Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Besikeičianti Amerika: karas su paminklais

Regis, kas gali būti absurdiškiau už šią vasarą JAV kairiųjų radikalų paskelbtą karą „rasistiniams“ paminklams. Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo statulos daužomos, verčiamos ir padeginėjamos dėl to, kad jis... atrado Ameriką ir taip atkėlė vartus vietinių gyventojų genocidui.

Paminklų retėjimo metas

Judėjimas „Juodųjų gyvybės svarbios“, kilęs Jungtinėse Valstijose dar 2012 m. žiemą, kai per konfliktą su vietiniu policijos rėmėju buvo nušautas septyniolikmetis juodaodis, vis stichiškai sužioruodavo po kiekvieno naujo pranešimo apie policijos nušautą afroamerikietį – nepriklausomai nuo tokių įvykių aplinkybių. Su nauja jėga šio judėjimo dalyvių ir šalininkų protestai Amerikoje įsiplieskė šių metų gegužės pabaigoje, kai Mineapolio mieste sulaikymo metu žuvo 46 metų George‘as Floydas: juodaodis vyras užduso policijos pareigūnui sulaikymo metu brutaliai panaudojus jėgą. Įsiplieskusi protestų ir neramumų banga, daug kur iškėlusi į paviršių masinėmis riaušėmis besisvaiginančias kriminalines padugnes, ne tik užliejo Ameriką, bet ir persimetė į kitą Atlanto pusę.

Tačiau garsiai dalies amerikiečių išsakytas pasipiktinimas vadinamuoju sisteminiu rasizmu, patylomis užkertančiu kelią mažumų atstovams į valstybės socialinius liftus, minėto judėjimo aktyvistų pastangomis buvo nukreiptas į kitas visuomenės gyvenimo sritis, tarp jų – istorinį Amerikos paveldą. Šią vasarą šalyje prasidėjo karas su „neteisingais“ paminklais. Vienur vietinių vandalų rankomis, o kitur – ir su vietinės valdžios pritarimu buvo naikinami ar iš viešų vietų į muziejus perkėlinėjami paminklai istoriniams asmenims, kurie šios dienos socialinių neramumų kontekste minios buvo pripažinti „rasistais“, „kolonizatoriais“ ar „genocido vykdytojais“.

Karas su paminklais, į kurį JAV federalinė valdžia iš pradžių nesikišo, palikdama sprendimų teisę valstijų gubernatoriams, miestų merams ir kitiems vietinės valdžios atstovams, birželio pabaigoje vis tik perpildė JAV prezidento Donaldo Trumpo kantrybės taurę. Ranką prieš istorinį paveldą keliančius asmenis išvadinęs vandalais, jis pagrasino „atsakyti“ aktyvistams, siekiantiems Amerikos sostinėje nuversti istorinių asmenybių skulptūras. „Kažkuriuo metu bus sulaukta atpildo, nes turi būti tam tikras atpildas. Šie žmonės yra vandalai, jie yra agitatoriai, jie iš tikrųjų yra tam tikra prasme teroristai“, – pareiškė prezidentas. Įkvėpti nebaudžiamumo, judėjimo „Juodųjų gyvybės svarbios“ aktyvistai, per kelias praėjusias savaites nuvertę ir sunaikinę nemažai „rasistinių laikų“ paminklų, praėjusią savaitę susirinko prie Baltųjų rūmų griauti prezidento Andrew Jacksono skulptūros. Policijos pajėgoms pavyko paminklą apsaugoti. Dabar istorinį paveldą Vašingtone nuo judėjimo aktyvistų saugo šimtai Nacionalinės gvardijos karių.

Rasinė ir socialinė įtampa Amerikoje kiek netikėtai įžiebė karą su paminklais.

