų, kad ten bręsta katastrofa“, – rašo Izraelio dienraščio „Ha‘aretz“ autoriniame komentare amerikiečių politologė Debra Shushan.

„Vienas iš labiausiai stulbinančių pasakojimų Bobo Woodwardo naujoje knygoje „Baimė“ liečia prezidento Donaldo Trumpo ekonomikos patarėją Gary Cohną. Jis nuo prezidento stalo nudžiovęs laišką, kuriuo, jei D. Trumpas būtų jį pasirašęs, Jungtinės Valstijos būtų nutraukusios prekybos sutartį su Pietų Korėja. Pasak G. Cohno, D. Trumpas nė nepastebėjo ir niekada nesuprato, jog šis laiškas pradingo. Bet dar labiau, – toliau dėsto D. Shushan, – stulbina aukšto rango Amerikos vyriausybės pareigūno anoniminis pareiškimas „New York Times“, jog jis bei daugelis kitų „uoliai darbuojamės iš vidaus, kad kai kurie D. Trumpo sumanymai bei jo blogiausi polinkiai nevirstų tikrove.“

Toks prezidento autoriteto griovimas, rašo Davidas Frumas žurnale „Atlantic“, išties sudaro problemą. Tačiau kai turime amoralų prezidentą su penktoko ar šeštoko supratimu apie pasaulio reikalus (taip neva apibūdino jį gynybos ministras Jamesas Mattisas), galima atleisti norą, kad D. Trumpo aplinkoje būtų ir suaugusiųjų, bei pasitenkinimą, kai tokių atsiranda.

„Vis dėlto, – skundžiasi Debra Shushan, – bent Izraelio ir palestiniečių santykių byloje nėra tokių, kurie švelnindami ir reguliuodami galėtų D. Trumpo užsienio politiką nukreipti kuo toliau nuo gresiančios katastrofos – tokios, kokia buvusių prezidentų, tiek respublikonų, tiek demokratų, laikais būtų neįsivaizduojama.“

Vietoj to, kaip tik trijulė atsakinga už „galutinį sandorį“ – Jaredas Kushneris, Jasonas Greenblattas, Davidas Friedmanas – pila žibalo į užsienio politikos ugnį.

O iš jų būtent JAV ambasadorius Izraelyje D. Friedmanas yra ne tik seniai pasižymėjęs žydų nausėdijų Vakarų Krante rėmėjas, bet ir seniai įsitvirtinusios ligšiolinės amerikiečių politikos palaikyti dviejų valstybių sprendimą priešininkas.

Per žydų naujametinę kalbą jis gynė naujausią D. Trumpo vyriausybės iniciatyvą, prie kurios kūrimo jis, be abejo, svariai prisidėjo, nebeskirti pinigų Jungtinių Tautų palestiniečių pabėgėlių reikalų agentūrai (UNRWA).

Pasak D. Friedmano, „nuo 1994-ųjų Jungtinės Amerikos Valstijos išmetė daugiau nei 10 milijardų dolerių palestiniečių humanitarinei pagalbai“, tačiau šitie pinigai „nė milimetru nepriartino šio regiono prie taikos ar stabilumo.“

„Nesvarbu, – ironiškai rašo Debra Shushan, – kad humanitarinės pagalbos paskirtis yra maitinti, šviesti, gydyti ir teikti kitas gyvybines paslaugas teisių netekusiems žmonėms, o ne vien siekti politinių tikslų.

Nesvarbu, kad, nors ir nesant izraeliečių ir palestiniečių taikos susitarimui, su amerikiečių parama per paskutiniuosius 25-erius metus daug pasiekta, įskaitant palestiniečių institucijų, būtinų Palestinos valstybės įsteigimui, sukūrimą.“

Nesvarbu, kad, kaip pažymėjo žurnalas „Foreign Policy“, Izraelio saugumo organų atstovai įspėjo, jog D. Trumpo palestiniečiams maksimaliai priešiška politika „gali smogti atgalios Izraeliui“.

Tai, ką D. Friedmanas rezga, yra tikra revoliucija. Kartu su J. Kushneriu ir J. Greenblattu jis atsuka laikrodį iki prieš 1991-ųjų metų prezidento George`o Busho vyresniojo sukviestą Madrido taikos konferenciją, per kurią Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė legitimumo palestiniečių reikalavimui laisvai apsispręsti.

Žingsnis po žingsnio D. Friedmanas stengiasi nuo derybų stalo nušluoti galutinio statuso klausimus – pirma dėl nausėdijų, kurias jis laiko „Izraelio dalimi“, paskui dėl Jeruzalės, kartu su D. Trumpo vienašališku Izraelio pretenzijų į ją pripažinimu, ir dabar dėl pabėgėlių, visiškai atmetant palestiniečių reikalavimą siekti politinio 1948 m. pabėgėlių problemos sprendimo.

Tai ir eina ranka rankon su finansų paramos Jungtinių Tautų palestiniečių pabėgėlių reikalų agentūrai (UNRWA) nutraukimu, tą motyvuojant nepagrįstais tvirtinimais, jog agentūra siekia pabėgėlių problemą užkonservuoti amžinai ir pabėgėlių palikuonis irgi vadinti pabėgėliais – taip, girdi, nedaro niekas kitas.

Kaip rašo žurnalas „New Yorker“, buvęs bankroto advokatas, dabar ambasadorius D. Friedmanas D. Trumpo politiką siūlo suprasti kaip bankroto sandėrio siūlymą palestiniečiams.

Pagal šią strategiją, palestiniečių savivaldos prezidentą Mahmoudą Abbasą reikia įtikinti, kad laikas susiderėti dėl palestiniečių kapituliacijos yra dabar – prieš palestiniečių būklei dar pablogėjant.

Tuo tarpu žydų nausėdijų Vakarų Krante kūrėjai triumfuoja, žinodami, kad su D. Friedmanu ir jo partneriais, „mes esame apsupti žmonių, kurie mus tikrai mėgsta, netgi myli, ir jie nesistengia būti objektyvūs“.

„O dėl D. Trumpo vyriausybės politikos Izraelio ir palestiniečių atžvilgiu, Baltuosiuose Rūmuose suaugusių žmonių nėra. Yra tik padegėjų, apipilstančių šiuos rūmus žibalu“, – baigia savo straipsnį Izraelio kairiųjų dienraštyje „Ha‘aretz“ politologė Debra Shushan, dabar dirbanti politikos ir vyriausybių santykių direktore Amerikos žydų organizacijoje, pasisakančioje už Izraelį ir už taiką, bandančioje suderinti Izraelio saugumą su Palestinos valstybingumu ir raginančioje Izraelį derėtis su kaimynais.

M. Drunga

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.