Užkliuvo ir prezidentas

D.Trumpą ir respublikonus aktyviai remiantis JAV televizijos kanalas „Fox News“ neseniai „karui su paminklais“ paskyrė atskirą laidą. Nors gal ir ne su visais joje išsakytais vertinimais būtų galima sutikti, vis dėlto pateikti faktai kelia daug neramių minčių – ir ko gero ne tik patiems amerikiečiams, tiesiogiai susidūrusiems su šia krize. Būtų naudinga ir mums susipažinti su kai kuriomis „Fox News“ apžvalgininko Tuckerio Carlsono išsakytomis mintimis, verčiančiomis kiek kitokiu žvilgsniu pažvelgti į dabartinės Amerikos problemas.

„Jeigu jie gali priversti jus žiūrėti, kaip jie griauna paminklus jūsų didvyriams, jie nugalėjo“ – tokiais žodžiais, aktualiems ir mums, pradedamas pasakojimas apie tai, kad Niujorko mieste greit nebeliks paminklo... JAV prezidentui Theodore‘ui Rooseveltui. Niujorko valdžia pranešė priėmusi sprendimą demontuoti prie Gamtos istorijos muziejaus dar 1939 m. pastatytą bronzinį paminklą. T.Rooseveltas pavaizduotas sėdintis ant žirgo, iš vienos pusės šalia jo eina afroamerikietis, iš kitos – indėnas. Būtent tokia skulptoriaus sumanyta „politiškai nekorektiška“ (baltasis joja ant žirgo, indėnas ir juodaodis eina pėsti) kompozicija po beveik 80 metų nulėmė paminklo ateitį: jis bus pašalintas iš viešosios vietos.

Pasak T.Carlsono, žmonės, kurie Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pastatė šį paminklą, be jokių abejonių būtų nesupratę dabartinio valdžios sprendimo jį nukelti. „Jie nelaikė T.Roosevelto abejotina asmenybe. Priešingai – jis buvo pats populiariausias prezidentas Amerikos istorijoje. Kartu jis buvo ir jauniausias šalies prezidentas. Jis išgelbėjo mūsų ekonomiką nuo korporatyvinių monopolijų ir taip užtikrino sąlygas atsirasti viduriniajai klasei. Jis įkūrė nacionalinius parkus, pastatė Panamos kanalą, įsteigė nacionalinę Maisto ir vaistų administraciją, ir tuo jo nuopelnų sąrašas toli gražu nesibaigia“, – sakė apžvalgininkas. Jo teigimu, T.Rooseveltas buvo labai padorus žmogus. 1901 m. jis pasikvietė pietų savo draugą Bookerį Washingtoną – iki to laiko nė vienas afroamerikietis nesėdėjo Baltuosiuose rūmuose prie prezidento pietų stalo. Demokratų partijos atstovai, išgirdę apie tokį kvietimą, esą net sustūgo iš įniršio ir dar ilgai kaltino prezidentą ir jo žmoną, kad šie padarė „nusikaltimą“ papietavę su juodaodžiu. Tačiau T.Rooseveltas niekada nepasiduodavo spaudimui.

„Milijonams amerikiečių Teddy Rooseveltas buvo didvyris. Jis ir dabar didvyris. Būtent todėl jie verčia jo paminklą. Jie žino, kad jeigu jie gali priversti jus žiūrėti, kaip jie griauna paminklus jūsų didvyriams, jie laimėjo. Po to, kai jie pažemino jus, jie gali jus valdyti, ir būtent dėl to visoje šalyje minios griauna amerikietiškus paminklus“, – tvirtina T.Carlsonas.

Kas toliau – Jėzus?

Vis nauji pranešimai apie JAV nukeltus paminklus primena suvestines iš karo frontų. Ričmonde (Virdžinija) ir Sent Pole (Minesota) buvo pašalinti paminklai Kristupui Kolumbui. Nebeliko jo ir Bostone, skelbia „Fox News“. Dar daugiau: Bostono meras dabar tvirtina, kad esą atėjo metas nukelti paminklą ir 16-ajam JAV prezidentui Abrahamui Lincolnui, žmogui, kuris išlaisvino vergus. Pasirodo, jo paminklas irgi „rasistinis“. Iš Dalaso miesto Lavfildo oro uosto buvo pašalintas paminklas Teksaso reindžeriui, išstovėjęs ten daugiau nei 50 metų.

Dirborno mieste Mičigano valstijoje nugriautas paminklas buvusiam merui. Tas pat nutiko ir Filadelfijoje. Nešvilio mieste nuverstas paminklas buvusiam JAV senatoriui, Olbanyje – taip pat. Oregono valstijoje nuversti paminklai prezidentui Thomui Jeffersonui, pagrindiniam Amerikos Nepriklausomybės deklaracijos kūrėjui, ir George‘ui Washingtonui, pirmajam JAV prezidentui. San Franciske įpykusi minia nuvertė prezidento Ulysse‘o S.Granto statulą, nugriovė paminklą pranciškonui Junipero Serrai, XVIII amžiuje įkūrusiam pirmąsias ispanų misijas Kalifornijoje, ir teisininkui Francis Scottui Key, Amerikos nacionalinio himno autoriui. Ant šio paminklo pjedestalo, pasak „Fox News“, raudonais dažais buvo užpurkšta „Žudyk kolonizatorius!“, ir, kad būtų aiškiau, kas jie, patikslinta – „Žudyk baltuosius!“. Visus šiuos amerikiečius, kurių atminimas kadaise buvo įamžintas paminklais, vienija tai, kad nė vienas iš jų Pilietiniame kare nekovojo už vergovę išsaugoti siekusius konfederatus. Šių paminklų nugriovimas išvis niekaip nesusijęs su Pilietiniu karu, vykusiu prieš 150 metų, teigia T.Carlsonas.

Pasak apžvalgininko, Demokratų partijos atstovai tą gerai supranta ir remia tokius veiksmus. Esą kiekviename Amerikos mieste, kur minios niokojo valstybei priklausančius paminklus, tai vyko pritariant Demokratų partijos lyderiams. Tačiau dar reikia pasakyti, kad lygiai taip pat elgiasi ir daugelis respublikonų, pripažįsta jis.

„Kiekvienoje visuomenėje yra žmonių, siekiančių griauti. Jie destruktyviai veikia dėl tos pačios priežasties, dėl kurios psichologinių problemų turintys berniūkščiai kankina šunis ar šaudo į kates. Sukeldami kam nors skausmą jie jaučiasi esantys stiprūs“, – tvirtina apžvalgininkas. Anot jo, mes įpratę vadinti tokius žmones antisocialinių jėgų atstovais. „Mes tik apsimetame, kad jų nėra, arba dar blogiau, teisiname jų elgesį. Mes rūpinamės jais, juos finansuojame, Volstrytas siunčia jiems pinigų tikėdamasis, kad jį sunaikins paskutinį. Likusieji pasimetę stebi, kas bus. Mes iš tikrųjų nežinome, kas dedasi, bet griovėjai žino. Jie tikrai žino, kas vyksta“, – tvirtina T.Carlsonas.

Apžvalgininko teigimu, per visą Amerikos istoriją jie dar niekad taip drąsiai nesielgė. Štai neseniai kraštutinių kairiųjų aktyvistas Shaunas Kingas internete paskelbė reikalavimą, kad visos freskos ir vitražai, vaizduojantys baltaodį Jėzų Kristų, jo europietiškos išvaizdos motiną ir jų baltuosius draugus, taip pat turi būti nuimti ir sunaikinti.

Esą tai – grubi baltųjų pranašumo išraiška, priespaudos ir rasistinės propagandos priemonė. Norėtųsi manyti, kad tai tik neverta dėmesio kokio nors nevispročio iniciatyva, bet dabar, kai Amerikoje įtūžusios minios verčia paminklus Kolumbui ir savo šalies prezidentams, atmesti naujo taikinio galimybę ko gero būtų per drąsu.

 

 

 

Rekomenduojami video